– Kuo skiriasi vyrų ir moterų psichologinės problemos ir ar žmogaus psichologija gali būti skirstoma pagal lytį?
– Labai painus klausimas, į kurį norisi atsakyti ir taip, ir ne. Tarp vyrų ir moterų yra fiziologiniai, socialiniai, istorinės patirties skirtumai ir iš to plaukiantys psichologiniai skirtumai. Mokslininkai tyrinėja ,,vyrų ir moterų psichologiją“. Kuriamos vyrų arba moterų tarpusavio palaikymo bendruomenės, kuriose tos pačios lyties atstovai randa bendrystę ir atjautą, dalindamiesi savo patirtimi, ką reiškia būti vyru ar moterimi mūsų visuomenėje.
Nors egzistuoja akivaizdūs skirtumai, tačiau, sakyčiau, tarp lyčių turime daugiau psichologinių panašumų nei skirtybių. Didesni skirtumai egzistuoja pačios lyties viduje.
– Ar vyrai jau drąsiau peržengia psichologo kabineto duris, juk visuomenėje vis dar gyva stigma, jog skųstis, verkšlenti ir ieškoti pagalbos nėra vyriška?
– Kur kas drąsiau nei anksčiau, tačiau šis stereotipas apie vyro vaidmenį išties dar riboja vyrų pasirūpinimą savo emocine gerove, apsunkina savęs visapusiškesnį priėmimą.
– Dėl kokių problemų dažniausiai kreipiasi vyrai? Gal galite sudaryti dažniausių ar populiariausių problemų penketuką?
– Remdamasi savo praktika neišskirčiau sunkumų, dėl kurių vyrai dažniau kreipiasi nei moterys. Sakyčiau: depresija, nerimo, savivertės sunkumai, noras labiau pažinti savo emocinį pasaulį ir rasti būdų kaip jį išreikšti kitiems.
Susitikimuose atsiveria temos, svarbios būtent vyrams: kaip atrasti ir priimti savo savitą vyriškumą, kuris gali būti kitoks nei tradiciško vyriško vaidmens idealas? Jei išreikšiu savo skausmą, liūdesį, bejėgiškumą ar nebūsiu atstumtas ar nuvertintas aplinkinių, palaikytas nevyrišku? Kaip man leisti sau pykti, rasti pykčiui tinkamą raiškos formą, kai vyrų pyktis dažnai asocijuojamas su agresoriaus vaidmeniu, kuriuo nenoriu būti?
– Ar tiesa, kad vyrai greičiau palūžta dėl ištikusių gyvenimo sunkumų: dėl nelaimingos meilės, bankroto, artimojo mirties ir pan.?
– Nemanau, kad tai priklauso nuo lyties. Net tas pats žmogus įvairiuose savo gyvenimo etapuose šias emociškai sunkias patirtis gali išgyventi labai skirtingai. Patiriant krizę yra normalu jausti daug intensyvių, išbalansuojančių emocijų. Visuomenėje vyraujantis stereotipas, kad vyras turi išlikti stiprus ir be jausmų, gali labai apsunkinti išėjimą iš krizės, kuomet svarbu pripažinti savo jausmus, leisti jiems būti ir galėti pasidalinti jais su kitais žmonėmis. Sunkūs išgyvenimai įveikiami integruojant juos į savo gyvenimo istoriją per pasakojimą.
– Kas lemia, kad vyrai dažniau galvoja apie savižudybę, berods, pagal statistiką jų daugiau ir nusižudo?
– Mokslininkai pastebi paradoksą lyčių suicidiniame elgesyje: nors moterys daugiau kartų bando žudytis, tačiau vyrų iki mirties įvykdytų savižudybių skaičius yra didesnis.
Šis skirtumas bandomas paaiškinti tuo, kad moterų pasirenkami savižudybės būdai yra mažiau mirtini lyginant su vyrų, taip pat keliamos prielaidos apie veiksnius, veikiančius vyrų suicidišką elgesį, tokius kaip specifinis ryšys su tėvais, patiriami potrauminio streso sutrikimo simptomai, labiau neigiamas savo finansinės padėties vertinimas, sunkumai, susiję su pastangomis atitikti tradicinį lyties vaidmenį, vyrams keliamus stereotipinius reikalavimus, trapi, pasiekimais pagrįsta savivertė ir kiti.
– Yra daug išsiskyrusių šeimų, kuriose berniukus užaugina moterys. Ar tėvo nebuvimas kasdienybėje gali nulemti žmogaus asmenybę, jo psichologines problemas?
– Tėvo ir sūnaus santykis yra svarbus vyriškumo formavimuisi. Tokio ryšio nebuvimas daro įtaką berniuko gyvenimui, tačiau lemia ne viską. Vaikai neauga izoliuotai šeimoje, jie su buvimo vyru pavyzdžiu gali susidurti mokykloje, būreliuose, giminėje ar draugų šeimose.
Šiuo metu Lietuvoje gyvuoja vyrų saviugdos grupes buriantis projektas ,,Gentys“, kuris puikiai suteikia galimybę vyrams patirti bendrystę su kitais vyrais, dalytis bendromis patirtimis, spręsti vyriškumo dilemas. Jos prisideda prie kultūriško vyriško tapatumo pokyčio, kuriame vyrai įgauna dažnai trūkstamą buvimo tarp vyrų patirtį, mokosi pasirūpinti savo poreikiais, jausmais, tikslais ir gyvenimo gerove.
– Kaip būtų galima paaiškinti tokį skirtumą tarp abiejų lyčių, kuris skamba gal kiek ir komiškai: sirgdama (temperatūra – 38,9 laipsnių) moteris dar sugeba pagaminti vakarienę, o sergantis vyras (temperatūra – 37,1) jau prašo iškviesti greitąją pagalbą…
– Galima būtų pasakyti, kad pavyzdyje apie moterį kalbama kaip apie žmogų, kuris, neigdamas savo poreikius, bando būti visagaliu, o pavyzdyje apie vyrą kalbama apie žmogų, kuris, išsigandęs savo išgyvenimų, krenta į bejėgystę, aukos vaidmenį. Tiek vyrai, tiek moterys išgyvena sunkumus pasirūpinti savo poreikiais – kartais prisiimant atsakomybę pačiam juos patenkinti, o kartais paprašant pagalbos kito žmogaus.
