Dar mokyklos laikais Ugnė pastebėjo, kad yra kitokia nei bendraamžiai – anot jos, draugai jau norėjo fizinių santykių, vieni kitiems rodė dėmesį, o jai pačiai tai atrodė keista. Tačiau tuo metu U.Mikalajūnaitė viską nurašė jaunystei.
„16-mečiai vaikinai kalbėdavo apie seksą ir aš galvodavau, kad esu dar per jauna, tam reikia surasti tinkamą žmogų. Vėliau, studijuodama universitete, aptikau tokią sąvoką kaip aseksualumas ir susimąsčiau, kad galbūt man visai tinka. Kiti 8-eri metai buvo ieškojimai, analizuojant, ar aš noriu romantinių santykių – supratau, jog patinka ir merginos, man gražu žiūrėti į abi lytis“, – prisimena Ugnė.
Kalbėdama apie savo aseksualumą, Ugnė aiškina, kad matydama žmones, nejaučia potraukio juos paliesti – ji gali apsikabinti, pabučiuoti į žandą ir būti draugais, bet jokių kitų veiksmų ji nenori daryti.
„Aš nejaučiu seksualinio, fizinio potraukio, bet jaučiu romantinį potraukį tiek merginoms, tiek vaikinams. Noriu artumo, buvimo su kažkuo, tačiau be seksualinių santykių. Mane dirgina pasinešimas ant sekso kultūros, kai būtinai visuose filmuose viskas turi taip baigtis, o jeigu pasimyli su žmogumi, tai yra vau, didžiausias gyvenimo potyris“, – sako U.Mikalajūnaitė.
Šiuo metu Ugnė yra vieniša, nes santykiams neturi nei laiko, nei noro, tačiau pripažįsta, jog rasti antrą pusę nebūtų lengva. Anot jos, santykiai yra įmanomi, tačiau reikėtų ieškoti žmogaus, kuriam nebūtų būtina užsiimti seksu.
„Atsiranda kompromisas, kai ieškai partnerio, kuriam būtų svarbiau apsikabinti, žiūrėti filmus, žaisti žaidimus. Man pačiai yra tekę aiškinti vaikinams, kokia aš esu, vienas su tuo nesutiko, sakė, kad esame kartu ir aš negaliu būti aseksuali. Buvo kitas žmogus, kuriam net nesakiau, nes jam nebuvo seksas toks svarbus“, – pasakoja Ugnė. Pati mergina pripažįsta, kad yra leidusi savo antrai pusei patenkinti poreikius su kitais žmonėmis.
U.Mikalajūnaitės teigimu, daugelis aseksualių žmonių apie seksą mąsto pozityviai, ir jeigu reikia, tuo užsiima, tačiau taip pat yra tokių, kurie nusiteikę priešiškai. Ji pati sekso metu dažniausiai nejaučia nieko, bet pripažįsta kartais susijaudinanti.
„Jei būna gera nuotaika, kartais atsiranda potraukis, bet neretai smegenys tiesiog atsijungia ir nieko nejauti, – sako Ugnė. – Susijaudinimas priklauso nuo situacijų, nes atsirandantys fiziniai norai nebūna nukreipti į kažkokį asmenį ar lytį. Tai dažnai būna nukreipta į veiksmą, pavyzdžiui, kai du žmonės bučiuojasi ar susiliečia rankomis.“
Visą pokalbį su Ugne žiūrėkite vaizdo įraše:
