Todėl šiandien dalijuosi Ryčio interviu, per kurį – prisipažįstu – labiausiai norėjosi tylėti ir mėgautis į meditatyvią būseną panardinančia džiaugsminga ramybe, sklindančia nuo jųdviejų.
– Marilyn Monroe, Penelope Cruz, Kim Kardashian skirtinguose kontekstuose vadinamos seksualiomis. Kokia turi būti moteris, kad ją būtų galima pavadinti seksualia?
– Kai paauglystėje man pradėjo rūpėti merginos, nesuprasdavau savo draugų, kurie žiūrėdami į merginą sakydavo: „Žiūrėk, koks užpakaliukas, kokios kojos!“ Aš nesuprasdavau, ką jie mato. Pažvelgdavau į merginos veidą, ir jei ji būdavo nepatenkinta ar nelaiminga, man ji neatrodydavo graži.
Neturėjau grynai išorinio grožio idealo, pats svarbiausias moters patrauklumo kriterijus man visuomet buvo laimė. Jei nėra teigiamos vidinės būsenos, nėra ir patrauklumo. Pagal visus parametrus ir centimetrus kūnas gali būti labai gražus, tačiau jei kartu nėra žmoguje laimės, nėra įdomumo, traukos, su tuo žmogumi nesmagu būti. Taigi, grožis man yra visko suma.
Seksualumas priklauso nuo to, kaip gerai ir laisvai žmogus jaučiasi savo kūne. Kai jis ar ji gerai jaučiasi savo kūne, tada žmogus atrodo atsipalaidavęs ir patrauklus.
Jeigu žmogus savo partneriui jaučia pyktį, nuoskaudą, jei tarp dviejų žmonių yra įtampa, potraukis partneriui dingsta.
Ne kartą esu klientėms ar draugėms pabaksnojęs: „Žiūrėk, užsisegei trumpą sijoną, norėjai parodyti kojas, o dabar nuolat tampai jį žemyn.“ Tokioje situacijoje viskas, kas sklinda iš žmogaus, tėra susikaustymas ir diskomfortas, o juose nėra patrauklumo.
Taigi seksualumas labai susijęs su būsena. Žmogus jaučiasi seksualus, jeigu jis savo kūne jaučiasi komfortiškai ir yra atsipalaidavęs. Priešingu atveju seksualumas tebus vaidinimas.
Kalbant apie geismą, kuris visada nukreiptas į kitą žmogų, svarbu žinoti, jog jo žudikai yra nuoskaudos. Jeigu žmogus savo partneriui jaučia pyktį, nuoskaudą, jei tarp dviejų žmonių yra įtampa, potraukis partneriui dingsta, o intymumo ir artumo nebelieka. Lieka mechaniški veiksmai be tikro pasitenkinimo. Kuo daugiau santykyje meilės be lūkesčių ir atsipalaidavimo, tuo daugiau intymumo, atvirumo ir malonumo.
– Ar siekis būti gražiam – tuštybė?
– Didžioji dalis žmonių bando būti išskirtiniai ar susikurti ypatingą stilių dėl jaučiamo trūkumo. Jiems trūksta dėmesio, meilės ir pripažinimo. Žinoma, ne visiems. Yra tokių žmonių, kurie peržengia šią ribą ir tampa žaidimo „aš galiu toks būti ir man dzin“ dalimi. Tada visiškai keičiasi sąlygos. Kai esi atsipūtęs, gali pažaisti tą žaidimą. Visada svarbiausias išlieka motyvas, dėl ko tai darai.
Grožis, pasitikėjimas savimi – tai vidinės savybės, kurių neužpildysi išore. Visa tai, ko trūkumą jaučiantys žmonės bando pasiekti kurdami stilių, yra vidiniai dalykai. Vidinė būsena šviečia kiaurai per visus rūbus.
– Kokį požiūrį moterims į kūno senėjimą rekomenduotumėte – kovą su senėjimu, meilę savo kūnui bet kokiomis sąlygomis ar kita?
Būti jaunam, turtingam ir gražiam nėra blogai, tačiau visa tai turėti ir nesijausti laimingu – nieko gero.
– Jei žmogus, stovėdamas nuogas prieš veidrodį, nėra patenkintas tuo, ką mato, kas jį gali mylėti? Jeigu jis nėra taikoje su savo kūnu, kas jam gali pasakyti, kad jis gražus?
Jei žmogus jaučiasi negražus, tai kad ir kiek aplinkiniai jam sakytų priešingai, jis nepasijus gražus. O jei žmogus viduje jaučiasi gražus, aplinkiniai jam tai patvirtina, jis sugeba priimti, o jei nepatvirtina – nieko tokio.
Pagaliau, jeigu grožis, jaunystė, turtai ir visa ši žmonijos socialinė programa garantuotų laimę, Holivudo aktoriai negertų, nevartotų narkotikų ir nesižudytų. Kai kuriems iš jų skauda taip stipriai, kad jie turi save slopinti. Taigi net jei tie žmonės, kurie turi viską, negali būti laimingi, vadinasi, ne tame esmė. Būti jaunam, turtingam ir gražiam nėra blogai, tačiau visa tai turėti ir nesijausti laimingu – nieko gero. Koks skirtumas, koks gražus ir jaunas kūnas, jeigu tu kenti jame.
TAIP PAT SKAITYKITE: Emocijų paleidimo instruktorius Rytis Lukoševičius: „Norite būti laimingi? Nebesinešiokite savo skausmo“
Nereti atvejai, kai žmogaus savivertė paremta grožiu, o tai reiškia – dėmesio gausa iš aplinkos. Gyvenime toks žmogus patirs labai daug įtampos: jei prarasiu tą grožį, kas su manimi nutiks? Jis bet kokiomis priemonėmis siekia tą grožį išlaikyti, nes jeigu kūnas taps mažiau patrauklus, tai mažiau sulauks ir dėmesio iš aplinkos. O jei savivertė paremta dėmesio kiekiu iš aplinkos, tai bet koks to dėmesio sumažėjimas dėl bet kokių priežasčių reikš blogą savijautą. Dažniausiai kaip tik dėl to moterys bijo senatvės.
Sprendimas paprastas: pradėkite žiūrėti į savo vidų, mokykitės save priimti ir mylėti save tokius, kokie esate. Mylėkite ne už tai, kaip atrodote, o už tai, kas esate. Atsistokite prieš veidrodį nuogi, žiūrėkite į savo kūną, į tas jo dalis, kurios kliūva, ir kartokite: „Aš tave myliu.“ Kartokite tol, kol iš tiesų pradėsite mylėti. Kuo greičiau išmokite mylėti save, džiaugtis savo fiziniu kūnu, jaustis pilni ir patenkinti.
Aš savo seminaruose pirmiausia ir mokau moteris nesidažyti tam, kad išmoktų besąlygiškai mylėti save. Jeigu negali vaikščioti nepasidažiusi ir puikiai jaustis, visų pirma reikia tvarkyti vidų, ne dažytis. Kiekvieną savo gyvenimo minutę mes esame tokie, kokie esame, atrodome taip, kaip atrodome, ir jeigu turime nuolatinių pretenzijų savo kūnui, jei nuolat norime jį pagerinti, niekada neturėsime šanso jausti visiškos pilnatvės ir laimės.
Kalbant apie natūralų senėjimo procesą, įžvelgiu vieną paradoksą – kuo žmogus laimingesnis ir labiau atsipalaidavęs, tuo ilgiau jis išlieka jaunas. Stresas dėl senatvės varo į senatvę. Su senėjimo požymiais kovoti beprasmiška, verčiau paieškoti būdų, kaip mažiau jausti stresą.
Egzistuoja daug kelių sveikatai palaikyti ir vidinei ramybei sukurti, ir nėra vieno teisingo. Kiekvienam rekomenduočiau atrasti savąjį. Beje, senatvės baimė susijusi su mirties baime, nes fizinio kūno pokyčiai veda į sunykimą. Kaip įveikti šią baimę – jau kita tema.
– Sakoma, kad permainos gyvenime įneša pokyčių ir išvaizdoje. Ar išvaizdos pokyčiai gali padėti išspręsti vidines problemas (santykių, nepasitikėjimo savimi ir pan.)?
Atsistokite prieš veidrodį nuogi, žiūrėkite į savo kūną, į tas jo dalis, kurios kliūva, ir kartokite: „Aš tave myliu.“ Kartokite tol, kol iš tiesų pradėsite mylėti.
– Esu sutikęs žmonių, kuriems buvo atliktos plastinės operacijos – jie būtent nuo to laimingesni netapo, labiau savęs mylėti nepradėjo ir daugiau pasitikėjimo savimi neįgijo. Jie tapo labiau patenkinti savimi, tačiau tik trumpam. Visgi manau, kad yra atvejų – defektai, apsigimimai, kuriuos galima sutvarkyti. Kai kada tai yra praktiška, bet kai žmogus gulasi po skalpeliu, kad labiau save mylėtų, arba dar blogiau – kad jį mylėtų kiti; tai – prapultis. Jeigu vyras moteriai nurodo pasididinti krūtinę, tai nuo tokio vyro bėgti reikia, o ne krūtinę didinti.
Esu matęs televizijos laidų, kurių metu moterims atliekamas makiažas, jos sušukuojamos, perrengiamos. Šio žaidimo nauda yra ta, kad moteris pamato, kas yra įmanoma, įsitikina, kad gali atrodyti kitaip. Tai tarsi požiūrio praplėtimas ir savotiškas sąmoningumas grožio srityje, nes moterys supranta, kiek daug yra būdų atitinkamai pasidažyti, apsirengti ir susišukuoti taip, kaip joms geriausiai tinka. Tai naujas, pozityvus patyrimas. Tačiau jeigu moters išvaizdos pokyčiai vyksta iš nepasitikėjimo savimi, vienatvės baimės, frustracijos santykiuose, prieš šiuos pokyčius pirmiausia reiktų pasižiūrėti į savo vidų, kas jame vyksta.
Dažniausiai viskas būna pastatyta ant pritarimo poreikio: „Aš nemylėsiu savęs, kol manęs nemylės kiti.“ Iš esmes, tai yra laimės sąlyga, laimės projekcija: Aš būsiu laiminga, kai gražiai atrodysiu, ir kiti pastebės.“ Tačiau kartais mergina pasipuošia, pasidažo, išeina į gatvę ir negauna jokio įvertinimo arba gauna priešingą, nei tikėjosi, vertinimą. Kas įvyksta? Emocinė krizė. Taigi svarbiausia yra motyvas, dėl ko daromi išvaizdos pokyčiai, dėl ko puošiamasi. Jei moteris nori puoštis dėl to, kad save priimtų ir mylėtų, tai ne nuo to galo turėtų pradėti.
Stresas dėl senatvės varo į senatvę. Su senėjimo požymiais kovoti beprasmiška, verčiau paieškoti būdų, kaip mažiau jausti stresą.
– Ar drabužiai atspindi mūsų asmenybę? Juk daugelis vartojame posakį „sutinka pagal drabužį, išlydi pagal protą“?
– Svarbu, ką nori parodyti savo išvaizda, ką nori išreikšti. Ar savo išskirtinumą, ar kad turi daugiau pinigų, ar kad gali atidengti daug kūno, ar parodyti, kad tau nerūpi, ką kiti galvoja? Drabužiai nekalba, žmogus kalba. Pakabintas ant manekeno drabužis nieko nesako.
Sutinku, kad drabužiai išreiškia tam tikrus pasirinkimus. Tačiau egzistuoja ir kitas momentas: skirtingas stebėtojų požiūris duos visiškai skirtingus vertinimo rezultatus.
Pateiksiu du kraštutinumus: viena moteris apsirengia juodą, ilgą, uždarą suknelę, kita – trumpą sijoną ir palaidinę gilia iškirpte. Vienas žiūrės ir sakys: kokia pirmoji nuobodi, o antroji – seksuali. Tuo tarpu kitas gali sakyti, kad pirmoji subtili, o antroji – vulgari. Tačiau tokie vertinimai nebus tos moters žinutė, tai tebus tų žmonių interpretacija. Mes viską vertinam subjektyviai, todėl nesvarbu, ką tu nori pasakyti, svarbu, kaip aš suprasiu. Todėl pagrindinis klausimas yra kitas: ar taip rengdamasi išreiški, kaip jautiesi, ar esi visiškai patenkinta ir pasieki tikslą, kurio tikėjaisi?
– Kokią vietą mada užima jūsų gyvenime?
– Aprangos mada man nereiškia nieko, aš jos neseku, ji man tik pridaro rūpesčių, kai negaliu nuėjęs į parduotuvę nusipirkti ne „trendinės“ spalvos marškinėlių. Seku „Mac“ madą ir „Tesla“ madą (šypsosi). Norėčiau būti madingas ir pasistatyti saulės jėgainių parką!
Kalbino Eglė Nagė
