Atsikratykite mitų!
Daugelis tautiečių visa burna šaukia, jog susirasti padorų normaliai apmokamą darbą beveik neįmanoma. Tik ar žinome, kaip jo ieškoti?...
► Nemaža dalis ieškančiųjų darbo fiasko patiria dėl to, jog nelabai suvokia, kad darbo paieška irgi yra darbas - ir išties atsakingas. Žmogus baigia mokslus, užsiregistruoja darbo biržoje ir laukia, kol kažkas pasiūlys pasakiškas pareigas. Nesulaukęs pyksta, kaltina darbdavius, netikusią valstybės politiką ar nepalankias aplinkybes. Taip, kaltinti lengviausia! Tik ar nevertėtų pirmiausia susimąstyti, ką dėl to padarėte asmeniškai, ar pasinaudojote visomis galimybėmis? Juk už savo gyvenimą atsakinga tik jūs pati! Neverta savo likimo aklai patikėti darbo biržai. Ji darbo vietų nekuria. Tai tik vienas iš galimų, bet toli gražu ne vienintelis paieškos būdas.
► Dar vienas mitas – kalbama, esą darbo neįmanoma gauti dėl netinkamo amžiaus. Ar amžius gali būti kliūtis? Vargu… Retas darbdavys žmogaus nepriima vien dėl šios priežasties. Už to dažniausiai slypi ir kitokios problemos: nelankstumas, nenoras tobulintis. Žinoma, kur kas patogiau piktintis, kad darbdaviams esate per sena, nei išmokti naujos užsienio kalbos ar dirbti kompiuteriu. Atminkite: gerų rezultatų neįmanoma pasiekti be pastangų. Sėkmingai dirba ir tobulėja tik tie, kurie nebijo mokytis. Ne metus, dvejus…, o visą gyvenimą.
► Sakote, nerandate darbo dėl to, jog tinkamo darbo tiesiog nėra? Taipogi nepagrįstas mitas. Netikite? Įrodyti nesunku. Statistikos duomenys byloja, jog bedarbių skaičius Lietuvoje tesudaro apie 10 procentų. Vadinasi, likusieji 90 proc. darbą turi. Sąžiningai savęs paklauskite, kodėl nesate tarp dirbančiųjų daugumos? Gal tiesiog nepakankamai norite ar stengiatės, kad tarp jų atsirastumėte…
Įsidėmėkite „Trijų k“ formulę
Internete sklando toks juokelis: „Gerą darbą turi tas žmogus, kuriam pirmadienį norisi į darbą, o penktadienį nesinori namo“. Juokai juokais, bet darbe praleidžiame didžiąją laiko dalį, todėl labai svarbu, kad jaustumėtės savo vietoje. Užtat darbą rinkitės labai atsakingai. Neskubėkite karštligiškai griebti pirmą pasitaikiusį pasiūlymą. Pirmiausia sau atsakykite į tris svarbius klausimus: ko noriu? ką galiu? ko reikia? Labai svarbu objektyviai įvertinti savo pajėgumą.
Dar vienas svarbus dalykas - jūsų specialybės paklausa darbo rinkoje. Vienus specialistus kviečia išskėstomis rankomis, kitų reikia vos vieno kito. Rinkdamasi specialybę ar ieškodama darbo, atkreipkite į tai dėmesį. Kita vertus, nieko nėra neįmanoma. Kas ieško, visada randa.
Perskaitėte porą laikraščių skelbimų, keliskart nuėjote į pokalbį ir jau praradusi viltį nuleidote rankas? Ir visai be reikalo. Pasak psichologų, ieškant darbo, derėtų įsidėmėti „trijų k formulę“.
Ieškant darbo būtinas:
1. Pastangų kryptingumas. Trokštamą darbą rasite tik tada, jei užsibrėšite aiškų tikslą. Ir nesakykite, kad galite dirbti bet ką. Tie, kurie sako galį daryti viską, dažniausiai nieko neišmano gerai. Taigi nesiblaškykite. Arba kitaip tariant, jei norite būti kirpėja, neieškokite siuvėjos darbo.
2. Kiekybė. Vieną kitą kartą sulaukėte neigiamo atsakymo? Nepulkite į neviltį. Bandykite trečią, ketvirtą, penktą… Kol pavyks. Statistika byloja, jog norint sulaukti vieno visapusiškai tinkamo pasiūlymo, visų pirma reikia išklausyti keliolikos ar net keliasdešimties netinkamų.
3. Kokybė. Nepatikėkite darbo paieškos kažkam kitam ar laimingam atsitiktinumui. Žinia, stebuklų kartais pasitaiko, bet tai tik pavienės išimtys. Jei jums darbo reikia dabar, o ne po metų ar dvejų, ieškokite, ieškokite ir dar kartą ieškokite! Internetas, laikraščiai, darbo birža, agentūros, draugai, pažįstami, socialiniai tinklai (Facebook ir kt.)… Siųskite savo CV į firmas, kuriose galbūt norėtumėte dirbti, kad žino, gal ten trūksta kaip tik tokio darbuotojo. Savo CV duomenis galite įvesti ir į Lietuvos darbo biržos duomenų bazę (daugiau informacijos www.ldb.lt), ji patogi tuo, kad jūsų duomenis galės pastebėti daugiau darbdavių. Trumpai tariant, kuo daugiau visur paskleisite apie save informacijos, tuo daugiau tikimybės, kad sulauksite teigiamų rezultatų.
Pagal išvaizdą sutinka…
Tikriausiai sutiksite, kad šiuolaikiniame pasaulyje išvaizda labai svarbu. Įvairūs sociologiniai tyrimai liudija, kad tinkamai apsirengusius žmones į darbą priima lengviau. Taigi jei ruošiatės į darbo pokalbį, neįvertinti šio fakto būtų tiesiog trumparegiška.
Tyrimais įrodyta: pirmasis įspūdis susiformuoja per 90 sekundžių. 95 proc. lemia vizualusis įspūdis: apranga, laikysena ir t. t. Pokalbio pabaigoje jis pasikeičia vos 7 procentais. Kitaip tariant, galite būti didžiausia savo srities profesionalė, jei į būsimojo boso kabinetą įžirgliosite kandžiu apkramtytu paltu, nevalytais batais ar šimtą metų neplauta galva, jūsų šansai į sėkmę sumažėja mažų mažiausiai perpus. Nebent tasai darbas būtų toks pat beviltiškas, kaip ir jūsų įvaizdis. Arba... esate toks visų geidžiamas genijus, kad išvaizda praranda bet kokį aktualumą. Bet jei taip būtų, šio straipsnio jums greičiausiai skaityti nereikėtų...
Savaime suprantama, kad padarytumėte gerą įspūdį, nebūtina pirkti PRADA kostiumėlio. Pakaks būti švariai, pasitempusia ir tvarkingai. Geriausiai tokiam atvejui tiktų klasikinio stiliaus drabužiai – ne per daug ekstarvagantiški ar rėksmingi. Venkite lengvabūdiškai atvirų iškirpčių, pernelyg ilgų skeltukų – juk einate kalbėtis apie savo profesinius gabumus, o ne „reklamuoti“ kūno. Venkite ir pernelyg ryškaus makiažo, ilgo katiško manikiūro, neprisikvėpinkite be saiko. Patikėkite, svarbus kiekvienas niuansas. Kartais darbdaviui galite nepatikti vien dėl to, kad jį suerzino jūsų kvapusis vanduo. Žinoma, tokie dalykai veikia pasąmoningai. Bet apsispręsti potencialus darbdavys jūsų nenaudai gali būtent dėl šių, regis, visiškai nereikšmingų detalių. Jei sunku suvokti ko iš jūsų tikimasi, minutėlei pati pamėginkite įsivaizduoti, kokio pageidautumėte darbuotojo, jei pati būtumėte darbdavė. Patikėkite, rasti tinkamą darbuotoją yra ne mažiau sunku nei tinkamą darbą...
Ką byloja kūnas?
► Psichologų nustatyta, jog nuo 60 iki 80 procentų informacijos perduodama neverbalinėmis bendravimo priemonėmis (t. y. gestais, mimika) ir tik 20 - 40 procentų - žodžiais. Taigi prieš įžengdama į viršininko kabinetą privalote susiimti ir įtikinti save, jog esate rami ir visiškai pasitikite savo jėgomis. Žinoma, tai nelengva – iš pirmo karto tokia savitaiga gali ir nepavykti. Taigi iš pradžių būtų prabartu pasitreniruoti namuose prieš veidrodį ir tik tada žengti į darbdavio kabinetą.
► Daugiausia informacijos teikia akys. Tad nori nenori akių kontaktas su pašnekovu būtinas. Atminkite: pernelyg įkyrus žvilgsnis - blogo tono ženklas. Kita vertus, jei nudelbusi galvą tyrinėsite kilimo raštą arba it kokia potenciali vagišė akimis šaudysite į šalis, taip pat nekoks ženklas – jis skatina nepasitikėjimą.
► Daugiausia keblumų kyla dėl rankų. Atsidūrus stresinėje situacijoje, paprastai jos tarsi sustabarėja ir kliuva visur kur papuola. Na, o jei dar krečia nervinis drebulys, išvis prasti popieriai. Ką tokiu atveju daryti? Tik negrūskite į kišenes ir negniaužkite į kumščius – gali susidaryti įspūdis, jog turite blogų kėslų. Ir nemaigykite jomis šalikėlio, rankinės ar kito po ranka pasipainiojusio ženklo – tai aiškus ženklas, jog esate visiškai sutrikusi.
► Norite atrodyti ryžtinga ir savimi pasitikinti? Įsidėkite į galvą: nugara tiesi (bet neįtempta), galva pakelta, akys žiūri į pašnekovą. Kiek kebliau rasti tinkamą rankų poziciją. Vis dėlto psichologų nuomone, geriausia jas padėti priešais save. Kad išdavikiškai nedrebėtų, kiek įmanydama atpalaiduokite.
Pravartu žinoti
• Jei tikrai siekiate to darbo, prie viršininko kabineto pasirodykite mažų mažiausiai 5 - 10 minučių anksčiau.
• Rankinėje dėl viso pikto turėkite jūsų išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, kelias CV kopijas, rekomendacinius laiškus (žodžiu, visa, ko galėtų prireikti).
• Atminkite: pokalbiui vadovauja darbdavys. Vos įžengusi į kabinetą, neskubėkite jam pirmoji spausti rankos ar pradėti kalbų. Tai netaktas.
• Atidžiai įsiklausykite, ar darbas atitinka jūsų reikalavimus ir kvalifikaciją. Užduodamus klausimus sutikite santūriai šypsodamasi.
• Nepliurpkite be saiko. Neužsimirškite, juk atėjote ne filosofuoti apie gyvenimą, o pasiūlyti savo paslaugų.
• Kalbėkite argumentuotai. Neužtenka pasakyti: „Aš darbšti, sąžininga, todėl puikiai tinku šiam darbui.“ Privalote motyvuotai išdėstyti, kaip pasireiškia šios naudingosios jūsų savybės.
• Nerašyta taisyklė byloja: apie buvusį darbdavį privalu kalbėti arba gerai, arba nieko. Nepasiduokite pagundai paliežuvauti.
• Nusiteikite išgirsti klausimą, kodėl išėjote iš ankstesniojo darbo ir būkite pasirengusi korektiškai į jį atsakyti. Lakoniškai išdėstykite esmines priežastis – jokių kaltinimų ar nepagrįstų replikų buvusiai darbovietei! Jei išėjimo iš priežastys labai komplikuotos, galite atsakyti abstrakčiai, pvz., norėjote naujų profesinio tobulėjimo galimybių ir pan.
• Vos peržengusi įstaigos slenkstį, nepulkite iškart klausinėti apie pinigus ir atostogas. Daugelį darbdavių tai nuteikia labai nepalankiai.
• Jei jums atsakys neigiamai, neįsižeiskite. Ir juo labiau nepulkite savęs kaltinti, kad kažką padarėte blogai. Gali būti, kad jūs elgėtės nepriekaištingai, tiesiog darbdavys ieškojo kitokių savybių turinčio žmogaus. Tai normalus procesas. Ir svarbiausia, bandykite ir bandykite. Kol pavyks.
Taip pat skaitykite:
