Kodėl taip yra ir kaip įveikti psichologinį barjerą po skyrybų, asmeninę ir profesinę nuomonę atskleidžia psichologė Ramunė Murauskienė.
Nereikia būti labai protingam, kad suprastum, jog vaikui reikia abiejų tėvų. Auginti mažylį vienam iš tėvų nėra paprasta. Vaikas mamos ir tėčio glėbyje atsiranda ne nuo gandro snapo. Kai susijungia moteriškoji ir vyriškoji energijos, įvyksta galingas procesas, ir į šią žemę gyventi pakviečiama nauja siela.
Šį stebuklą galima prilyginti naujos žvaigždės visatoje atsiradimui. Vaikas, pradėtas iš dviejų skirtingų rūšių energijų, jausis labiau visavertis, jei gyvens supamas šių abiejų energijų – mamos ir tėčio. Net neabejoju, kad daugelis tėvų to ir siekia, bet, deja, ne visiems pavyksta. Aš taip pat nesu išimtis, todėl turiu ypatingą teisę apie tai kalbėti ir pabandyti pastiprinti kitas, panašaus likimo mamas. O pastiprinimo reikia mums visoms.
Atėjo laikas suprasti, kad mes, vienišos mamos, esame tokios pačios, kaip ir visos kitos, santuokoje gyvenančios mamos. Turime savo gyvenimo kelią, nešiojame savo mokasinus, ir niekas neturi teisės mūsų gluminti vien tik todėl, kad mums nepasisekė viena labai svarbi gyvenimo sritis – išsaugoti šeimą.
Vieniša nereiškia blogesnė
Sklando mitas, kad partnerio neturinti moteris yra kažkokia ne tokia, ne visai normali. Daugelio įsitikinimu, juk normalios moterys ką nors susiranda. Tai – primityvus požiūris. Kiekvienas mūsų šiame gyvenime turi paskirtį, misiją ir pagaliau – karmą. Vieni žmonės, rodos, sukurti šeimai, kitiems sunkiai sekasi kūrenti šeimos židinį. O kur dar vertybių skirtumai, ankstyvosios vaikystės patirtis, t. y. pirmųjų vaiko septynerių metų išgyvenimai, kurie palieka pėdsakus augančio žmogučio sieloje, psichikoje.
Jei manote, kad daug metų buvote verta tik tokio vyro, kokį turėjote, patikėkite, kad įmanoma viską pakeisti.
Kai užaugame, turime krūvą vidinių sopulingų išgyvenimų, kuriuos reikia pripažinti, išjausti ir paleisti. Labiau pasiseka tiems, kurie pasirenka blaivų gyvenimo būdą, buriasi į klubus, ieško dvasinių mokytojų, lanko sąmoningumą stiprinančias paskaitas, skaito dvasinio tobulėjimo knygas, turi bent vieną žmogų, kuriam gali atvirai išsipasakoti. Ir tos sėkmės priežastis – didelis ir nuoseklus darbas su savimi.
Taigi moterys, kurios dėl vienų ar kitų priežasčių vaikus augina nepadedant jų tėčiui, yra normalios, tik likimo apdovanotos stipresniais išgyvenimais, patyrimais, ir juos galima įprasminti dvasiškai augant. Esame apdovanotos didele kuriamąja galia ir kasdien keičiamės, stiprėjame.
– Nuo ko siūlytumėte išsiskyrusioms moterims pradėti sveikti?
– B.Helingeris moko, kad puoselėdami santykius, atsakomybę už juos turi vienodai prisiimti abu žmonės. Vadinasi, meskime iš galvos kaltinimus, kad vyras išėjo tik todėl, nes esame kažkuo nenormalios, blogos. Protas gali pritarti šiems buvusiojo kaltinimams, gali imti gintis. Sveikiausia – pripažinti savo klaidas.
Nebūtina apie jas kalbėti net su buvusiu partneriu. Tiesiog moteriai, kuri išdrįsta būti atvira pati sau, atsiveria dideli širdies klodai, ir ji pradeda nebereaguoti į neadekvačius kaltinimus. O tai reiškia, kad kaltintojas po tam tikro laiko liausis svaidytis kaltinimais, nes nesulauks norimos reakcijos.
Visas likimo drauges skatinu pradėti sveikti. Svarbiausia – patikėti, kad gali būti ir geriau. Jei manote, kad daug metų buvote verta tik tokio vyro, kokį turėjote, patikėkite, kad įmanoma viską pakeisti. Pakoregavusi savo indėlį į santykius (bent 50 proc.), galite nusipelnyti kitokio vyro, o su juo bus ir kitokios pamokos.
Gyvenimo be pamokų nesitikiu nei aš, nesitikėkite nei jūs, nes lengvo gyvenimo šioje žemėje nėra. Svarbu pradėti save labiau mylėti ir patikėti, kad viskas gali būti kitaip. Tik tuomet, kai patikėsite savimi, prasidės didieji pokyčiai, ir gyvenimas grįš į vėžes. Jei vis dar labai skauda, patikėkite, jūsų kančia turi prasmę. Neįsileiskite į širdį pykčio, nevilties, nenuodykite savęs pavydu ir apmaudu. Esame nuostabios net ir tuomet, kai darome klaidų. Kol gyvename, galime mokytis, kad kiti sprendimai būtų brandesni. Atleiskime sau, atleiskime jiems ir rūpinkimės savo vaikais išmintingai.
– Ar reikia užgniaužti neigiamas emocijas?
– Normalu, kad po skyrybų moteris ir vyras nėra pajėgūs adekvačiai vertinti savo santykių, taip pat ir vienas kito. Pyktis, nusivylimas, baimė, nerimas, neviltis gali ne juokais temdyti protą.
Prisimenu savo pirmus dvejus metus, kai pirmasis vyras nusprendė nebegyventi kartu su manimi ir mudviejų vaiku. Dabar džiaugiuosi, kad sūnui buvo vos 1,5 m., ir jis dar nebuvo tiek sąmoningas, kad visiškai suvoktų vykstantį procesą. Vyresni vaikai dėl tėvų skyrybų nukenčia labiau, nes girdi ir išgyvena tai, ką jiems suvokti tokio amžiaus yra per sunku. Tačiau nesigėdykime net ir šių destruktyvių procesų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichologė Loreta Vaičaitytė: „Moteris kartais turi „išjungti“ pareigos jausmą ir pabūti savanaudė“
Moteris, kuri buvo išduota, turi teisę pykti ir nebūtina skubėti atleisti. Antraip atleidimas nebus tikras, nepalies moters sielos gelmių, ir moteris dar labai ilgai gali nešiotis šias nuoskaudas. O tai neretai sukelia depresiją, kuri pradeda griauti iš vidaus.
Brangios moterys, kai nėra noro ir jėgų atsitiesti dėl savęs, padarykime tai dėl savo vaikų. Jie yra verti turėti sveikas ir laimingas mamas!
– Per kiek laiko užgyja žaizdos?
– Manoma, kad dėl išsiskyrimo išgyventi dvejus metus yra normalu ir sveika. Esame žmonės, todėl natūralu jausti pyktį, pavydą ir kitus nemalonius jausmus. Bet tik kurį laiką. Leidę jiems sukelti vidines audras, galime tikėtis nuoseklesnio judėjimo savo ramybės uosto link.
Svarbiausia, kad išsiskyrusi moteris skirtų laiko santykių, kuriuos ištiko nesėkmė, analizei. Atvirai įvertinkime savo 50 procentų indėlį į santykius. Klauskime savęs: „Ką aš dariau ne taip, ką galėčiau daryti kitaip?“. Nesitikėkime, kad atsakymai ateis greitai.
Psichologinės gynybos mechanizmai gali labai intensyviai trukdyti prisikasti prie savo sielos gelmių. Būkime kantrios. Jei norime sudėlioti taškus, įvertinti nesėkmingus santykius ir suprasti, koks buvo mūsų vaidmuo, turime išmokti pabūti vienos. O tai moterims yra sudėtingiausias iššūkis, nes mūsų prigimtis – prieraišumas, noras kam nors priklausyti.
Kai moteris atsities, paaugs, subręs, gali nebenorėti toliau gyventi su tuo partneriu, gali suprasti, kad išsiskyrimas, kurį sunkiai išgyveno, yra geriausia, kas galėjo nutikti.
Linkiu priimti šią askezę, kad galėtumėte džiaugtis visaverčiu rytojumi. Juk net ir kančia netrunka amžinai. Tad neverta pulti atgal į tą patį glėbį, žeminti savęs, maldauti sugrįžti tą, kuris išėjo. Kai moteris atsities, paaugs, subręs, gali nebenorėti toliau gyventi su tuo partneriu, gali suprasti, kad išsiskyrimas, kurį sunkiai išgyveno, yra geriausia, kas galėjo nutikti.
Jokiais būdais neskatinu skyrybų, bet pripažįstu realybę: dauguma mūsų nemoka kurti šeimų. Kai aš pirmą kartą įsimylėjau, nepagalvojau, kad su tuo vyru reikės kartu auginti vaiką ir mums teks tapti atsakingais tėvais. Dabar kas rytą dėkoju Aukščiausiajam, kad pirmojo vaiko tėvas, nenorėdamas keisti pasaulėžiūros ir gyvenimo būdo, tiesiog pasitraukė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Olegas Lapinas: „Slopinate savo skausmą, pyktį ar baimę? Galimos pasekmės – ligos ir nusikaltimai“
Mylėdama per stipriai, nebuvau pajėgi nutraukti destruktyvių santykių. Žinoma, per stipri meilė vyrams atrodo visai nepanaši į meilę. Dažnai vienišos lieka tos moterys, kurios per daug myli. Tačiau nebijokime savęs – viesulai irgi turi išeiti. Dėkokime, kad per kai kuriuos žmones jie ėjo ir išėjo. Tikėkimės, kad negrįžtamai. Taigi nesėkmės šiame kelyje yra normalu. Svarbiausia – geriau suprasti save. Kai moteris pripažįsta savo klaidas, ji turi daugiau galimybių klaidas taisyti ne tik su buvusiu, bet ir su nauju partneriu.
Po skyrybų gyvenimas tęsiasi
Kai jūsų gyvenime atsiranda naujas žmogus, juo patikite ir įsimylite, svarbu sukurti pozityvią instrukciją, kaip bendrauti su vyru, kuris jus domina ir su kuriuo norėtumėte sukurti naują šeimą. Labai padeda dienoraštis. Galėsite jį peržiūrėti, koreguoti. Pasižymėkite frazes, kurios jus įkvėptų kurti naujus santykius.
Moteriai, kuri dėl nesėkmingų santykių prarado pasitikėjimą savimi, šis metodas padeda vėl pamažu pražysti. Analizuojant save ir santykius, pradeda laisviau tekėti moteriškoji energija, ir moteris ima labiau patikti pati sau.
Dažnai vienišos lieka tos moterys, kurios per daug myli.
Po skyrybų patartina bent kurį laiką sąmoningai neieškoti naujų santykių. Tiesiog reikėtų gyventi savo unikalų gyvenimą, rūpintis savimi, vaikais, bendrauti su draugais, giminėmis, lankytis širdžiai mieluose renginiuose (nueiti į teatrą, koncertą). Svarbiausia – savo emocijomis nekomplikuoti gyvenimo.
Atraskite būdą kūrybiškai pažvelgti į viską, kas aplink jus vyksta, mes viso to nusipelnėme. O jei netikite karmos dėsniu, įsitverkite Dievui į ranką dar stipriau. Neabejokite – jis mus visus myli ir globoja.
Atskleisiu paslaptį: vidinė moters darna, kai moteris emociškai būna pasirengusi priimti naujus santykius, savaime pakviečia svečią į jos gyvenimą. Jei būsime išmokusios svarbias pamokas ir išlaikiusios gyvenimo egzaminus, pritrauksime kitokį partnerį, ir su juo pavyks kurti geresnius santykius. O jei egzaminus tenka perlaikyti, nesistebėkite, kad „visi vyrai kiaulės“.
Jei mūsų vidaus pasaulis liko toks pat, jei mes pačios nepajutome esminių pokyčių ir širdies gyvenimo lūžio, pritrauksime tokį patį, kaip buvęs partneris, tik kitame kailyje. Tad svarbu išskleisti savo vidų tarsi pumpurą ir jį išvalyti, kad galėtumėte vėl pražysti. Tuomet atsiras žmogus, vertas jūsų.
Kaip bendrauti su buvusiuoju
- Visi moters vyrai turi savo vietą jos gyvenimo ložėje. Tad bandymai juos išmesti, išstumti tik priveda prie vidinių sunkumų ir stabdo moters sveikimo procesą. Viską darykite pamažu. Mintyse linkėkite buvusiam partneriui sėkmės, sąmoningumo, didesnės atsakomybės, kurios pritrūko rūpinantis šeima.
- Moterys yra jautrios, tad turi išmokti save pasaugoti. Stebėkite, kad nebūtų peržengtos privatumo ribos. Juk dažniausiai moteriai tenka didesnė atsakomybė už vaikus, jų priežiūrą ir auklėjimą, todėl ir visokeriopas stabilumas jai labai reikalingas. Venkite bendrauti su piktu, neblaiviu, linkusiu užgaulioti buvusiu partneriu.
- Kad ir kaip būtų nepatogu, kartais visus reikalus, susijusius su vaikais, geriau aptarti raštu.
- Jei buvęs vyras neišlaiko vaiko savo noru, vadinasi, turime ieškoti galimybių, kaip jam padėti šią pareigą atlikti – dėl vaiko, savęs ir dėl to paties vyro. Tad nedelskite ir kreipkitės į atitinkamas instancijas. Ir nepriimkite to asmeniškai. Turite suprasti, kad nevalia lepinti žmogaus, kuris elgiasi netinkamai.
- Svarbiausia sau pripažinti, kad jūsų sprendimai teisingi. Šis pripažinimas padeda moterims atlaikyti psichologinį spaudimą ir manipuliacijas, kurių neretai griebiasi prie sienos prispausti vyrai.
- Net jei ir nėra vidinio polėkio, visgi vertėtų padėkoti buvusiam vyrui, kad su juo sukūrėte nuostabias naujas gyvybes. Kai moteris nurimsta ir savo širdyje atranda daugiau meilės viskam, ji gali mintyse ar raštu dėkoti buvusiam gyvenimo partneriui ir už kitus labai konkrečius dalykus. Tegul tai būna namų darbai, kurie niekada nebus niekam parodyti, gal net liks neišgirsti. Tačiau jie yra labai prasmingi, nes padeda žengti emocinės laisvės keliu. Taip pat ir gebėjimas ilgainiui atleisti, neprisirišti prie nemalonių prisiminimų ir ypač skaudžios praeities.
