Reikia didesnio sąmoningumo
GREVIO pirmoji viceprezidentė Marceline Naudi, pradėdama diskusiją, išreiškė nuomonę, kad tai, jog pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje daugėja, yra teigiama tendencija, nes daugėja moterų, kurios drąsiai sako: „Aš to nebepakęsiu.“
„Visuomenė tampa sąmoningesnė, įsisavina tai, kad nereikia gyventi kenčiant smurtą artimoje aplinkoje. Tačiau ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje nedaugėja. Vienu metu buvo taip, kad tik 50 proc. pranešimų pasiekdavo ikiteisminius tyrimus, tai rodo, kad ne visi supranta šią problemą“, – atkreipė dėmesį ji. Dauguma smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys.
„Vis dar nėra lygybės visuomenėje, egzistuoja stereotipai ir kalbu ne tik apie Lietuvą, reikėtų kalbėti apie visą Europą. Lankausi ne vienoje šalyje – smurtas prieš moteris dominuoja visose šalyse“, – kalbėjo Lietuvoje viešinti M.Naudi.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė, tęsdama diskusiją, kalbėjo apie tai, kad tam, jog suvoktume, jog smurtas yra problema, reikia didesnio visų sąmoningumo. Tam iliustruoti ji paprašė parodyti Klaipėdos policijos komisariato sukurtos akcijos, kuri atsako, ko mums kaip visuomenei vis dar trūksta, vaizdo įrašą. Jame rodoma, kaip būsimieji aktoriai suvaidina smurtą gatvėje ir kaip į tai (ne)reaguoja praeiviai. Į pirmą suvaidintą smurtą žmonės sureaguoja. Po kelių minučių veiksmas kartojasi, tačiau visi abejingai praeina. Kitose situacijose kartojasi tas pats – kai kurie stebi, praeina, kai kurie bando ginti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Smurtaujantį sužadėtinį palikusi Jūratė: „Jeigu ne jo pusbrolis, gal jau būčiau po velėna“
„Čia buvo įvairių raktinių žodžių: ir gailestis, ir moterys pačios kaltos, ekonominis, emocinis, seksualinis smurtas neatpažįstamas, sunku tai įrodyti ir daug dalykų, kuriuos visuomenei sunku atpažinti, nors mano kartos žmonės vienokia ar kitokia forma yra patyrę smurtą. Mano subjektyviu vertinimu, nemanau, kad smurto daugėja, didėja atpažįstamumas, žmonės labiau suvokia jį: moterys, vaikai supranta tą problemą, kad tai – ne bausmė už kažką, o grubus žmogaus teisių pažeidimas“, – kalbėjo ji.
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje trūksta duomenų apie įvairių rūšių smurtą, kurį patiria neįgalios moterys.
„Lietuvoje nėra tyrimų apie tai, kiek tokios moterys patiria smurtą artimoje aplinkoje. Mes patys pasinagrinėjome Statistikos departamento duomenis, dvi iš trijų patiria smurtą artimoje aplinkoje, pirminiai skaičiukai tokie, giluminių tyrimų nėra. Moterys su negalia yra pažeidžiamos dėl tam tikro psichologinio priklausomumo, dažnai jos didesnėje skurdo rizikoje, neturi kaip kreiptis ar neišdrįsta kreiptis į tam tikras institucijas“, – kalbėjo D.Juodkaitė.
Anot jos, literatūroje kalbama apie tai, kad moterims su negalia rizika patirti seksualinę prievartą yra net iki dešimties kartų didesnė. Lietuvoje tokios statistikos nėra, tačiau, pasak diskusijos dalyvės, jai žinoma tokių atvejų. Vis dėlto, kai nėra oficialių skaičių, neteikiama ir pagalba tokioms moterims.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė, tęsdama diskusiją, sakė, kad priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą pareigūnai susidūrė su jo vykdymo iššūkiais.
„Aš kaip prokuroras galiu pasakyti, kad šio proceso įstatyminė bazė pakankama, problema – vykdyme. Aukai aktualu, ar jos asmeninė teisė bus apginta. Pagrindinė aukos teisių gynimo užtikrinimo problema yra tyrėjo požiūris, tyrėją turiu minty ir ikiteisminio tyrimo vykdytojas, prokuroras ir teisėjas. Su tyrėjo kompetencija viskas gerai, bet norėjimo aspektas dar šiek tiek streikuoja. Norėjimo svertas sąlygotas neretai negatyvaus požiūrio į auką. Reikia pripažinti, kad smurto artimoje aplinkoje aukos menkesnės socialinės brandos, nevengia išgerti“, –sakė D.Pocienė.
Svarbūs asmeniniai pokyčiai
Žurnalistas, televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris Edmundas Jakilaitis, kalbėdamas iš profesinės pusės, sakė, kad procesas, kurio metu visuomenė juda geresnės link, yra ilgas ir kiekvienas turi įdėti savo indėlį. Greitų sprendimų, įsigaliojus kažkokiam teisės aktui, anot jo, vargu ar galima tikėtis.
„Esminis dalykas yra asmeninis pavyzdys, atsinešamas iš artimiausios aplinkos. Viešoje erdvėje yra tai, kas atsinešama iš artimos aplinkos. Žurnalisto atsakomybė aiškiai egzistuoja ir kiekvienas skirtingai tai įsivaizduoja.
Žiniasklaida, formuluodama tam tikras antraštes, bando sudominti, paskatinti atsidaryti turinį, žinoma, kartais prikuria per kūrybingų antraščių. Vis dėlto man atrodo, kad kaip ir sprendžiant daugybę kompleksinių problemų, tai priklauso nuo asmeninių pokyčių. Savaitgalio protesto akcija parodė, kad nebuvo jokio priešiškumo, nereikėjo nė vieno policininko, mes mokomės po truputėlį. Kažkada būsime kitokie, pastangų reikia ne tik žurnalistų“, – kalbėjo žurnalistas.
Seimo žmogaus teisių komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen iškėlė dar vieną svarbų klausimą, kad į aukos persekiojimą, jei jis ir tęsiasi metų metus, nėra atkreipiamas dėmesys.
„Kol nėra mėlynių, kojų lūžių, niekas nesiima veiksmų. Su kolegomis imsimės iniciatyvos – peržiūrėti persekiojimą ir kaip jį perkelti į mūsų nacionalinę teisę. Tik gaila, vargu ar galime tikėtis Stambulo konvencijos ratifikavimo. Didžiausia diskusija vyksta dėl vienos sąvokos, visiškai atmetant jos galimą svarbą ir tuos pokyčius, kuriuos ji gali atnešti į šalį“, – apgailestavo parlamentarė.
M.Naudi tęsė mintį, sakydama, kad yra ne viena šalis, bijojusi Stambulo konvencijos.
„Kai mes priėmėme tą konvenciją, džiaugiamės, kad moterų teisės tapo prioritetu, jame įrašyta, kad moterų ir vyrų teisės lygios, tai nereiškia, kad norime griauti šeimas, kad bus atimti vaikai, tai reiškia, kad bus kovojama su smurtu artimoje aplinkoje, bus apsaugomi žmonės, kurie kenčia nuo smurto, o nusikaltėliai persekiojami“, – kalbėjo viešnia iš Maltos.
M.Naudi, kuri žino, kad Lietuvoje daugiausia diskusijų kelia lyties sąvoka Stambulo konvencijoje, užtikrino, kad šią sąvoką daugeliui šalių be problemų pavyko išversti.
„Stambulo konvencija kalba apie smurto rūšis, vykdomas tik prieš moteris, pavyzdžiui, priverstinis abortas. Smurtas prieš moteris reiškia kad prieš jas demonstruojama galia, tai reiškia, kad nėra lygybės. Mes kalbame apie tą, kuris turi galią, kuris nori skriausti kitą, nekalbame apie vienodas teises turinčius žmones, tas kuris yra žemesnėje padėtyje jo teisės pažeidžiamos, o turintis galios pozicijas jas išnaudoja su kaupu“, – sakė M.Naudi.
Ji pasakojo sutikusi moterų, kurios nori išeiti ar jau yra išėjusios iš smurtinių santykių.
Svarbu stebėti tuos nusikaltėlius, turim aiškiai pasakyti, kad kaltė, atsakomybė krinta tam nusikaltėliui, – kalbėjo M.Naudi.
„Jeigu jos ieško pagalbos, svarbu, kad joms ji būtų suteikta, kad žmonės jų nepradėtų kaltinti, kad jos negrįžtų į tuos santykius. Mums svarbu tinkami pagalbos centrai, tik tada jos praneš apie smurtinius santykius, reikia kitų paslaugų: prieglaudų, centrų, padedančių išgyti moterims nuo patirtų traumų, įdarbinimo agentūrų, taip pat stebėti tuos nusikaltėlius.
Jei tai iširusi šeima ir smurtą patyrusi moteris palieka šeimą, reikia aiškiai kalbėti, kad ne ji kalta, o tas nusikaltėlis, pakėlęs ranką. Jei vaikas mato, kaip tėvas muša mamą, žalos bus daugiau, nei tuomet, kai mama bus išėjusi iš namų. Svarbu stebėti tuos nusikaltėlius, turim aiškiai pasakyti, kad kaltė, atsakomybė krinta tam nusikaltėliui“, – kalbėjo M.Naudi.
Anot E.Jakilaičio, svarbūs du dalykai – visuomenės nuomonės keitimas, kurį jis minėjo anksčiau, ir reagavimas, absoliuti netolerancija, kiek įmanoma griežtesnė reakcija į tai, kas vyksta.
„Gyvenam bendruomenėse, kur gal nepatogu pranešti apie smurtaujantį kaimyną, nes susigadinsi su juo santykius. Pareigūnų atsakomybė reaguoti nedelsiant ir nuoširdžiai padėti, o ne nustumti situaciją į šoną, kas baigiasi nepataisomomis traumomis arba net mirtimi“, – kalbėjo žurnalistas.
D.Pocienė, tęsdama mintį, sakė, kad pareigūnus galima mokyti, rengti jiems seminarus, mokymus. Toliau ji perėjo prie tendencijų Klaipėdoje.
„Klaipėdoje pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje šįmet sumažėjo apie 20 proc. Bet to gali būti labai negatyvi priežastis – aukų nepasitikėjimas pareigūnais. Tai būtų labai didelis žingsnis atgal, bet dėl to dalyko reikalingas tyrimas. Kitas svarbus dalykas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą – 10 proc. atsisakoma, daugiau 30 proc. pradedama. Tai – Klaipėdos skaičiai, nežinau, kaip visoje Lietuvoje“, – kalbėjo D.Pocienė.
Teisėsaugos institucijos, anot jos, reaguoja aktyviau.
„Klaipėdoje sutrumpėja ikiteisminio tyrimo terminai – svarbu, kad aukos teisės būtų apgintos per trumpesnį laiką. Yra pakankamai kardomųjų priemonių užtikrinti aukos saugumą. Visi draudimai nesilankyti, nesiartinti sulig proceso pabaiga. Kai procesas baigiasi, turėtų įsijungti socialinių institucijų veikla, nes auka dar nėra išgijusi“, –teigė ji.
D.Puidokienės teigimu, kompetencijos reikalas labai svarbus: tai ir žinios, patirtis ir asmeninės savybės.
„Pati problema kompleksinė ir pagalba turi būti kompleksinė. Bandoma kurti sistemą, kurioje vietą užima specializuoti pagalbos centrai. Kai po kelių valandų iš artimos aplinkos išvežtas smurtautojas grįžta, įsivaizduojat, kas būna. Čia suveikia pareigūno asmeninės savybės – pasakyti, kad ji turi susikrauti daiktus kelias valandas. Kas toliau?
Apsistoti tik Vilniuje ir Klaipėdoje gali, kur padoresnės sąlygos. Negaliu kalbėti už visą Lietuvą, bet žinau, kad pristeigta tokių vietų, kur pagalba realiai negalima pasinaudoti. Vaiko teisės skatina, kad vaikas susitiktų su abiem, kai apribojama artintis, moteris vėl patiria spaudimą, kai leidžiama vaikui susitikti, o mama irgi dalyvauja. Yra daug paradoksų“, – kalbėjo ji.
D.Juodkaitė pažymėjo, kad svarbu, jog moterys su negalia pačios suvoktų, atpažintų įvairias smurto formas. Dažnai, anot diskusijos dalyvės, jos priklauso finansiškai, globos prasme yra priklausomos nuo kito žmogaus.
„Kelti reikia specialistų kompetenciją. Reikia informacinio prieinamumo. Gali būti ne fizinė negalia, o protinė, aklųjų ir kurčiųjų atstovai turi savų poreikių. Svarbu, kad moterys su negalia būtų įgalintos kreiptis pagalbos“, – sakė ji.
Tai – Nacionalinio žmogaus teisių forumo diskusija.
Forumo organizatoriai: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos neįgaliųjų forumas, Lietuvos Respublikos Seimas, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Seimo kontrolierių įstaiga, Vytauto Didžiojo universitetas, Žmogaus teisių organizacijų koalicija.
