Kaip suprasti, kad bičiulis ar nepažįstamasis meluoja? Kokie judesiai išduoda netiesą? Girdėdami, kalbėdami ar matydami, kad elgiamasi netinkamai ar kalbama netiesa, nevalingai rankomis liečiame veidą. Prisidengiame akis, burną ar ausį. Suaugę tai daro instinktyviai, vaikai – visiškai atvirai. Štai keturmetis pyplys meluoja net susiriesdamas ir tuo pat metu stveriasi už burnytės, tarsi norėdamas sustabdyti melagingų žodžių srautą. Arba nenorėdamas girdėti tėvų pamokymų, stipriai pirštukais užsikemša ausis. O stengdamasis nepastebėti to, ko nenori matyti, rankytėmis užsidengia akis. Taigi rankų reakcija į išorės veiksnius užsimezga jau vaikystėje.
Ranka pridengta burna
Šis gestas tarsi saugo burną, kad iš jos neišsprūstų nereikalingi ar melagingi žodžiai. Ir visai nesvarbu, kaip burna pridengta: ant lūpų uždėtas vienas pirštas, visas delnas ar į lūpas įremtas kumštis. Dažnai, lyg mėgindami tokius judesius užmaskuoti, žmonės kosčioja. Psichologai ir teismo ekspertai iš gestų sprendžia apie tai, ar nusikaltėlis sako tiesą.
Taigi jeigu pokalbio metu pašnekovas prisidengia burną, galima įtarti, kad jis meluoja. O jeigu taip elgiasi, klausydamasis jūsų, greičiausiai abejoja, ar jūs sakote tiesą. Iš tiesų vertėtų suklusti, jei kalbėdami prieš auditoriją, matote klausytojus ranka prisidengusius burną. Tai ženklas, kad jumis abejojama. Pagalvokite, ar tikrai neiškraipote faktų ar detalių. Tokiu atveju geriausiai būtų pasiteirauti, galbūt kas nors norėtų ko nors paklausti ar pakomentuoti.
Nosies galiukas
Nepastebimai paliečiama nosis – “delikatesnis” būdas prisidengti veidą. Šį judesį dažniausiai atliekame tada, kai galvoje sukasi neigiamos mintys. Galima paaiškinti ir kitaip. Melagingos mintys ir žodžiai nerviniais impulsais nukeliauja į rankų ar kojų pirštų galiukus, taip pat ir į nosies galiuką. Krepštelėję nosį, atsikratome nemalonaus dirgiklio. Melagis trina nosį, norėdamas po šiuo judesiu paslėpti netikrus žodžius. Abejojantis kalbančiojo žodžių tikrumu irgi dažnai nevalingai liečia nosį.
Akies voko trynimas
Kada smegenys siunčia rankai signalą prisiliesti prie akies voko? Tada, kai nori “nematyti” melo, kai dėl ko nors abejoja arba kai sakantis netiesą nedrįsta pažvelgti pašnekovui į akis. Beje, moterys ir vyrai elgiasi skirtingai. Silpnosios lyties atstovės atsargiai prisiliečia prie apatinio akies voko, vyrai elgiasi drąsiau – jie pradeda trinti akis. Paprastai itin didelį melą vyrai rėžia akis nudelbę į grindis. Moterys dažniau žvilgsnį kreipia į lubas.
Ausis
Čiuptelėjimas už ausies parodo, kad klausantysis stengiasi negirdėti melagingų ar nepriimtinų žodžių. Paprastai instinktyviai timpčiojamas ausies spenelis, ausis glostoma ar tiesiog pridengiama ranka. Vaikai, nenorėdami girdėti tėvų priekaištų, ausytes užsidengia delnais. Galima įvairiai interpretuoti šį judesį, pavyzdžiui, rodomuoju pirštu trinti išorinę ausies sienelę arba “perlenkti”ausį taip, kad nieko negirdėtume. Pastarasis judesys liudija, kad žmogus jau pakankamai išgirdo ir pats kažką nori pasakyti.
Kaklas
Kai žmogus nėra tvirtai įsitikinęs tuo, ką sako ar girdi, arba dėl ko nors abejoja, jis pradeda nevalingai kasytis sprandą. Tyrimai atskleidė įdomią detalę: paprastai pasikasoma nei daugiau, nei mažiau – tik 5 kartus. “Išvertus” į žodžių kalbą šis judesys reikštų: “Atleiskite, tačiau abejoju, ar sakote tiesą.”
Timpčiojimas už apykaklės
Įpykęs ar įsitempęs žmogus tarsi stengiasi atplėšti nuo sprando prigludusią palaidinę ar marškinius – jam atrodo, kad trūksta oro, o kaklą kandžioja įkyrūs vabaliukai. Dažniausiai taip elgiasi užkietėję melagiai, tačiau tiesa vis tiek išlenda. Pastebėję tokius timpčiojimus, paprašykite pašnekovą pakartoti arba paaiškinti tai, ką jis ką tik pasakė. Toks netikėtumas paprastai išmuša potencialų melagį iš vėžių.
Pirštas – į burną
Tyrimai rodo, kad tokio judesio stveriasi žmogus, pajutęs kieno nors spaudimą. Šis gestas atėjęs iš vaikystės, jis suteikia saugumo pojūtį, primena šiltą motinos glėbį. Ūgtelėjęs mažylis dažnai čiulpia pirštą, suaugęs šį įprotį pakeičia cigarete ar pypke. Arba bent jau kramto pieštuko ar kito rašiklio galą.
Šis judesys, skirtingai nei anksčiau paminėtieji, nekalba apie melą ar abejones. Atvirkščiai, informuoja, kad žmogus laukia palaikymo ir pritarimo. Pastebėjote, kad pašnekovas įsikando pieštuką? Padrąsinkite jį, parodykite, kad jo pasiūlymas jums priimtinas ir esate nusiteikę geranoriškai.
Kiekvienas vis kitaip
Tačiau negalima kategoriškai vertinti kiekvieno judesio. Ranka, liečianti vieną ar kitą veido vietą, išduoda ne tik melą, bet ir abejones, nepasitikėjimą, nesaugumą, apgaulę ir pan. Svarbu išanalizuoti visą situaciją.
- ► Pavyzdys. Du vyrai žaidžia šachmatais. Vienas jų dažnai čiupteli už ausies, paliečia nosį. Beje, jis tai daro būtent tada, kai tvirtai nežino, kokį ėjimą geriausiai atlikti. Kitas, išmanantis gestų kalbą, išnaudoja priešininko siunčiamus signalus. Jis priešininko reakciją supranta, vos palietęs kurią nors figūrą. Mat pastarasis išsiduoda aibe nevalingų judesių. Štai jis atsilošia kėdėje ir suglaudžia pirštų galiukus (pasitikėjimo ženklas), vadinasi, puikiai nujaučia, kokį ėjimą atliks sėdintis kitapus šachmatų lentos, ir iš anksto numato savo ėjimą. Jei palietęs kurią nors šachmatų figūrą priešininkas prisidengia burną arba pradeda krapštyti ausį, veikiausiai jis nenuspėja konkurento tikslų ir nežino tolimesnio ėjimo.
- ► Darbdavys, išmanydamas tokių nevalingų judesių reikšmes, gali pasirinkti tinkamą darbuotoją. Štai jaunas nepriekaištingos išvaizdos vyrukas norėtų įsidarbinti perspektyvioje įmonėje. Tačiau pokalbio metu jis sėdi sukryžiavęs rankas ir kojas, vos kelis kartus ištiesia atvirus delnus ir vis stengiasi išvengti tiesaus žvilgsnio. Toks elgesys išduoda, kad žmogus nervinasi. Paklaustas apie ankstesnes darbovietes, jis trina akis arba liečia nosį. Tokie judesiai turėtų įspėti darbdavį, kad vyrukas nėra patikimas.
- ► Ant delno padėta galva informuoja, kad žmogaus liūdesys arba nuobodulys pasiekė apogėjų. Tuo metu galva gali švelniai nuslysti nuo delno ant stalo ir pasigirsti tylus knarkimas.
- ► Jei žmogus pirštais barbena į stalą arba kojomis trepsena į grindis, tokie judesiai veikiau įspėja apie nekantrumą. Lektorius turėtų suklusti, jei skaitydamas pranešimą, pastebi klausytojus, rankomis besiramstančius galvas, arba išgirsta įkyrų pirštų barbenimą. Tikriausiai jo pranešimas ganėtinai nuobodus. Ir veikiausiai pats laikas jį baigti.
- ► Pokalbio metu klausantysis ranka pasiremia veidą. Jei rodomasis pirštas nukreiptas aukštyn, nykštys pakištas po smakru, likę pirštai – ant smakro, pašnekovas kritiškai vertina jus arba tai, ką kalbate. Jeigu pokalbio metu klausantysis pasirėmęs minėta poza ir judina rodomąjį pirštą, vadinasi, jam jūs neitin patinkate, galbūt net erzinate. Kuo ilgiau pašnekovas sėdi tokia poza, tuo labiau stiprėja jo negatyvi nuostata jūsų atžvilgiu. Tokiu atveju vertėtų įtraukti klausantįjį į pokalbį arba apskritai baigti pokalbį. Žinoma, ne visada tokie judesiai reiškia kritiką. Vis dėlto, deja, dažnai.
- ► Smakro kasymas, glostymas labiau būdingas vyramas nei moterims. Dažniausiai smakro stveriamasi pokalbio pabaigoje. Pokalbio metu naudojami kiti, jau minėti judesiai, bylojantys apie pašnekovo ar lektoriaus kalbos įtaigumą, įdomumą ir pan. Jeigu žmogus keletu grybštelėjimų pasikaso smakrą, veikiausiai jis formuluoja klausimą, kurį netrukus užduos. Timpčiojimas už smakro (arba barzdelės) reiškia, kad pašnekovo kalba paliko neaiškumų, nuskambėjo įtartinai ir t. t. Jeigu baigus kalbą klausytojas rodomuoju pirštu ir nykščiu suspaudė smakrą, vadinasi, kalba jo neįtikino arba tiesiog nepatiko.
- ► Pliaukštelėjimas per kaktą... Greičiausiai suprantamas judesys. “Išvertus” į žodžių kalbą reikštų: “Et, kaip aš galėjau pamiršti...” Šefas paskiria darbuotojui užduotį, o šis pamiršta ją atlikti. Reakcija į klausimą, kaip sekėsi, išreiškiama minėtu judesiu, kuriuo žmogus tarsi nesąmoningai save nubaudžia: pliaukšteli sau per kaktą. Yra ir kita šio judesio prasmė. Jeigu paklaustas apie atliktą užduotį, žmogus stveriasi už kaktos ir tuo pat metu stipriai užsimerkia, tai reiškia, kad jis nieko nepamiršo, o tiesiog nesuspėjo atlikti ar pan.
