Tas taisykles reikia žinoti, kad iš pat pradžių sukurtumėte tvirtą ryšį ir santykius. „Manau, kad kiekvienai porai reikia pasikalbėti iš anksto sudėtingomis temomis, kurios pasidaro itin aktualios, kai prieinama prie skyrybų. Padarius tai tinkamai ir laiku, sukursite stipresnę ir darnesnę santuoką“, – sako J.S.Gersen, rašoma Lifehacker.
Ką mes esame pasiryžę padaryti vienas dėl kito
Santuokoje mes vienas dėl kito darome įvairius dalykus ir tuo keičiamės. Ir visas šis procesas turi būti teisingas – kitu atveju gali prasidėti nesutarimai.
Štai pavyzdys: Lisa ir Andy. Moteris santuokos pradžioje nusprendžia mokytis medicinos universitete, o vyras savo ruožtu žada išlaikyti šeimą. Jis dirba daug, naktinėse pamainose ir atsisako gero darbo pasiūlymo kitame mieste. Vyras tai daro iš meilės tuo pačiu suvokdamas, jog ateityje žmonos diplomas atneš naudą jiems abiem.
Tačiau po kelių metų jis pasijaučia nepatenkintas, užmirštas ir pradeda daug gerti. Žmona stebi situaciją ir jaučia nepasitenkinimą esama padėtimi ir gyvenimu, todėl baigusi mokslus nusprendžia skirtis. Idealiame pasaulyje šiai porai būtų prireikę pasikalbėti su mediatoriumi ar santykių specialistu dar iki kol moteris nusprendė studijuoti mediciną. Specialistas būtų paklausęs:
- Kiek teisingas yra jūsų abiejų aukojimasis vienas dėl kito?
- Ką jūs esate pasiruošę padaryti vienas dėl kito, o ką tik „paskolinti“?
Kitaip tariant, jeigu pora būtų apsvarsčiusi visas galimybes, kaip jiems abiem jaustis komfortiškai, užsitikrinti finansinę laisvę, nepervargti ir palaikyti vienas kitą, santuoka būtų galėjusi ir toliau gyvuoti. Pavyzdžiui, galbūt vyrui vertėjo išvažiuoti dirbti į kitą miestą priėmus gerą darbo pasiūlymą, o jo žmonai – apgalvoti, kaip ji galėtų ir mokytis, ir užsidirbti. Galbūt padėtų paskola, o gal – susirastas darbas.
Santuokoje mes dažnai darome vienas dėl kito daug dalykų ir to reikalaujame atgalios, tačiau neįvertiname, ką tai kiekvienam iš mūsų reiškia individualiai.
Ką galvojame apie vaikus ir jų auklėjimą
Štai kita pora Emily ir Deb – jos gyvena didmiestyje ir turi du vaikus. Kai viena moteris gauna pasiūlymą dirbti nedideliame mieste, šeima išsikrausto. Moteris palieka gerą darbą, draugus, šeimą ir mėgstamą darbą, kad galėtų rūpintis vaikais. Tačiau ilgainiui ji pasijaučia izoliuota, vieniša ir po dešimties metų užmezga romaną. Jeigu moterys būtų pasikalbėjusios apie gyvenimo pokyčius anksčiau, jų būtų paklausę:
- Kaip sprendimai, susiję su rūpinimųsi vaikais, paveiks jūsų įsipareigojimus vienas kitai?
- Kaip visa tai paveiks jūsų santykius?
- Ar suprantate, kad vaikų priežiūra nėra nemokama?
Jeigu jos būtų palietusios šiuos ir kitus klausimus, būtų pavykę surasti tinkamesnius sprendimus, kad poroje viena iš jų nesijaustų pamiršta, o rūpinimasis vaikais įvertintas ir vertinamas tinkamai.
Kas bendra, o kas priklauso kiekvienam iš jūsų
Sugrįžkime prie pirmos poros. Lisa iki santuokos paveldėjo močiutės palikimą. Po vestuvių pora pirko namą, ir močiutės palikimas buvo naudojamas kaip įnašas. Kadangi vyras dirbo, jis mokėjo paskolą, tad ilgainiui nuosavybė tapo bendra. Skyrybų atveju jiems teks parduoti namus arba vienam iš jų juos išpirkti. Mediatorius jų būtų paklausęs:
- Kokį turtą jūs norite išsaugoti atskirai, o kas bus bendra?
- Kaip jūsų pasirinkimas paveiks pačią santuoką?
Jeigu šiuos klausimus pora būtų aptarusi, jų sprendimas galėjo būti visai kitoks. Lisa galėjo pasilikti močiutės palikimą juodai dienai, o kartu su vyru įsigyti ne tokį didelį namą, tad vyrui nebūtų reikėję tiek dirbti. Visai kitoks savo sprendimų pasirinkimas būtų paveikęs ir vyro psichologinę savijautą.
Santuokoje mes dažnai darome vienas dėl kito daug dalykų ir to reikalaujame atgalios, tačiau neįvertiname, ką tai kiekvienam iš mūsų reiškia individualiai.
Vadinasi, reikėtų į viską žvelgti kiek kitaip – įvertinkite savo priimamus sprendimus iš visų pusių. Tai padės jums išsaugoti tvirtą santuoką.
