Pasirodo, tokių sutuoktinių porų sparčiai daugėja. Medikai šį reiškinį pavadino ISD – Inhibited Sexual Desire, arba „lytinio potraukio sulaikymas“. Manoma, kad su panašiais keblumais susiduria net 50 proc. visų porų, drauge nugyvenusių ilgiau nei šešerius metus.
Kas gi vyksta? Kodėl vieni kitus mylintys ir seksualiai pajėgūs žmonės vengia vedybinio meilės guolio? Reikalas delikatus ir... sudėtingas. Panašu, kad viskas prasideda nuo nuovargio ir laikino nesidomėjimo seksu. Deja, klasikinė frazė „Ne šį vakarą, brangioji...“ šiuolaikinių porų miegamuosiuose skamba vis dažniau. Daugybės pareigų ir streso išvarginti sutuoktiniai nesijaučia ganėtinai energingi atsiliepti į partnerio lūkesčius ir atsiduoti džiugiam meilės žaidimui.
Gal rytoj?.. Bet rytoj ir vėl atsiranda begalė priežasčių, trukdančių leistis į intymumą, nes gali pristigti jėgų, o ryšys su mylimu žmogumi pernelyg brangus, kad nebijotum visko sugadinti... Štai gal poryt viskas savaime susitvarkys ir bus kaip kadaise?..
Taip nematoma siena vis didėja. Po kurio laiko intymaus artumo stoka tampa savotiška maža gėdinga paslaptimi, kurią ir sau pripažinti nejauku, o kur jau ten apie tai garsiai prabilti! Netgi tada, kai kreipiasi pagalbos į specialistus, ISD paliesti žmonės prigalvoja įvairiausių paaiškinimų, kodėl atėjo pas gydytoją, kad tik nereikėtų pasakyti, kas iš tikrųjų juos kamuoja.
Iš pirmo žvilgsnio toks elgesys atrodo nelogiškas, tačiau tokia yra psichikos „savigyna“. Bet kuriam mūsų baugu atvirai įvardyti savo baimes, kompleksus ar nuoskaudas, nes nesinori būti palaikytam psichikos ligoniu ar dar kokiu nukrypėliu nuo normos. Tuo pačiu viliamės, kad gydytojas aptiks kai ką „sutrikus“ ir paskirs kokių nors vaistų tam reikalui sutvarkyti. Tik...
Medikamentais ISD įveikti neįmanoma. Pasak medikų, žmonių lytinį potraukį nužudo nuolatinis stresas, vis greitėjantis gyvenimo tempas ir nerimas, gimdomas daugybės su mūsų kasdiene tikrove susijusių dalykų. Šią pražūtingą spyruoklę dar stipriau suspaudžia reklamos ir masinės kultūros peršami idealaus sekso stereotipai. Anot šių, geras partneris ar partnerė – tai erotinių fantazijų sklidinas galiūnas, nežinantis, kas yra nuovargis ar silpnumas. Brukamas spaudos, televizijos, kino toks stereotipas yra palietęs kiekvieno mūsų sąmonę, patinka mums tai ar ne.
Tad nieko keista, kad tokiame fone patys sau atrodome vis mažiau patrauklūs. O dar pridėkime palengva visuomenėje besikeičiančius vyro ir moters vaidmenis. Vis dažniau lemiamas žodis tenka moterims, beje, ne tik dalykinėje veikloje, bet ir lovoje. Moterys vadovauja, nors tai joms ir ne visada patinka.
Tad ką daryti su šiuo sutrikimų. Neretai nutinka, kad seksualinio gyvenimo krizę išgyvenantys partneriai, nejučia ima žvalgytis naujų partnerių. Bet... ISD – sutrikimas, susijęs su žmonių tarpusavio ryšiais. Kaip tik todėl neįmanoma jo sutvarkyti partnerius keičiant it pirštines. Mat kiekvienoje naujoje sąjungoje tas sunkumas anksčiau ar vėliau atsiras. Be abejo, iš pradžių pora išgyvens seksualinę euforiją, aistrą. Tačiau tai tik laikinas pliūpsnis.
Yra vienintelis veiksmingas „gydymas“ – žingsnis po žingsnio atkurti tarpusavio artumą ir troškimą būti kartu. Tiesą sakant, daugeliu atvejų pakanka paprasčiausių dalykų...
♦ kad partneriai pradėtų kalbėtis ir... apie seksą. Ši tema sutuoktiniams turėtų pasidaryti tokia pat lengva, kaip pokalbiai apie paskolą automobiliui pirkti arba atostogų maršruto aptarimas;
♦ atsikratyti įpročio seksą naudoti kaip priemonę partneriui bausti arba pamaloninti. Jeigu kuris nors iš sutuoktinių šitaip siekia įtvirtinti savo pranašumą, neišvengiamai pralaimi abu.
P. S. Sukime vienaip ar kitaip, tačiau vis tiek būsime priversti pripažinti, kad didžiausias mūsų laikų seksualinis sutrikimas – nemokėjimas perteikti kitam žmogui savo jausmų ir minčių. O juk tereikia vienas kitam šiek tiek įsijausti į kitą žmogų, pasistengti suprasti, parodyti šiek tiek daugiau šilumos ir paprasto nuoširdumo ir būtų galima išvengti daugybės santykių dramų. To jums ir linkime.
