Ko mes tikimės iš kito žmogaus
„Kai mes bendraujame su kitu žmogumi, suvokiame tai ar ne, iš jo kažko norime. Gal norime, kad jis patvirtintų mūsų mintį, gal kad mus atjaustų ar kažką padarytų. Bet kuriuo atveju mes tikimės, kad kitas žmogus patenkins mūsų poreikius. Dėl to daugiau ar mažiau jį „spaudžiame“, kad gautume tai, ko norime“, – aiškino pašnekovė.
Taigi viena iš kaladėlių, verčianti mus jaustis šalia žmogaus gerai arba blogai, yra tarpasmeninis spaudimas. Tai visai nereiškia grubių žodžių ar įsakmaus tono, teigė psichologė, trečius metus vadovaujanti skubančiam žmogui skirtiems savęs pažinimo kursams „Online dirbtuvės“. Kursų metu kiekvienas dalyvis kas savaitę gauna trumpą vaizdo paskaitą, užduotis namų darbams bei palaikymo žmogų ar grupę, o kartą per mėnesį klausimus gali gyvai užduoti virtualioje erdvėje. Viena iš šio rudens temų – kaip tik apie tai, kaip atpažinti tarpasmeninį spaudimą ir išmokti bendrauti kitaip.
„Jeigu mes spaudžiame kitą žmogų, vadinasi, tas dalykas bendravimo metu ar pats žmogus mums labai reikšmingas. Jeigu žmogus nerūpėtų, mums būtų nusispjauti, kaip jis pasielgs. Spaudimas turi ir teigiamą, ir neigiamą pusę. Teigiamo spaudimo pavyzdys – mokytojas, kuris stengiasi, kad jo mokinys išmoktų jo dėstomą dalyką. Arba tėvai, kurie labai nori, kad vaikas kažką darytų kitaip, nes žino, kad tikrai bus geriau. Neigiamo spaudimo pavyzdys – kai tėvai daro viską, kad jų vaikas nepasirinktų profesijos, kuri jiems dėl kokių nors priežasčių atrodo netinkama. Tą spaudimą suaugę žmonės prisimena net po daugelio metų. Kita vertus, esu girdėjusi ir tokių skundų, kad tėvai paliko visišką laisvę ir jaunuoliui, ką tik baigusiam dvylika klasių, trūko bent šiokio tokio patarimo ir nukreipimo“, – dalinosi pašnekovė.
Tarpasmeninio spaudimo lygiai
Galima išskirti kelis tarpasmeninio spaudimo lygius. Akivaizdų spaudimą, kai kas nors mums tiesiogiai nurodo elgtis vienaip ar kitaip, pajaučiame visi. Tačiau tai dar vidutinis spaudimas. Maksimalus spaudimas – kai mus už ką nors baudžia. Pavyzdžiui, jeigu vyras neatsiliepė į žmonos skambutį (arba atvirkščiai) ir neperskambino, namie gali kilti konfliktas su virtine priekaištų arba įsivyrauti nekalbadienis. Jau nekalbant apie tokius ultimatumus, kaip „jeigu nedarysi, kaip noriu, išeisiu“.
Kaip atrodo bendravimas be spaudimo? „Jį esame patyrę, jeigu susidūrėme su paslaugų sferos atstovu (kirpėju, gydytoju ir pan.), kuris labai jautrus ir įsiklauso į mūsų poreikius. Pavyzdžiui, atsisėdame kirpykloje į kėdę, patys iki galo nesuprantame, ko norime, bet kirpėja pirmiausia pasidomi, o kaip mums patinka, koks mūsų stilius, kaip anksčiau kirpomės ir pan. Tokiame bendravime mes jaučiamės priimami ir saugūs, todėl galime drąsiai save išreikšti, nes tas žmogus niekuo neparodo, ką jis pats mano apie tai, ką sakome. Jausmas, kad pagaliau galiu būti savimi, kad man niekas neaiškina, kaip aš turiu daryti, yra fantastiškas“, – pasakojo G.Petronienė.
