Priimkite faktą, kad skyrybos įvyko
Apie tai, kokius žingsnius reikia nueiti, siekiant sklandesnio gijimo ir prisitaikymo prie naujos situacijos, rašo healthline.com.
Pirmasis patarimas, nuo ko reikia pradėti, tai priimti šį įvykį kaip faktą. Žmonės nesituokia manydami, kad galiausiai jiems teks išsiskirti, nors šiais laikais skiriasi kas antra pora. Mat kiekviena pora tikisi, kad būtent jų santuoka truks amžinai. Todėl tas faktas, kad taip nenutiko, gali sukelti šoko būseną. Ir tai normalu – kaip ir normalu jausti begalę kitų emocijų, tarp jų liūdesį, pyktį, nusivylimą, apgailestavimą. Suteikite visoms šioms emocijoms erdvės jas išjausti, tik – neužsiciklinkite vien ties ta būsena.
Anksčiau ar vėliau vis tik teks įsisąmoninti tą faktą, jog santuoka (ar santykiai) baigėsi. Jei įsikabinus bus laikomasi praeities, tai neatneš naudos, o tik atitolins nuo galimybės atversti naują lapą, greičiau atsigauti ir vėl pradėti gyventi visavertį gyvenimą. Tad patariama pereiti nuo svarstymų, ką buvo galima padaryti kitaip, prie galvojimo, kad, nors gyvenimas pasikreipė ne ta vaga, kaip buvo planuota, vis tiek ir tokioje situacijoje galima atrasti stabilumo ir prasmės.
Toks fakto priėmimas nenutinka per naktį, tad svarbu būti kantriems ir pakantiems, skirti sau laiko atsigauti. Kartais verta sau priminti, kodėl šie santykiai nepavyko, kodėl galiausiai buvo priimtas toks sprendimas – galbūt tai buvo toksiški santykiai, o gal kažkuris vienas iš jūsų jautėsi įkalintas ir nelaimingas.
Bendradarbiaukite dėl vaikų
Tuo atveju, jei turite bendrų vaikų, itin svarbu neleisti emocijoms užgožti to fakto, kad vaikams reikalingas abiejų tėvų dėmesys, nepaisant to, ką tėvai jaučia ar ko nebejaučia vienas kitam. Tad vertinga būtų susidaryti aiškų planą, kaip auginsite, ugdysite vaikus ir kaip bendradarbiausite jų labui.
Šios naštos nereikėtų prisiimti vienam iš tėvų, nebent aplinkybės to reikalautų – tarkime, vienas iš tėvų yra smurtaujantis, turintis priklausomybių ar pan.
Esminis akcentas – ne galvoti, kaip „laimėti“ ar išsikovoti geresnes sąlygas, o kas yra geriausia jūsų vaikams.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie po tėvų skyrybų turi galimybę bendrauti su abiem iš jų, yra emociškai bei fiziškai sveikesni. Tad tėvams rekomenduojama iš anksto nusistatyti, kaip auginsite vaikus, su kuo jie leis atostogas, šventes. Tokiu būdu vėliau išvengsite bereikalingų ginčų ar nesklandumų ir patys galėsite planuoti savo laiką.
Esminis akcentas – ne galvoti, kaip „laimėti“ ar išsikovoti geresnes sąlygas, o kas yra geriausia jūsų vaikams.
Netgi patariama susitarti dėl tokių dalykų, kiek laiko ir kada vaikai turėtų skirti namų darbams bei būreliams ir kiek – buvimui prie ekranų. Taip pat, kokius buities darbus jie galėtų atlikti namie.
Konstruktyviai bendraukite su vaikais
Taip pat labai svarbu, kad laikas, praleidžiamas su vaikais, išties būtų kokybiškas – juk dabar juos veikiausiai matysite rečiau. Bendraudami su jais būkite ramūs, aiškiai komunikuokite apie pasikeitimus ir faktą, kad, nors tėvai išsiskyrė, jų santykis su atžalomis nepasikeis.
Verta pabrėžti, kad tėvų skyrybos nėra vaikų kaltė, kaip neretai vaikai ima manyti, ir kad tai nėra susiję su netinkamu vaikų elgesiu. Jūsų ramus tonas ir pozityvus požiūris gali padėti sveikus ir tvirtus pamatus, ir vaikai suaugę ir atsidūrę panašioje situacijoje žinos, kad jei santykyje jausis išties nelaimingi, jie turi galimybę atsitraukti ir pradėti kurti naują gyvenimą, naujus santykius.
Žinoma, svarbu kalbantis su vaikais neišsakyti savo neigiamo požiūrio į tėtį ar mamą, nenuteikinėti vaikų prieš jūsų eks. Kad ir kokios kovos vyko tarp jūsų, vaikai patys pasirenka, kaip tai vertinti ir kokio jie nori santykio su tėvais.
Praplėskite draugų ratą
Natūralu, kad po skyrybų iš dalies atsisijoja draugai, ypač tie, kurie buvo bendri, nes pastariesiems sunkoka laviruoti tarp dviejų ugnių ir įprastai pasirenkama viena pusė.
Žinoma, jei jūsų draugystės buvo tvirtos, jos gali tęstis ir po skyrybų, tačiau, norint nesijausti vienišiems ar net izoliuotiems, verta pagalvoti ir apie draugų ar bent jau pažįstamų rato išplėtimą. Nors tai gali atrodyti kaip išėjimas iš komforto zonos, socialinių ryšių kūrimas padės sumažinti vienatvės jausmą.
Kur ieškoti naujų pažįstamų? Apsidairykite darbe, galbūt kažką iš kolegų galite pakviesti kavos, pietų ar pasivaikščioti. Išbandykite naujas veiklas, užsiėmimus, būrelius, kur galite rasti bendraminčių. Pasidomėkite savanoryste – ten visuomet rasite įvairių įdomių, užsidegusių žmonių.
Išbandykite naujus dalykus
Siekiant neužsibūti beviltiškumo, nuobodulio, savigailos ir panašiuose etapuose, verta pagalvoti ir apie naujas veiklas, kaip ir naujus būdus, kaip galite padaryti savo gyvenimą ramesnį bei pozityvesnį. Galbūt norėsite išmėginti ką nors naujo, pagaliau išpildyti kokią seną svajonę.
Taip pat verta susiformuoti tam tikrą rutiną, kuri suteiks stabilumo ir komforto. Palaikykite tinkamą miego higieną. Parelaksuokite vonioje, išmėginkite jogą ar atsipalaidavimo pratimų, susikurkite arbatos gėrimo ritualą.
