Devonas Franklinas – amerikietis Holivudo prodiuseris, „New York Times“ bestseleriais tapusių knygų autorius, pamokslininkas, „Beliefnet“ įvardytas vienu įtakingiausių krikščionių.
Nuo 2014-ųjų jis – ir generalinis „Franklin Entertainment“ direktorius, kartu su „20th Century Fox” filmų kompanija sukūręs filmus „Stebuklai iš dangaus“ („Miracles from Heaven“), „Žvaigždė“ („The Star“), „Prasiveržimas“ („Breakthrough“).
„Kitoniškumas yra mūsų išskirtinumas; tai, kas mus išskiria iš kitų ir parodo, kad nesame tokie patys. Surizikuokite būti originalūs: galia, kurią įgysite atskleisdami savo kitoniškumą, bus kur kas didesnė, nei stengiantis mėgdžioti kitą ar darant tai, ką esate pratę daryti, tikintis kito rezultato. Eikite ten, kur prieš jus dar nėjo niekas kitas“, – renginyje sakė Holivudo prodiuseris.
Kaip atrasti tai, kas skirta?
Pranešimą D.Franklinas pradėjo rankose laikydamas dviejų skirtingų rūšių sausainius su šokolado gabaliukais, nurodydamas, jog būtent kiekvienam produktui būdingas kitoniškumas leidžia jam išlikti parduotuvių lentynose. Anot jo, jei abiejų rūšių sausainiai būtų gaminami ne pagal savitus receptus, o bandytų mėgdžioti vienas kitą – kažkam vietos lentynoje neatsirastų.
„Panašiai ir mes: dažnai stengiamės nušvilpti sėkmės receptą užuot stengęsi atrasti ar ištobulinti saviškį. O juk kiekvienas mūsų turime savąjį sėkmės receptą. Tam, kad rastume sau vietą likimo lentynoje, turime atrasti tai, kas mums yra skirta. Kaip tą atrasti? Būti savimi“, – teigė D.Franklinas.
Ir papildė, jog per dažnai mes siekiame tapti kaip kiti savo kitoniškumo „sąskaita“.
Savo pašaukimui reikia įsipareigoti
D.Franklinas pasakojo augęs Šiaurės Kalifornijoje, JAV, trijų brolių šeimoje, iš kurių jis buvo vidurinysis.
„Dažnai norėdavau būti toks, kaip kiti. Pažiūrėjęs į veidrodį, nevertinau savo išskirtinumo. Nemaniau, kad būdamas toks, rasiu sėkmę. Juk esu afroamerikietis ir krikščionis. Bet ilgainiui supratau, kad kuo labiau nepriėmiau savo kitoniškumo, tuo daugiau kliūčių tai sudarė kelyje į sėkmę, kurios taip ilgai laukiau ir apie kurią svajojau“, – dalijosi jis.
Galia, kurią įgysite atskleisdami savo kitoniškumą, bus kur kas didesnė, nei stengiantis mėgdžioti kitą.
Anot pranešėjo, pašaukimas yra aukščiausias tikslas žmogaus gyvenime. Tačiau pašaukimas – ne tik kryptis, bet ir procesas, kuriam būtina įsipareigoti kiekvieną dieną vykdant tai, ką reikia atlikti.
Kita vertus, jo teigimu, mes dažnai nereaguojame į savo pašaukimą; ir, nors girdime vidinį balsą, sakantį, ką daryti, dažnai jį nutildome nugrimzdami į pašalines veiklas.
„Tad atraskite laiko ramiai pabūti tyloje ir išgirsti, kas vyksta jūsų viduje, ką sako jūsų širdis. O jei savo pašaukimą laikysime kryptimi, bet ne kasdieniu procesu, mums gresia praleisti atlikti tai, ką turime atlikti šiandien, taip ir nepasiekiant galutinio taško“, – komentavo D.Franklinas.
Aplinkiniai skatino „prigesinti“ buvimą savimi
Jis toliau pasakojo, jog užsidegęs troškimu vykti į Holivudą ir siekti savojo pašaukimo, sulaukė aplinkinių nuomonių, kad Holivude „prasimuša“ tik saujelės spalvotųjų, ką jau kalbėti apie tuos, kurie drąsiai propaguoja savo tikėjimą.
„Man sakė, kad turėsiu prigesinti savo tikėjimą, kad geriau pritapčiau ir būčiau tokiu, kokiu nori mane matyti kiti. Žmonės visuomet nori, kad atitiktum jų ribotą suvokimą apie tai, koks esi, ir nebūtum savimi. Neleiskite kitiems gesinti savo kitoniškumo: ne kiekvienam jūsų išskirtinumai bus prie širdies, bet jei laikysitės savo, nueisite ten, kur jums skirta nueiti“, – aiškino D.Franklinas.
Pasipriešino spaudimui pritapti
Pranešėjas prisiminė, kaip sulaukęs aštuoniolikos metų ėjo į pirmąjį darbo pokalbį, norėdamas atlikti praktiką pas Willą Smithą.
Darbo pokalbio metu klausimus uždavinėjusi moteris staiga jo pasiteiravo, ką dar apie jį turėtų žinoti. D.Franklinas atsakė, kad yra krikščionis ir laikosi šabo, tad jei per praktiką bus reikalaujama dirbti šabo dieną, jis to nedarys. Nepaisant to, D.Franklinas buvo priimtas išsvajotai praktikai.
„Manote, kad norint atverti pašaukimo vartus, reikia daryti kompromisą? Štai ką pasakysiu: jūsų kitoniškumas yra raktas, atrakinantis pašaukimo vartus. Nesileiskite įtikinami, kad būdami savimi nerasite sėkmės. Turite priimti save tokius, kokie esate, kad galėtumėte tapti tuo, kuo jums skirta tapti“, – komentavo D.Franklinas.
Jis pridūrė, jog per pokalbį dėl praktikos jis nesistengė pritapti prie Holivudo „standartų“ – jam labiau rūpėjo, ar ten dirbdamas jausis savo vietoje.
Turite priimti save tokius, kokie esate, kad galėtumėte tapti tuo, kuo jums skirta tapti.
Nepabūgo palikti vienos galingiausių Holivudo studijų
D.Franklinas pasidalijo ir kita asmenine istorija, kai praėjus dviem dienoms po jo prodiusuoto filmo „Dangus iš tikrųjų yra“ („Heaven is for Real“) pasirodymo 2014-aisiais, jis pajuto norą steigti savo kompaniją. O tam reikėjo išeiti iš tuometinio darbo – palikti atsakingas pareigas vienoje galingiausių Holivudo studijų „Columbia Pictures“.
„Pamenu, sėdėjau pirmininkės kabinete, ir ji sakė, kad „Dangus iš tikrųjų yra“ sumušė visus rekordus, tad jie nori mane paaukštinti pareigose ir pasiūlyti dar daugiau pinigų. Atsakiau, kad esu dėkingas, tačiau negaliu priimti šio pasiūlymo – manęs laukia manasis pašaukimas“, – kalbėjo jis.
Tuo pat metu jis paprašė „Columbia Pictures“ pirmininkės finansuoti jo idėją: „Pasakiau, jog noriu, kad jie paremtų mano kompaniją, komandą ir mano filmus, todėl, kad galiu pasiūlyti tai, ko negali niekas kitas. Ji kiek patylėjusi sutiko. O aš lyg šiol vadovauju savo kompanijai.“
„Tie, kas keičia pasaulį, nebijo išsiskirti“
D.Franklinas išskyrė, jog kiekvienam mūsų vertėtų užduoti sau kelis esminius klausimus: kuo aš išsiskiriu? Kas daro mane unikalų? Kuo skiriasi mano pasaulėžiūra? Kodėl mąstau kitaip? Kas man yra skirta?
„Jei jauti, kad tau reikia daugiau, vadinasi, pradedi geriau suprasti, kas esąs. Savo pašaukimui įgyvendinti reikia daug drąsos, nepaisant to, supranta tave kas nors ar ne. Kitoniškumas brangiai atsieina, tačiau bijodami išsiskirti darome mainus. Kitaip tariant, tai, kuo išsiskiriame, iškeičiame į tai, kas padeda tapti tokiu, kaip ir visi. Tačiau noriu padrąsinti liautis darius tuos mainus – tie, kas keičia pasaulį, nebijo išsiskirti“, – kalbėjo D.Franklinas.
Jis taip pat priminė, jog jį visuomet apkalbėdavo: mokyklos laikais vadino atsilikusiu senamadžiu, o kai kuriems iki šiol jis – nepritapėlis.
„Tačiau aš neketinu sukti galvos dėl to, kaip kiti aiškins mano kitoniškumą. Kurių galų kitiems suteikti tiek galios savo gyvenime? Susitaikiau su savo išskirtinumais ir įvertinau tikrąjį savo pašaukimą“, – teigė pranešėjas.
Be disciplinos pašaukimas neįgyvendinamas
Anot D.Franklino, siekiant atrasti savo pašaukimą ir jį įgyvendinti, labai svarbu nebijoti diskomforto. Diskomfortą jis įvardija kaip ženklą, jog einama teisingu keliu.
„Kai nerandame sprendimo, kyla noras apsisukti ir eiti priešinga kryptimi. Čia paraginčiau sustoti, nesitraukti ir judėti toliau. Nes dažniausiai pasipriešinimo nesulaukiame eidami klaidingu keliu“, – tikino jis.
Kaip dar vieną iš svarbiausių dalykų, reikalingų einant pašaukimo keliu, D.Franklinas išskyrė discipliną. Anot jo, be disciplinos nebus įgyvendinamas ir pašaukimas.
„Boksininkas Muhamedas Ali yra minėjęs, kad jam nepatikdavo treniruotis, kad jis dantis sukandęs kęsdavo kiekvieną treniruotės minutę. Tačiau jis sakydavo sau, jog turi pakentėti dabar, kad paskui visą gyvenimą galėtų gyventi kaip čempionas.
Noriu pasakyti, kad nors mumyse glūdi potencialas, be disciplinos jo neatskleisime. Kas nutinka, kai atsikėlę iš ryto nedisciplinuojame savęs? Ogi visa diena praeina ne taip, kaip norėjosi. Tad vos atsikėlę ryte, turime save suimti į rankas. Nesiliaukite aukojęsi savo pašaukimui“, – komentavo D.Franklinas.
Žingsniai link kitoniškumo atskleidimo
O kaip įsisavinti savo kitoniškumą? D.Franklinas šiuo klausimu turi keletą patarimų.
„Pirmiausia, pripažink sau – „aš esu kitoks, ir man tai patinka“. Džiaukis savo išskirtinumu. Antra, kitų išskirtinumų nepainiok su savaisiais. Nesiimk veiklos, jei jauti, kad ji ne tavo. Nors mes dažnai gerai jaučiamės su kuo nors asocijuojami, tam, kad jaustumėmės savo kelyje, turime pasitelkti mumyse slypinčią kitoniškumo, išskirtinumo jėgą.
Arti prisileisk tik tuos, kurie dėl tavo kitoniškumo neverčia jaustis nesmagiai, – patarė D.Franklinas.
Trečia, būk tarp tų, kurie skatina tavo kitoniškumą, kurie drąsina tave. Kaip dažnai kiti yra prieš tavąjį kitoniškumą, ir tik dėl to, kad bijo išryškinti savąjį. Arti prisileisk tik tuos, kurie dėl tavo kitoniškumo neverčia jaustis nesmagiai“, – patarė D.Franklinas.
Jis patarė būti „druska ir šviesa“: „Būti druska reiškia savo išradingumu „užbarstyti“ viską, ką pasėji. Būti šviesa reiškia šviesti tamsoje. Švieskite, nors kiti sakytų, kad tos šviesos niekas nepriims. Nustebsite sužinoję, kas nutinka, kai pašvieti ten, kur tos šviesos dar nebuvo.“
