Fobijos. Kokių jų būna?

Baimė pažįstama kiekvienam. Dažniausiai nuo ankstyvos vaikystės. Iš siaubo pasakų atklydusi ragana, tamsoje knibždantys vaiduokliai… Žinia, vaikiška fantazija be galo laki. „Kai užaugsiu, nieko nebijosiu!“ – kažkada turbūt galvojote nuo baubų slėpdamasi po antklode. Deja… Daugelis fobijų auga kartu su mumis.
Fotolia_31684790_Subscription_Lm
Baimė pažįstama kiekvienam. / Fotolia nuotr.

Dažniausiai, klaidingai manoma, kad fobija ir baimė yra vienas ir tas pats. Toli gražu! Baimė – tai natūrali žmogaus reakcija į susiklosčiusią situaciją. Tarkim, bijote susirgti, nes mikroautobuse jus apčiaudėjo sloguojanti bobutė; nerimaujate, kad galite netekti darbo, nes padarėte didelę klaidą; alpstate iš siaubo dėl netrukus prasidėsiančio egzamino, nes visai jam nepasiruošėte. Tokiais atvejais bijoti visiškai normalu – šiam nemaloniam jausmui gimti yra priežasčių.

Fobija visai kas kita. Ji neturi nieko bendra su realybe. Tai nesąmoningas, paniškas ir visiškai neprognozuojamas jausmas. Suprantate, kad nėra ko bijoti, negresia joks realus pavojus, bet nieko negalite sau padaryti. Tai ne jūsų jėgoms.

Daugelis psichologų yra įsitikinę, jog fobija balansuoja ties normalios psichikos ir patologijos riba. Pasitaiko nemažai atvejų, kai šioji neaiški riba išnyksta. Tada žmogaus gyvenimas tampa tikru košmaru.

Psichologijos praktikoje suskaičiuojama daugiau kaip 500 pačių įvairiausių fobijų. Amerikos mokslininkai nustatė, kad beveik trisdešimt procentų fobijų yra paveldimos. Beveik tiek pat procentų įgyjama vaikystėje. Pastarųjų atsikratyti ypač sunku, nes vaiko psichika labai imli įspūdžiams. Ypač blogiems. Štai kodėl būdami maži apkandžioti šunų, išgąsdinti dantų gydytojo ir pan. šios baimės nesugebame nugalėti iki grabo lentos. 

♦ Pats sunkiausias žingsnis – pripažinti, ko iš tiesų bijote.
♦ Dažniausiai pradėti kovą su baime kur kas baisiau nei su ja susigyventi. Pasak psichologų, fobijų atsikrato tik labai nedaug nuo jų kenčiančių žmonių. Tai labai daug pastangų ir valios reikalaujantis darbas.
♦ Psichologai pataria prie bauginamos situacijos pratintis po truputį. Tarkim, beprotiškai bijote varlių. Iš pradžių kiek įmanoma dažniau žiūrėkite jų paveikslėlių ar nuotraukų, lieskite žaislines varles. Pradėkite stebėti šokuojančias pievoje. Pirmiausia iš tolo, paskui artinkitės vis artyn ir artyn. Kol vieną dieną išdrįsite, jei ne pabučiuoti, tai bent paliesti.

Profesionalūs gydymo metodai

Jei jokie psichologų patarimai nepadeda, o fobija tokia stipri, kad trukdo gyventi normalų gyvenimą, gali padėti psichoterapeutas. Šiuolaikinėje psichiatrijos praktikoje taikoma įvairių veiksmingų gydymo metodų. Ko gero, patys populiariausi ir dažniausi – psichoanalizė ir egzistencialistinė psichoterapija.

Psichoanalizė

Profesionalūs psichoterapeutai hipnozę naudoja tik kraštutiniais atvejais, nes ji vertinama gana prieštaringai, iki galo neaiškūs jos padariniai. Įprastoji psichoanalizės forma – psichoanalitiniai pokalbiai su psichikos specialistu. Paprastai skiriami trys gydymo etapai: pirma, nuodugniai išsiaiškinama gyvenimą trumpinančios problemos esmė, antra, stengiamasi, kad pacientas sąmoningai pripažintų savo bėdą ir trečia, specialisto vadovaujamas žmogus bando ją nugalėti.

Egzistencialistinė psichoterapija

Šiuo metodu bandoma žmogui padėti ne jėga nugalėti fobiją, o išmokti į ją pažiūrėti visai kitu kaupu. Pavyzdžiui, jus kamuoja nemigos baimė. Egzistencialistinės psichoterapijos specialistas šiuo atveju patartų tyčia stengtis visokiais būdais neužmigti. Be abejo, jums bus pasiūlyta atlikti visokių specialių pratimų. Egzistencialistinės psichoterapijos principas dažnai būna veiksmingas, nes mūsų sąmonė dėl kažkokių priežasčių turi polinkį prieštarauti, t. y. visada norisi to, ko negalima.

Galima įtarti, kad persekioja fobija, jei…

1. Pamačius baimę keliantį objektą, kaipmat apima nevaldomas paniškas siaubas.
2. Patankėja širdies plakimas. Rodos, širdis tuoj plyš pusiau ar iššoks iš krūtinės.
3. Krūtinę užspaudžia spazmas, pasidaro sunku kvėpuoti, kartais net dusina.
4. Gerklė išdžiūva, ryklėje užstringa tarsi koks aitrus kamuolys.
5. Visame kūne jaučiamas silpnumas, kartais net iki alpimo.
6. Pakerta rankas ir kojas.
7.  Kūną krečia drebulys.
8. Išmuša šaltas prakaitas.
9. Svaigsta galva, prarandama pusiausvyra ir realybės pojūtis.
10. Sutrinka virškinimas, ima pykinti arba net pradedama vemti.

P. S. Tai patys tipiškiausi ir dažniausiai pasitaikantys fobijos požymiai. Aišku, nebūtinai jie pasireiškia visi iš karto. Konkrečiam žmogui gali būti būdingi tik keli ar net vienas.

Fobijų žodynėlis

Achluofobija – tamsos baimė.
Akustikofobija – triukšmo baimė.
Akrofobija – aukščio baimė.
Agliofobija – skausmo baimė.
Amatofobija – dulkių baimė.
Antofobija – gėlių baimė.
Anulfafobija – baimė likti senmerge (senberniu).
Agorafobija – atviros erdvės baimė.
Ailurofobija – kačių baimė.
Aerofobija – skrydžių baimė.
Alektorofobija – viščiukų baimė.
Bacilofobija – mikrobų baimė.
Batofobija – gelmės baimė.
Bogifobija – vaiduoklių baimė.
Bromidrofobija – žmogaus kūno kvapų baimė.
Bufonofobija – varlių ir rupūžių baimė.
Eclesiofobija – bažnyčios baimė.
Elektrofobija – elektros įtampos baimė.
Eneklofobija – minios baimė.
Entemofobija – vabzdžių baimė.
Eritrofobija – baimė parausti.
Erotofobija – sekso baimė.
Falakrofobija – baimė nuplikti.
Filemafobija – bučinių baimė.
Eisoptrofobija – baimė save pamatyti veidrodyje.
Filofobija – baimė įsimylėti.
Glosofobija – baimė kalbėti viešai.
Hamofobija – vestuvių baimė.
Hemofobija – kraujo baimė.
Hodofobija – kelionių baimė.
Hidrofobija – vandens baimė.
Dromofobija – baimė pereiti gatvę.
Isolofobija – vienatvės baimė.
Karcinofobija – baimė susirgti vėžiu.
Krometofobija – pinigų baimė.
Klaustrofobija – uždarų erdvių baimė.
Klimakofobija – laiptų ir laiptinių baimė.
Koprofobija – baimė nueiti į tualetą.
Koniofobija – dulkių baimė.
Lokiofobija – baimė gimdyti.
Mastigofobija – galimos bausmės baimė.
Menofobija – menstruacinio ciklo baimė.
Metatesiofobija – permainų baimė.
Mausofobija – pelių baimė.
Mikofobija – grybų baimė.
Nekrofobija – mirties baimė.
Noktifobija – nakties baimė.
Nosokomefobija – ligoninių baimė.
Odontofobija – dantų gydymo baimė.
Pedofobija – vaikų baimė.
Pirofobija – ugnies baimė.
Radiofobija – rentgeno spindulių baimė.
Ritifobija – raukšlių baimė.
Skolecifobija – sliekų baimė.
Skotomafobija – baimė apakti.
Tachofobija – greičio baimė.
Testofobija – baimė laikyti egzaminus.
Triskaidekafobija – skaičiaus 13 baimė.
Tripanofobija – skiepų baimė.
Virginitifobija – baimė būti išprievartautai.

P. S. Išsamų fobijų sąrašą galite rasti čia.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų