Na, kol vyrutis dar „tik“ švelniai brandaus amžiaus, pedofilija jo neapkaltinsi – amžiaus skirtumas su jauna dama ne taip ir krinta į akį. Bet metai bėga, partnerės keičiasi, tik jų amžius – toks pat arba vis jaunesnis. Studijų metais draugaudamas su bendraamžėmis, toks vyriškis kažkaip nepastebimai pereina prie savo draugų dukterų. Jam – 50, o jai – 18.
Na, jam visai patinka, kai kas nors puse lūpų paklausia, ar tai jo dukra, bet kartu ir neramu: juk norisi nesenti ir atrodyti jaunai. Štai tokie vyriškiai – tikras plastikos chirurgų ir brangininkių kosmetologių džiaugsmas. Giliai širdyje tokie vyrai tiki, kad būdami su jauna partnere ir jie atjaunės. Už tokių troškimų slypi net ne baimė pasenti, o baimė prarasti buvusį vyrišką šaunumą. Tad tokie egzemplioriai vis tikrinasi, ar dar yra patrauklūs, ar pajėgūs suvilioti jaunikles.
Dažniausiai toks vyriškis šypsodamasis teisinasi, kad jam nestovi, bendraujant su „senutėmis“ (jo amžiaus moterimis), ir tai beveik tiesa. Jis, aišku, galėtų pajusti seksualinį potraukį ir bendraamžėms ar vyresnėms, bet jokiu būdu nesirodys su jomis viešumoje, niekada nepristatys jų draugams ir net sau bijos prisipažinti, kad jam patinka „senutė“. Nes jauna draugė – tarsi jo vyriškumo ir jaunystės įrodymas.
Geriausia, aišku, kad ta jauniklė dar ir pastotų. Tada galima išdidžiai pareikšti pažįstamiems, kad „padariau jai vaiką jau po pirmo karto“ – štai koks aš vaisingas ir galingas! Na, o laisvalaikiu jis vis tikrinasi, ar dar pavyksta taip lengvai kaip prieš kokį 10 metų, sugundyti jaunas aukas. Bėgant metams jis darosi nebe toks išrankus – vilioja ne tik gražuoles, o visas pasitaikiusias, kurioms 20 plius, o dar geriau – niolikmetes...
