Peržengusios 50 metų ribą, moterys priverstos spręsti išties globalias dilemas. Senti oriai ar naudotis naujausiais grožio pasiekimais? Nerti į naują veiklą ar kantriai laukti pensijos pabodusiame darbe? Toliau nuobodžiauti su savo sutuoktiniu ar pasinaudoti paskutiniu šansu susirasti ką nors geresnio? Nešioti trumpus sijonus ar atiduoti juos dukroms?
Atsakymų į šiuos ir daugybę kitų klausimų knygoje „Man 50. Ir aš dar gyva” ieško autorė Virginija Rimkuvienė ir jos herojės – keturios ties šia amžiaus riba balansuojančios draugės: žurnalistė Kristina, verslininkė Silva, turtingo vyro žmona Klaudija ir bibliotekininkė Laima. Deja, nėra beveik nė vienos temos, dėl kurios jų nuomonės sutaptų. Drąsiai ir atvirai jos pasakoja savo patirtis, traukia viena kitą per dantį, o atsidūrusios aklavietėje pasitelkia į pagalbą įvairių sričių specialistus: gydytojus, psichologus, sporto trenerius ir stilistus.
Šįkart kviečiame susipažinti su knygoje pateikiamomis V.Rimkuvienės bei sekso ir santykių terapeuto Marty Kleino įžvalgomis apie seksualumą sulaukus brandos.
„Rengdama straipsnius apie brandą, grožį ir seksualumą esu apklaususi ne vieną vyrą ir gyvai, ir anonimiškai. Ir štai ką supratau. Mes labai mėgstam įsivaizduoti, kad pasaulis sukasi apie mus. Jei vyrui dingo erekcija, vadinasi, aš jam nepatraukli. Nesusireikšminkim taip, mielosios. Na, gal ir nebesam tokios patrauklios kaip žalioje jaunystėje, bet normalūs vyrai geidžia ne gražių, o seksualių moterų.
Tokių, kurioms tiesiog patinka mylėtis. „Geriau jau su celiulitu ir keliais papildomais kilogramais, bet karšta, nei tobula gražuolė manekenės figūra, bet šalta kaip žuvis“, – gana tvirtai pareiškė vienas apklausiamasis.
Ir kiek vėliau betikrinau šią teoriją, atradau tik vieną tipą, kuris norėjo šaltos gražuolės. Beje, jis labai jau buvo panašus į netradicinės seksualinės orientacijos vyruką. Įsivaizduoju, kad tokia partnerė jam būtų buvusi ideali – ir priedanga puiki, ir prestižą didina, ir mylėtis nereikia...
Geriau jau su celiulitu ir keliais papildomais kilogramais, bet karšta, nei tobula gražuolė manekenės figūra, bet šalta kaip žuvis.
Vienas pažįstamas, beje, gana patyręs lovelasas, netgi tyčia nesidairo į tobulas gražuoles. Ir visai ne todėl, kad jų bijotų ar turėtų kokių nors kompleksų. Jis sako, kad tokios lovoje ne itin linkusios stengtis. „Na, tipo, aš tokia čia graži, jau savaime dovana, tenkink mane. Bet aš gi ne grožėtis ją parsivedžiau. Jei norėčiau grožėtis, nusipirkčiau kokios pusnuogės amazonės ant žirgo paveikslą, pasikabinčiau ant sienos ir masturbuočiausi žiūrėdamas“, – paaiškino jis man.
Jei santykiai yra ilgalaikiai, tai išvaizda tuo labiau negali griežti pirmuoju smuiku. Nes juk nenutinka taip, kad gyveno du žmonės kartu, gyveno, bet vieną dieną jis staiga pažiūrėjo į ją nuogą ir taip pašiurpo, kad erekcija dingo visam laikui.
Man atrodo, kad laikui bėgant mes išvis prarandame gebėjimą adekvačiai vertinti mylimo žmogaus išvaizdą. Jis mums tampa gražus visoks. Arba negražus joks. Priklausomai nuo to, ką jam jaučiame.
Garsus sekso ir santykių terapeutas daktaras Marty Kleinas įsitikinęs, kad pirmiausia reikėtų išmokti atsieti seksualumą nuo jauno, stangraus kūno vaizdo. Knygoje „Sexual Intelligence: What We Really Want from Sex and How to Get It“(„Seksualinis intelektas. Ko mes iš tiesų norim iš sekso ir kaip tai gauti?“) jis apibendrino savo 30 metų darbo patirtį, daugybę ta tema atliktų mokslinių tyrimų, ir padarė išvadą, kad pakeitę tam tikras nuostatas galėtume išmokti mėgautis intymumu iki gilios senatvės.
„Daugelis iš mūsų įsivaizdavimą, kaip atrodo geras seksas ir kas tai yra seksualumas, susikuria paauglystėje ir įtvirtina jaunystėje. Tačiau šis amžiaus tarpsnis trunka pernelyg trumpai, kad tuo metu sukurtos nuostatos galėtų tapti viso likusio gyvenimo pagrindu, – teigia Marty Kleinas. – Mes keičiamės,– storėjame, plinkame, senstame, atsiranda raukšlių, ir tai yra natūralu. Tad kartu su kūno pokyčiais turėtų keistis ir mūsų seksualumo modelis. Senti yra natūralu, bet nenatūralu manyti, kad senėjimas ir seksas nesuderinami.“
Tobulai atrodanti 20-etė neretai net nežino, kas yra orgazmas, o, sulaukusi 50-ies, net ir praradusi jaunatvišką patrauklumą moteris sugeba ne tik pati patirti maksimalų malonumą, bet ir suteikti jį savo partneriui.
Tyrimai rodo, kad kas ketvirtas vos 45 metų ribą peržengęs žmogus jaučiasi pernelyg susiraukšlėjęs ir susenęs. Anot dr. Marty Kleino, toks požiūris juokingas. Jei jūsų kūnas neatitinka kokių nors grožio pramonės primestų standartų, dar nereiškia, kad jis nėra pajėgus patirti ir suteikti malonumo.
„Seksualumas yra ne tai, kaip jūs atrodote, o tai, kas esate ir ką jaučiate, – teigia jis. – Negalima dėti lygybės ženklo tarp seksualumo ir grožio – tobulai atrodanti 20-etė neretai net nežino, kas yra orgazmas, o, sulaukusi 50-ies, net ir praradusi jaunatvišką patrauklumą moteris sugeba ne tik pati patirti maksimalų malonumą, bet ir suteikti jį savo partneriui. Pagalvokite, ar tikrai norėtumėte šiuos gebėjimus iškeisti į jaunesnį kūną?
Todėl išmokite ignoruoti tokius neišvengiamus dalykus kaip celiulitas, keli priaugę kilogramai ar raukšlės. Liaukitės atsistojusios prieš veidrodį priekabiai tyrinėti save, tarsi jūsų kūnas būtų kažkoks svetimas objektas. Geriau prisiminkite visus malonumus, kurių jums suteikė, ir pasvajokite apie tuos, kurių dar suteiks.“
Po 50-ies vertėtų ne tik išmokti kitaip žiūrėti į savo kūną, bet ir atsikratyti kitų su seksu susijusių, labiau jaunystei tinkančių stereotipų. Tarkim, tokių, kad geras seksas turi būti spontaniškas, kad apie norą mylėtis galima spręsti pagal varpos kietumą ar sudrėkusią makštį, o papildoma stimuliacija yra kažkas nenatūralaus ir gėdingo.
Sekso ir santykių terapeutas Marty Kleinas siūlo po 50-ies susikurti naujas mylėjimosi taisykles.
Pirmoji – išmokite teikti seksui pirmenybę. Jaunystėje mes nuolat lekiam, skubam, turim daugybę neatidėliotinų darbų ir manom, kad pasimylėti visada spėsim, kur kas svarbiau spėti padaryti visa kita. Vyresniame amžiuje Marty Kleinas siūlo atidėti skalbimą, jei jūsų partneris nori sekso. „Mėgaukitės seksu, vos tik pajuntate tokį norą. Ne visada pavyksta atvažiuoti į Paryžių pavasarį“, – sako Marty Kleinas.
Jis sutinka, kad gali būti svarbesnių reikalų už seksą – skubus projektas, dalykinis susitikimas ar vizitas pas gydytoją, bet būtinybė atsakyti į elektroninius laiškus ar susitvarkyti virtuvę tikrai nepriklauso šiai kategorijai. Šiame amžiuje seksologas rekomenduoja išvis vengti griežto „ne“.
Jaunystėje toks pareiškimas neretai tik dar labiau įkaitina aistrą, o jei ir atšaldo – tai tik trumpam. Tačiau vyresniame amžiuje, kai žmonės ir taip be reikalo kompleksuoja dėl lytinio potraukio, griežtas partnerio „ne“ arba pašaipos: „Ir kas čia tau šovė į galvą, senuk?“ gali ilgam pakirsti pasitikėjimą savo jėgomis ir užmušti norą mylėtis.
Ypač ši problema paaštrėja, jei poroje vienas nuolat yra iniciatorius, o kitas sutinka arba atsisako. Jei iniciatorius keletą sykių iš eilės išgirs NE, jam gali išvis praeiti noras ką nors siūlyti. Tai nereiškia, kad privalote visuomet sutikti, tačiau atsisakymas turėtų būti ne itin dažnas ir visada argumentuotas. Tarkim, jaučiatės pavargusi(-ęs) arba turite problemų darbe.
Kitas iš jaunystės atklydęs stereotipas, kurio turėtume atsikratyti, yra tas, kad tikrą aistrą rodo spontaniškumas. „Greitukai“ anaiptol nėra gero sekso standartas. Priešingai, ilgesnis aktas suteikia ir ilgiau trunkantį malonumą. Be abejo, „greitukas“ pasprukus kelioms minutėms iš vakarėlio sodyboje ar pasimylėjimas ant galinės mašinos sėdynės būtų labai žavus priminimas, kad vis dar vienas kito geidžiate, ir jei kartais pavyksta tai suimprovizuoti, tai gali atgaivinti blėstančią aistrą, bet vargu ar norėtųsi taip mylėtis nuolat.
„Sulaukę vyresnio amžiaus, žmonės jau yra patyrę, kad daugumą gerų dalykų reikia suplanuoti – pradedant gimtadienio vakarėliu, baigiant kelione, – pastebi seksologas. – Lygiai taip ir seksas – turite skirti jam laiko, kad galėtumėte iš anksto nusiteikti, pailsėti, pasiruošti.“
Nieko bloga turėti tam tikrų ritualų – pavyzdžiui, mylėtis sekmadienio rytais. Svarbiausia, nepaversti tų ritualų pareiga – jei tuo metu sekso nesinori ar yra kitų reikalų, neverta dėl to krimstis. Apsikabinimai, ilgi pokalbiai lovoje ar į lovą atnešti pusryčiai – taip pat svarbi intymių santykių dalis.
Jaunystėje susijaudinti ir pasiruošti seksui kartais užteka keliolikos sekundžių, tačiau būtų kvaila to tikėtis po 50-ies. Svarbiausia – pamiršti įsivaizdavimą, esą vyro norą mylėtis galima įvertinti pagal erekcijos tvirtumą, o moters – pagal gausią lubrikaciją. Kad ir kokius galingus erotinius signalus siųstų jūsų smegenys, kūnas ne visuomet jiems paklūsta dėl elementarių fiziologinių priežasčių – makšties drėgmę lemiančių estrogenų trūkumo ar susiaurėjusių kraujagyslių, neleidžiančių aprūpinti penio reikiamu kiekiu kraujo per akimirksnį. Nereikėtų to vertinti kaip savo bejėgystės įrodymo ar ženklo, kad jau metas baigti „visas tas nesąmones“.
Jauni žmonės taip pat turi įvairių seksualinių problemų – vaikinai patiria pernelyg ankstyvą ejakuliaciją, merginos skundžiasi negalinčios patirti orgazmo, tačiau, nepaisant to, nemano, kad seksas – ne jiems. Jie ieško būdų, kaip savo problemas išspręsti. Tą patį verta daryti ir peržengus menopauzės laiką. Jaudinantys filmai ar pokalbiai, erotinis masažas, ilgesnės glamonės, lubrikantų vaidmenį atliekantys aliejai – visa tai ne tik neturėtų trukdyti džiaugtis intymumu, bet ir gali tapti papildoma jaudinančia pasimylėjimo dalimi.
Tiesa, jei galvojant apie papildomą stimuliaciją į galvą brukasi taurių su vynu ar net viso butelio šampano vaizdinys, geriau trinkite jį lauk. Marty Kleinas rekomenduoja atsisakyti alkoholio, jei norite kokybiško sekso. Daugybė mano bendraamžių moterų ir vyrų turbūt drąsiai pasirašytų po šia tiesa – kai gausiai „pasistimuliuoji“ alkoholiu, neretai nepadeda jokios kitos stimuliacijos. Noro gal ir padaugėja, bet galimybių tą norą realizuoti sumažėja. Alkoholis susilpnina ne tik vyro erekciją, bet ir moters orgazminius pojūčius.“
