Nes, kaip sako įvairių reikalų (nuo skiepų ir Gedimino kalno nuošliaužų iki oro uostų rekonstrukcijų ir embrionų teisių) išmanytojai, kam dar likti dviese su vyru, o, be to, JOS visos TO nori. Tad JIEMS telieka klausyti savo įsitikinimų ir instinktų…
Vyriškos žmonijos dalies apmaudui galima pasakyti, kad ne visos ir ne visada nori. Kartais nori, bet, procesui įsibėgėjus, norai pasikeičia (maža dėl kokių priežasčių – gal supranta, kad ne tas žmogus, gal pasiskaičiuoja „pavojingas dienas“, gal jis pasirodo linkęs į grubumą, gal reikia bėgti į paskutinį autobusą, o gal jam iš burnos tiesiog smirda). Ak, ne, ką čia svaičioju… Moterys taip dažnai keičia nuomonę, jog reikia tiesiog „normaliai užlaužti“, kaip išsireiškė vienas interneto komentatorius, ir problema bus išspręsta.
Kartais moterys nori ne to – gal joms reikia vien lašo romantikos, švelnumo ar pasikalbėti. Keista, kad du priešingų lyčių žmonės gali tiesiog kalbėtis? Tango šokamas dviese, pakomentavo viena pusamžė moteriškė triukšmą dėl režisieriaus. Suprask, jei moteris sutinka kažkur eiti su vyru (į kiną, restoraną ar pas jį į namus – tik detalės), tai yra ir leidimas tam, anam ar trečiam. Kur jau ten iki pokalbių…
Kartais moterys nori ne to – gal joms reikia vien lašo romantikos, švelnumo ar pasikalbėti. Keista, kad du priešingų lyčių žmonės gali tiesiog kalbėtis?
Be to, jei nutiko kažkas prieš moters valią, 99 atvejai iš 100 ji pati bus kalta. „Patarimas bobelėms: nesudarykite dviprasmiškų situacijų, nevažinėkite į balius be antrų pusių, o jei tokios neturite ir važiuojate, elkitės padoriai, kaip priklauso kultūringai išsilavinusiai moteriai, negerkite ir nesuteikite vilčių savo darbais ar žodžiais.“
„Tegul nesirengia mini sijonais ir didelėmis iškirptėmis, kad matytųsi krūtinė, ar aptemtomis kelnėmis, nes jūs pačios provokuojate, o po to skundžiatės, kad priekabiauja. Norėdamos to negauti, renkitės paprastais ir patogiais drabužiais.“
Ne, čia ne kokie XVIII amžiuje išleisti „Pamokymai nekaltoms mergelėms“ ir net ne ištrauka iš tarpukario Lietuvos „Šeimininkės“ etiketo skilties, o gerokai įsibėgėjus XXI amžiui internete rasti paaiškinimai, kaip išvengti problemų.
Kurios iš esmės garantuotos, nes juk gamta taip surėdė, kad vyrai – priekabiautojai, o „moterys – vištelės, kurios bėgdamos nuo vyro galvoja, ar ne per greitai bėga“, kitaip esą seniai būtų išnykusi žmonija. Taip parašiusiam ponui svarbu, kad priekabės neperaugtų į smurtą. Štai taip atsiskleidžia lietuvių mąstymo dvilypumas ir nesugebėjimas suvokti, jog kai kurie mums įprasti dalykai nėra geri.
TAIP PAT SKAITYKITE: E.Gerulaitytė. #metoo atgarsiai Lietuvoje: dinozaurai, saugokitės meteorito!
Imkime kad ir beržinę košę, kurios ne vienas vaikystėje ragavome (man teko matyti ir kaip mokytojai mokiniams rieškučiomis dalina), nes kas čia tokio, jei kartais pliaukštelėsiu vaikui per užpakalį ar nusuksiu ausį, kaip kitaip išauklėti, mano vaikas, kaip noriu, taip auginu. Taip pat ir su priekabiavimu: kas čia tokio, jei pliaukštelėjau kolegei per užpakalį (o kuriai nepatinka, kai pakibina?)…
Deja, kai kuriems Lietuvoje smurtas prasideda tuomet, kai vaikas į ligoninę nuvažiuoja tik numirti, o priekabiavimas – kai telieka pareiškimą policijai dėl išprievartavimo rašyti. Pernai atliktas Eurobarometro tyrimas parodė, jog kas penktas įsitikinęs, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą prieš save, kiek daugiau – kad moterys dažnai išsigalvoja ar perdeda skundus dėl seksualinio priekabiavimo arba išprievartavimo, 27 proc. apklaustųjų nemato nieko blogo lytiniuose santykiuose be moters sutikimo, jei ši yra išgėrusi ar apsvaigusi nuo narkotikų, savo noru su kažkuo grįžta namo, vilki atvirus, seksualius ir provokuojančius drabužius ar fiziškai nesipriešina.
Deja, kai kuriems Lietuvoje smurtas prasideda tuomet, kai vaikas į ligoninę nuvažiuoja tik numirti, o priekabiavimas – kai telieka pareiškimą policijai dėl išprievartavimo rašyti.
Niūri statistika? Nebūkite tokie pesimistai – čia visos Europos Sąjungos vidurkis, pas mus – dar blogiau. Lietuviai bene labiausiai Bendrijoje linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą. 45 proc. apklaustųjų pritarė teiginiui, kad „smurtą prieš moteris dažnai išprovokuoja pati auka“, kone tiek pat – kad „moterys dažnai išgalvoja ar perdeda pareiškimus apie smurtą arba išprievartavimą“.
Net trečdalis Lietuvos (kaip jokios kitos šalies) gyventojų nemano, jog nepageidaujamų seksualinio turinio elektroninių laiškų ar trumpųjų žinučių siuntimas turėtų būti draudžiamas įstatymu.
Pieš keliolika metų dirbau leidinyje, kur didžiausias fotografų (savaime suprantama, vyrų) įvertinimas, peržiūrėjus moterų nuotraukas, buvo „graiboma“. Neteko patirti, kad kuris nuo tokio komentaro pereitų prie veiksmų, bet tai puikiai perteikia lietuvių (ir ne vien jų) požiūrį į moterį – gražus veidukas, užpakalis (ir visa kita, galite prirašyti savo nuožiūra) automobilių, mėsos, lažybų bendrovės reklamoje ar verslininko pašonėje glamūrinio žurnalo reportaže iš vakarėlio.
Ilgainiui „graibomomis“ arba ne tapo ne vien nufotografuotos, bet ir kitos akiratin patekusios (kalbintos, gatvėje pamatytos) moterys. Išgirdę tą epitetą dauguma prajukdavome (juk šmaikštu! Ne koks banalus „fotogeniška, neprašė spausdinant padailinti, maloni ir protinga pašnekovė“), tačiau jis skamba lyg pigus prirūkytų (gal pamenate tokias) aludžių juokelis. Brangūs skaitytojai vyrai, įsivaizduojate: jūsų žmona, solidi verslininkė, išeina iš derybų dėl didžiulio projekto, o prie stalo likę vyrukai ima aptarinėti, ar ji „pasirašytų“, ir vienas nusprendžia patikrinti. Tada vargu ar būtų „pati prisiprašė“.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto ekspertė Natalija Bitiukova yra sakiusi, jog Lietuvoje ypač stipri tendencija paneigti moters seksualinę autonomiją, netiesiogiai pateisinant seksualiai atvirų žinučių siuntimą, dviprasmiškus juokelius, lietimą nepageidaujamu būdu darbovietėje. To priežasčių ji nurodė ne vieną: sudaiktintą moters kūno vaizdavimą reklamoje ir popkultūroje, stereotipais paremtas švietimo priemones, adekvačios lytinio ugdymo programos nebuvimą, nepaliaujantį moters autonomijos kvestionavimą (iniciatyvas uždrausti abortus, kontracepcijos demonizavimą).
Brangūs skaitytojai vyrai, įsivaizduojate: jūsų žmona, solidi verslininkė, išeina iš derybų dėl didžiulio projekto, o prie stalo likę vyrukai ima aptarinėti, ar ji „pasirašytų“, ir vienas nusprendžia patikrinti. Tada vargu ar būtų „pati prisiprašė“.
Jei netyčia jau spėjote pamiršti… „Asmeniškai aš prašau vieno dalyko – nu gali šitą projektą dėl embrionų pateikinėti ne moteris, kuri laukiasi vaiko?“ – nėščios kolegės ramybę puolė saugoti „valstietis“ Povilas Urbšys. „Mauči! Kaip matai, gauni į snukį! Didelė čia ponia prisakinėti... o kiaulių šerti!“ – seniai seniai Žemaitės „Marčioje“ aiškino tėvas. Kai kurie žmonės Lietuvoje nė per milimetrą nepasistūmėjo į priekį nuo tokio mužikiško mąstymo.
Artūras Skardžius prisipažino nelabai suprantantis, kas yra besilaukiantis žmogus (tris jo vaikus gandrai tikriausiai į kopūstus sumėtė). Išverskime šią ištarmę: moteris – emocingas, silpnas padarėlis, kuris pats negali suprasti, kada eiti į mūšį, o kada pasisaugoti, ir kurio darbas iš esmės – pabūti inkubatoriumi. Laimė, kad ponai dar negaudo kolegių per menstruacijas, nes moterys tuomet, jei tikėsime kai kurių religijų atstovų išmintimi, būna nepakankamai švarios bendrauti su vyrais ir rodytis viešumoje.
Iš tokio mąstymo gimsta ir išvedžiojimai, kad moteriai nebūdinga iškart sakyti „taip“. Vienas interneto ekspertas pareiškė dar nesutikęs tokios moters, visos esą bent pavaidina. „Per 17 metų, praleistų su žmona, dar nepamenu sueities, kuri neprasidėtų tuo simboliniu „ne“. Užuojauta žmonai, nes šis psichologijos žinovas tikriausiai niekada ir nepasidomėjo – o gal ji tikrai nenori?
Arba kitas: „Visi žino, kad 98 proc. moterų ištarti „ne“, ypač pirminėje draugystės stadijoje, yra atvirkščiai.“ Nes „tiesiai šviesiai „taip“ sako tik laisvo elgesio moterys“, o kitos – tik „ne“, nes nori jaustis siekiamos. Gali būti, bet nebūtinai kiekvieno, kuris ant jų lipa. O jei taip surinkus jų IP adresus – gal vieną kitą baudžiamąją bylą būtų galima iškelti?
„Kada atėjo šita nauja era, kai moterys staiga pradėjo žinoti, ko nori?“ – retoriškai pasidomėjo dar vienas ekspertas. Kitas įspėjo: esą, jei vyrai seksualiai nepriekabiautų prie moterų, vaikus tektų rinkti kopūstuose… Štai jums ir idėja Lietuvai – moterys, ruoškitės, stiprioji lytis pasirengusi gelbėti tautą! Būtų gerai, kad ir kiekvienu nauju piliečiu džiaugtųsi taip pat, kaip savo žygdarbiais lovoje. Statistika rodo, jog Lietuvoje kasmet atliekama 5–6 tūkst. abortų. Kažin kiek iš jų – dėl to, kad draugas, vyras ar atsitiktinis partneris liepė „susitvarkyti“?
„Kada atėjo šita nauja era, kai moterys staiga pradėjo žinoti, ko nori?“ – retoriškai pasidomėjo dar vienas ekspertas. Kitas įspėjo: esą, jei vyrai seksualiai nepriekabiautų prie moterų, vaikus tektų rinkti kopūstuose…
Vienas vyrukas nesuprato kalbų apie priekabiavimą prieš 5 metus, ir pasiūlė prisiminti viską nuo vaikų darželio. Galima, kodėl gi ne. Tuos „žaidžiam daktarus! – oi, kas čia tau tarp kojų?“ stumkime į šoną, tegul vaikai pažindinasi su pasauliu, nieko nenutiks.
Verčiau pakalbėkime apie dėdes, kurie atvykę į balius (tuos tradicinius, su silke ir mišraine ant stalo) mėgsta pačiupti kitų dalyvių dukrą, pasisodinti ant kelių ir suokti, kad bus labai gera martelė. Kuo labiau muistaisi ir taikaisi pabėgti, tuo labiau spaudžia glėbyje ir kabina makaronus apie savo atžalą, kuriam vedybos dar toli gražu ne galvoje.
Koks čia priekabiavimas, sakysite – kaip ir dažnas, reikšdamas nuomonę apie dvi jaunas moteris, prabilusias apie režisieriaus elgesį. „Jei moteris gertų su vyru alkoholį ir vyras nepasiūlytų pasimylėti, būtų tiesiog kiaulė, – pakomentavo vienas etiketo žinovas. – Režisierius – ne kiaulė, niekam nežinomų artisčių net neišprievartavo.“ Apmaudu, kad ir vėl kilus triukšmui dėl priekabiavimo, daugelis dėmesį nukreipė į personalijas, o ne problemą, ir ėmėsi asmeninių įžeidinėjimų.
Esą dvi negirdėtos mergaitės ėmė šokinėti prieš tarptautiniu mastu garsų menininką, jos net džiaugtis turėtų, kad prie jų priekabiauja. „Dabar tai jau tikrai „garsios“. Nereikia prisilupti tiek, kad nesugebėtum pasakyti „ne“, – „Facebook“ pamoralizavo viena moteris (!), akivaizdžiai neturinti nei dukters, nei sesers, kurios galėtų atsidurti panašioje situacijoje.
Kodėl laukė 5 metus, iš pradžių turbūt patiko, o dabar pakeitė nuomonę??? – iš pasipiktinimo riaumojo internetas. Gal nesekate aktualijų, kad tokių klausimų kyla? Jau du žinomi žmonės – Kauno verslininkas, parlamentaras Kęstutis Pūkas ir buvęs Panevėžio Juozo Miltinio teatro direktorius Linas Marijus Zaikauskas – šiemet sulaukė moterų kaltinimų seksualiniu priekabiavimu. Dėl pastarojo buvo pradėtas tyrimas, o dėl politiko – apkalta. Vadinasi, moterų žodžiai nebuvo nuleisti juokais.
Jeigu tai neįkvėpė pakankamai drąsos, Holivude pasipylę aktorių pranešimai dėl prodiuserio Harvey Weinsteino nederamo elgesio turėjo tapti paskutiniu lašu. Juoba, kad iš paskos liejasi vis nauji kaltinimai ne tik šiam kino industrijos magnatui, bet ir kitoms garsenybėms bei politikams.
Mūsų bėda yra mūsų tamsumas. Pusę amžiaus gyvenome be sekso (keista, kad jam atsiradus gyventojų ėmė sparčiai mažėti). Dabar pokalbiai apie antrą galą, skambantys televizijoje, filmuose ar draugų kompanijoje, nebeverčia raudonuoti. Bet vos kalba pasisuka apie lytinį ugdymą mokykloje, kontracepciją ar priekabiavimą, nubunda padorumas.
Kaip vyrai nesupranta, kiek toli galima eiti, taip moterims nelengva suprasti, kada jie tik nemokšiškai flirtavo, o kada jau peržengė ribas.
Draugė neseniai paprašė paskolinti knygą „Iš kur aš atsiradau“, kad dukroms nereikėtų pasakoti visų subtilybių. Jei drovimės vaikams pasakyti „tėvelis labai myli mamytę, pasėjo sėklą, iš kurios tu ir išaugai“, kur jau ten aiškintis, ar vyras nebuvo įkišęs rankos, kur nereikia… Kaip vyrai nesupranta, kiek toli galima eiti, taip moterims nelengva suprasti, kada jie tik nemokšiškai flirtavo, o kada jau peržengė ribas. Dėl to dažnai ir nuleidžiama negirdomis ar juokais – o jei viešai pasiskundusi apsikvailinsi dėl perdėto jautrumo ar susikursi moters, kurią reikia apeiti per kelis metrus, įvaizdį?
Ne mano darbas svarstyti, kas kažkada įvyko tarp režisieriaus, teatro direktoriaus, Seimo nario, Holivudo aktorių ir moterų (kartais ir vyrų). Tačiau apie tai reikia kalbėti, kad žinotume, kas gali nutikti, jei apsirengsime ne tą sijoną, kad kartu vyno sutikusi išgerti moteris nebūtinai sutiko su viskuo, ko mintyse tamsta prifantazavote epilogui, ir kada reikėtų sustabdyti kitą žmogų be baimės iškristi iš „graibomų“ kategorijos.
