Tiesa, pasigirsta ir kalbų esą šiuolaikiniai vyrai nebėra „tikri“ vyrai, „moteriškėja“. Ką pastebi patys vyrai? Apie vyriškumą gyvenime ir tėvystėje pasikalbėjome su Geštalto psichoterapijos praktiku, Pagalbos vyrams linijos vadovu, Pajūrio vyrų klubo įkūrėju Dariumi Dociumi.
Skirtingos kartos – skirtingi ir jausmai
„Kuo toliau, tuo labiau pastebiu didėjantį skirtumą tarp skirtingų kartų vyrų. Pavyzdžiui, vyresnieji Lietuvos gyventojai vyrai, kurie yra patyrę Sovietų Sąjungos okupaciją, turi kitokią istorinę patirtį ir supratimą nei jaunesnės kartos, kurios užaugo laisvoje Lietuvoje. Tarp vyresniųjų žymesnių pokyčių pastebėti tenka retai – deja, jie atviresni, skirtingesni ar leidžiantys sau būti visokiais netampa. Daugelis yra labai konservatyvūs. Tai normalu, nes bet kokiems pokyčiams reikia laiko, lankstumo ir drąsos“, – mintimis dalijosi D.Docius.
Visai kitaip atrodo dabartiniai 40-mečiai. Pašnekovo teigimu, jie jau išdrįsta praverti ir psichologo ar psichoterapeuto kabineto duris, paskambinti į emocinės paramos vyrams liniją, dalyvauti specializuotose vyrams grupėse ar stovyklose.
„Žinoma, tam labai svarbus artimiausios aplinkos palaikymas, pastiprinimas judėti pokyčių ar krizių įveikimo keliu“, – pastebėjo D.Docius.
Dar kitokia situacija, anot jo, su jaunais ir 30–40 metų amžiaus vyrais. „Jie drąsūs, smalsūs, ieškantys, linkę atvirauti, autentiški. Tai yra karta, kurios žodis „psichologas“, „psichoterapeutas“ ar „psichiatras“ visiškai negąsdina. Jie drąsiai tyrinėja savo vidinį pasaulį mišriose ar vyrų terapinėse grupėse, vyrų susibūrimuose ar vyrų gentyse“, – pasakojo D.Docius.
Nepaisant paminėtų skirtumų, anot pagalbos vyrams linijos vadovo, visų kartų vyrai keičiasi, tik tempai nevienodi.
„<...> Jaunoji karta savo elgesiu tarsi ragina vyresniuosius išdrįsti judėti pokyčių link drąsiai, neieškant aplinkinių kelių“, – kalbėjo D.Docius.
Šiuos pokyčius lemia daugybė priežasčių. Anot pašnekovo, visuomenė tampa atviresnė, palaikanti įvairius kultūrinius ir socialinius skirtumus ir tai, be abejo, prisideda prie didesnio vyrų atvirumo, empatijos, drąsos išreikšti savo jausmus, nebijojimo parodyti savąjį pažeidžiamumą.
Visų kartų vyrai keičiasi, tik tempai nevienodi.
„Išgyvename laikus, kai vyrai turi daugiau laisvės būti savimi, nei kada nors anksčiau, ir tai, žinoma, yra teigiamas pokytis“, – pabrėžė jis.
Turi iš ko rinktis
Dar vienas akivaizdžiai pastebimas dalykas, kurį turi šios kartos vyrai – bendraminčių gausa.
„Galima tik pasidžiaugti pasirinkimų, kur galima augti, jaustis saugiai ir rasti bendraminčių, gausa. Na, bet kaip žinoma, pasiūla reaguoja į paklausą, nors kartais tai vyksta ir atvirkščiai. Juk bendruomenės yra labai svarbios, o kartais ir esminės, mūsų socialiniams ir emociniams poreikiams tenkinti. Jose galima atrasti tinkamą erdvę dalintis patirtimi, mokytis iš kitų, jaustis priimtiems ir suprastiems.
Deja, tokiose bendruomenėse vyresnio amžiaus vyrų skaičius labai nedidelis. Jiems senosios bendruomenės formos, tokios kaip „garažiukai“, žvejų ar medžioklės grupelės, yra patrauklesnės, labiau pažįstamos, savos. Ir tai iš principo nėra blogai. Kiekvienas turi galimybę pasirinkti labiau jam tinkančią bendruomenės formą. Svarbiausia nelikti vienam su savo bėdomis ar rūpesčiais, neskandinti savęs kvaišalais, nesiskandinti alkoholyje“, – sakė D.Docius.
Anot pašnekovo, svarbu paminėti ir pagalbos vyrams centrus, kurių pastaraisiais metais atsirado ne vienas.
„Mes, pagalbos vyrams centrai, siūlome vyrams tarpusavio palaikymo ar elgesio keitimo grupes, kuriose yra galimybė būt priimtam, išgirstam, išklausytam. Kartais tenka nukreipti ir į kitokios profilio anonimines grupes, priklausomybės centrus. Tose senosiose „garažiukų“ bendruomenėse to pasiūlyti dažnai bendruomenės nariai nėra pajėgūs, nes ir patys dažnai skęsta tame pačiame „liūne“, – kalbėjo pajūryje įsikūrusią Pagalbos vyrams linijai, taip pat Pajūrio vyrų klubui atstovaujantis D.Docius.
Ieškoti pagalbos stabdo gėda
Jis sako iš dalies sutinkantis, kad vyrams, gyvenantiems didmiesčiuose, gauti pagalbos yra lengviau ir saugiau. Kita vertus, vykdomos įvairiausios projektinės veiklos, kurios leidžia ir periferijoje gyvenantiems asmenims gauti reikiamą pagalbą.
„Svarbi ir paties pagalbos ieškančio asmens motyvacija. Tie, kas ieško, kartais ir ne vieną dešimtį kilometrų nukeliauja tam, kad gautų pagalbos. Turėdami išvystytą internetą, tampame pasiekiami visoje Lietuvoje. Dažnas vyras renkasi konsultacijas per nuotolį – ir tai puikiai veikia. Šiuo atžvilgiu svarbiausia sau pripažinti, kad reikalinga pagalba ir išdrįsti jos kreiptis“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo nuomone, ieškoti pagalbos vyrams kartais nedrąsu dėl vis dar stiprių stereotipų – kad pagalbos ieškantis vyras yra silpnas ir nevykėlis.
Taip pat, anot D.Dociaus, dažnai tenka susidurti ir su tuo, kad vyrai nežino, kur kreiptis, nuo ko pradėti kalbėti.
„Lyg ir ryžto yra, bet trūksta elementarios informacijos, kur galima gauti pagalbos. Todėl, manyčiau, kad reikia nuolat kovoti su stereotipais ir stigmomis, kurie gali trukdyti vyrams ieškoti pagalbos, kai jiems jos reikia. Pastebiu, kad vyresnės kartos atstovams ieškoti sau pagalbos neįprasta, kartais net gėda. Teko sulaukti skambučio iš anūko, kuris norėjo užrašyti į konsultaciją senelį, savarankiškai to padaryti nedrįstantį... Visgi, laikai keičiasi, kartos keičiasi. Tikiuosi, keisis ir požiūris į pagalbos gavimą. Tam reikia laiko, kantrybės ir viešinimo kampanijų šia tema“, – įsitikinęs Pagalbos vyrams linijos vadovas.
