Nors vis dažniau kalbama apie finansinį ar skaitmeninį raštingumą, sąvoką „emocinis raštingumas“ dar žino ne kiekvienas. Emocinis raštingumas yra gebėjimas atpažinti, suprasti ir tinkamai reikšti savo emocijas – tai nėra įgimta, tačiau išmokstama.
„Gebėjimas atpažinti savo ir kitų emocijas bei tinkamai jas išreikšti yra geros psichikos sveikatos pagrindas. Dar ir šiandien vyraujančios nuostatos apie teigiamų ir neigiamų emocijų raišką klaidina visuomenę.
Kiekviena emocija yra tinkama ir ją svarbu įvardyti. Laimė, pyktis ar liūdesys – visa tai mes patiriame kasdien, todėl mokymasis reaguoti skirtingai jaučiantis yra nuolat vykstantis procesas“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Aurelija Šiautkulienė.
„Psichikos sveikatos sunkumai vienodai paliečia tiek vaikus, tiek ir suaugusius, tiek gyvenančiuosius didmiesčiuose, tiek atokiose vietovėse. Reikėtų nepamiršti, jog su emociniais sunkumais, kaip ir psichikos sveikatos sutrikimais, gali susidurti visi žmonės, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, pajamų ar socialinės padėties“, – pabrėžia Vilniaus universiteto sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros doc. dr. Marija Jakubauskienė.
Trys svarbiausi žingsniai
Siekiant gerinti esamą psichikos sveikatos situaciją, prioritetu specialistai išskiria emocinio raštingumo didinimą. Jis reikalingas tam, kad suprastume save ir kitus, nes kitus pažįstame tik tiek, kiek esame susipažinę su savimi.
Dr. M.Jakubauskienė teigia, jog emocinį raštingumą galima ir būtina ugdyti skirtingais būdais. Tačiau ji išskiria tris pagrindinius žingsnius.
Visi esame girdėję taisyklę, jog supykus, pravartu suskaičiuoti iki 10 ir tik tuomet garsiai išreikšti savo jausmus.
„Pirmiausia reikėtų pripažinti emocinio raštingumo svarbą ir pradėti nuo susipažinimo su savimi. Antra – mokytis atpažinti savo ir kitų emocijas. O paskutinis žingsnis – gebėti jas reikšti socialiai priimtinais būdais.
Emocinio raštingumo ugdymas remiasi dėmesingumo sau ir kitiems bei sąmoningo gyvenimo įgūdžių ugdymu. Todėl, pavyzdžiui, išgyvenant stiprias emocijas, svarbu jas pastebėti, sąmoningai įvertinti (sąmoningai suprasti, kodėl dabar taip jaučiamės) ir išreikšti konstruktyviu būdu.
Visi esame girdėję taisyklę, jog supykus pravartu suskaičiuoti iki 10 ir tik tuomet garsiai išreikšti savo jausmus. Naudodamiesi tokiu metodu, mes ugdome savo emocinį intelektą“, – aiškina dr. M.Jakubauskienė.
Taip pat pastebima, jog aukštas emocinis intelektas ne tik padeda geriau suprasti save ar kitą, bet ir gerina komunikacinius, organizacinius ir lyderystės įgūdžius, kurie svarbūs kasdienybėje ir profesinėje veikloje.
Nepamiršti savęs ir kitų
„Mūsų turimi duomenys rodo, jog Vilniuje savo emocinę sveikatą kaip prastą įvardija du iš dešimties suaugusiųjų. Didžiausios problemos sostinėje – priklausomybės, savižudybių skaičius ir emocinio raštingumo stoka.
Tam, kad padėtumėme su sunkumais susiduriantiems žmonėms, su specialistais organizuojame edukacines veiklas. Daugiausia dėmesio iki šiol skyrę priklausomybių klausimui ir savižudybių prevencijai, šiuo metu vis daugiau kalbame ir apie emocinio raštingumo didinimą“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Guoda Ropaitė-Beigė.
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo emocinio raštingumo didinimo veiklas skirtingo amžiaus, išsilavinimo, patirties turinčioms tikslinėms grupėms: žalingai ar rizikingai vartojantiems tabaką, alkoholį ar narkotikus paaugliams ir suaugusiems, gyventojams ir savižudybių prevencijos ir intervencijos specialistams, tėvams (globėjams, rūpintojams), mokantis pozityvios tėvystės įgūdžių, mokyklų darbuotojams, vykdant „perdegimo“ prevenciją.
Daugiau informacijos apie Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veiklas rasite ČIA.
