Suabejojo neturintys ilgalaikių santykių
Tai atskleidžia gyventojų nuomonės tyrimas internetu apie santykius per karantiną.
Didžioji dalis visuomenės nepajuto tiesioginės karantino įtakos santykiams su partneriu, o beveik 12 proc. santykiai šiuo laikotarpiu pagerėjo. Kaip rodo tyrimas, tik turintiems nenuolatinių santykių kilo abejonių dėl partnerio ir santykių ateities (22 proc.).
Be to, pandemija ir karantino apribojimai nesutrikdė ir reguliarių seksualinių santykių. Bent kartą per savaitę intymių santykių turėjo 37 proc., 2 ar 3 kartus per savaitę – 25 proc., 4 ar 5 kartus – 5 proc. Tyrimas, kuris pateikiamas išplatintu pranešimu, atskleidžia, kad turintys atsitiktinių partnerių taip pat išliko lytiškai aktyvūs – 67 proc. jų teigia turėję seksualinių santykių bent kartą per savaitę.
Nesisaugojo ir iki karantino
Daugiau kaip pusei žmonių (59 proc.) karantino sąlygos neturėjo įtakos ir kontracepcijos įpročiams. Turintys nuolatinį partnerį rinkosi skirtingas strategijas – dalis visai atsisakė kontracepcijos priemonių, dalis pradėjo naudoti papildomų.
Pasak medicinos mokslų daktarės, klinikos „Maxmeda“ vadovės ir ginekologės Žanetos Kasilovskienės, ypač dažnai nesaugiai mylėtis ryžtasi tie, kurie lytinių santykių turi rečiau ir mano, kad kontracepcija jiems nėra reikalinga.
„Tokiais atvejais nuo neplanuoto nėštumo mėginama saugotis nesimylint vaisingomis ciklo dienomis ar tiesiog nutraukiant lytinį aktą prieš ejakuliaciją. Vis dėlto šie būdai nėra patikimi ir tikimybė neplanuotai pastoti, net ir mylintis rečiau, išlieka tikrai didelė“, – drąsuolių dėmesį atkreipia gydytoja.
Be to, pasak Ž.Kasilovskienės, nesaugus seksas ne tik padidina tikimybę neplanuotai pastoti, bet ir užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis. Taip pat, net ir nesaugių lytinių santykių kontekste reikėtų atsakingai vertinti pasaulyje vis dar siaučiantį koronavirusą.
„Besilaukiančios moters imunitetas susilpnėja, todėl ir užsikrėtimo virusu rizika tampa didesnė. Be to, duomenų apie nėštumo komplikacijas užsikrėtusioms koronavirusu dar nėra daug. Būtent todėl, kaip sprendžiant bet kurį gyvenimo klausimą, taip ir nesaugiai mylintis, vertėtų skirti laiko pagalvoti apie galimas pasekmes ir priimti atsakingą sprendimą. Ypač tuo atveju, kai pastoti dar nėra planuojama“, – ragina gydytoja.
Atsakingai planuoti šeimą – būti žingsniu priekyje
Šiais laikais gana nemažai porų suvokia šeimos planavimo svarbą ir sąmoningai tai daro. Kaip teigia Ž.Kasilovskienė, imantis planuoti šeimą svarbu ne tik įvertinti dabartinę situaciją pasaulyje, bet ir apmąstyti savo gyvenimo, šeimos pagausėjimo planus.
„Nepaisant to, kad išties dažnai poros pastoja spontaniškai – vedini didelės meilės ir aistros, vis dėlto atsakingas šeimos planavimas leidžia poroms pradėti kūdikį užtikrintai, sveikiems. Svarbu suprasti, jog nėštumas moters organizmui – tai didelis išbandymas, todėl tam reikia tinkamai pasiruošti. Planuojant pastoti, verta pasikonsultuoti su gydytojais, atlikti reikiamus tyrimus, be to, vengti streso, žalingų įpročių“, – apie šeimos planavimo žingsnius pasakoja gydytoja.
Tiesa, tinkama ir patikima kontracepcija taip pat yra viena iš atsakingo šeimos planavimo sudedamųjų dalių tuo atveju, kai pastoti dar neplanuojama. Pasak Ž.Kasilovskienės, pasirinkti tinkamą kontracepcijos priemonę padeda ne tik profesionalų konsultacijos, bet ir sukauptas žinių apie galimus metodus bagažas, domėjimasis įvairiomis nuomonėmis ir patirtimis.
„Profesionali ginekologo konsultacija gali padėti išsklaidyti abejones ar atsakyti į kilusius klausimus apie konkrečias kontracepcijos priemones. Be to, ginekologo kabinete atliekami ir specialūs tyrimai, padedantys išsiaiškinti, kokia kontracepcijos priemonė – prezervatyvas, kontraceptinės tabletės ar hormoninė spiralė – yra tinkama moteriai. Taip pat specialistas įvertina įvairius sveikatos rodiklius, ar sergama lėtinėmis ligomis, ar rūkoma. Sprendimą neretai nulemia ir tai, kokį laikotarpį moteris neplanuoja pastoti“, – pasakoja gydytoja.
Reprezentatyvią apklausą internetu apie santykius per karantiną atliko „OMD“. Internetu buvo apklausta 611 Lietuvos interneto vartotojų nuo 18 iki 50 metų.
