„Vežame todėl, kad ligoniai išeitų iš savo aplinkos ir įkvėptų laisvės oro, pabūtų bendrystėje, įgytų naujų įspūdžių. Jie jaudinasi, pergyvena, nes daug laiko praleido namuose. Jie jaučiasi palikti, niekam nereikalingi. Širdyje visi nori ištrūkti ir nors truputėlį pabūti kitaip. Tai yra didžiulis įvykis, šventė, susibūrimas. Kalėdos yra šventė vienijanti šeimas, o miesto eglė vienija miestiečius. Tai mūsų pacientai turi pasijusti Kauno šeimos nariais“, – 15min teigė Kauno hospiso direktorė Kristina Krasko.
Išvyka – organizacinis iššūkis
Ketverius metus veikiančios organizacijos vadovė atviravo, kad apie tokią išvyką svajodavo kasmet, tačiau vis atsirasdavo kliūčių. Šiemet, teigė ji, buvo užsibrėžtas tikslas – bet kokiu atveju išvežti tuos žmones iš jų aplinkos.
15min pašnekovė paaiškino, kad nėra galimybės atvežti visų ligonių. Kai kurie dėl itin silpnos sveikatos negali palikti namų, o kitus galbūt nuveš artimieji. Pasak K.Krasko, buvo pasirinkti tie žmonės, kuriais niekas kitas nepasirūpins.
Vienam pacientui atvežti reikalingi 9 savanoriai, o pasiruošimo darbai truko apie 3 savaites.
Hospiso vadovė atskleidė, kad ši kelionė – rimtas organizacinis iššūkis. Jos teigimu, vienam pacientui atvežti reikalingi 9 savanoriai, o pasiruošimo darbai truko apie 3 savaites.
„Mes norime, kad žmonės žinotų, jog jie gali gyventi ir pagerinti savo gyvenimo kokybę toje savo negalioje, ligoje, išėjimo kelionėje. Ne visi nori šaukti: žiūrėkit, aš mirštu. Visi jaudinasi, galvoja ką apsirengti, ruošiasi, matuojasi, klausia. Tai yra rimta kelionė, nes lauke šalta. Visi pacientai gyvena 5 aukšte, tai ieškome žmonių, kurie juos nuneš žemyn, o vėliau užneš“, – dar prieš kelionę pasakojo K.Krasko.
Ieškojo žieminių rūbų
15min ji atskleidė, kad planuojant išvyką, reikia būti pasiruošus netikėtumams. Vienas iš netikėtų iššūkių, su kuriais teko susidurti – žieminių drabužių trūkumas. Kauno hospiso namų paskyroje socialiniame tinkle buvo paskelbtas pagalbos prašymas, kuriame teigiama, kad 85-erių metų sunkiai sergančiai, be kojų, aklai pacientei reikalingi šilti drabužiai.
„Deja, daugybę metų ji nebuvo palikusi savo namų, tad viršutinių žieminių drabužių nebeturi seniai! Kviečiame patyrinėti savo ir savo mamyčių, močiučių spintas, gal kur nors užsigulėjo kokybiškas šiltas XXL dydžio paltas/kailiniai/striukė ir kepurė vyresnio amžiaus moteriai. Savo laiku mūsų ponia labai mėgo puoštis... Pamėginkime kartu išsaugoti ORUMĄ solidžiai mirštančiai damai“, – prašyta socialiniame tinkle.
Laimei, netrukus atsirado neabejingas žmogus, kurio dėka senolė sekmadienį atvyko prie eglės. Rotušės aikštėje sutikti Kauno hospiso savanoriai neslėpė džiaugsmo, o pacientai – ašarų. Kalėdinę nuotaiką dar sustiprino iš dangaus pabirusios snaigės. „Tikras kalėdinis stebuklas“, – sakė sunkiai serganti moteris.
Įprato gyventi vieniši
„Iki šiol negaliu patikėti, kad tai įvyko. Neįsivaizduojat kaip sunkiai žmones iškrapštėme iš namų. Iš pradžių nori važiuoti, po to dvejoja. Jie įprato būti atskirti ir bijo eiti į žmones. Klausiau: „Kada pastarąjį kartą buvote prie eglės“? Nė vienas negalėjo prisiminti. Tokios išvykos yra terapinės, po to matai, kad žmogus atgyja, pradeda planuoti kitas keliones. Pasiruošimas mirčiai tampa ne toks liūdnas.
Toks yra mūsų tikslas – duoti žmonėms kiekvieną akimirką pajausti gyvenimą. Kai kas sako, kad hospisas yra mirtis, bet ne – hospisas yra gyvenimas iki paskutinės akimirkos“, – 15min pasakojo įstaigos įkūrėja Žanna Jankovskaja.
Renginyje sutikta savanorė Danutė papasakojo, kad prie hospiso veiklos prisideda visa jos šeima. Pirmasis savanoryste susidomėjo 10-metis sūnus, šia idėja vėliau užkrėtęs visą šeimą. Paklausta, ką jai suteikia darbas su mirštančiais ligoniais, ji atskleidė, kad svarbiausia – dvasinė pilnatvė.
„Gali jaustis pavargęs, išalkęs, turėti problemų namuose, bet kai ateini pas visiškai bejėgį žmogų, bent dalelę šilumos atneši ir jo akys sužiba. Tai viską atperka, tai yra prasminga veikla. Dabar einam ir po vieną, ir kartu. Turim antrą šeimą – hospisą“, – atskleidė pašnekovė.
Gydytoja iš pradžių buvo skeptiška
Pacientų sveikata besirūpinanti gydytoja Dovilė Tikniūtė atviravo, kad pradžioje išvykos idėją vertino skeptiškai. Vis dėlto, atvykusi į Rotušės aikštę džiaugėsi, kad ligoniai ištrūko iš namų. Paprašyta pasidalyti darbo Kauno hospise įspūdžiais, ji pasakojo, kad veikloje dalyvauja nuo pat organizacijos įkūrimo.
„Įsivaizdavau, – dėstė ji. – Kad pildysiu paskutinius norus, bet dažniau kasdienius poreikius stengiamės užtikrinti.“
Pasak pašnekovės, akistata su socialine atskirtimi ir sunkia liga užgrūdina.
„Pas mus yra sudėtinga ir su pirminių medicininių poreikių patenkinimu. Pavyzdžiui, ne kiekvienas gali pasimatuoti cukraus kiekį. Vieni šeimos gydytojai aplanko kartą per mėnesį, o kiti – nelanko visai. Žinoma, yra tokių, kurie bendradarbiauja, bet kai kurie atsisako kalbėtis. Net ir lašines stato mūsų savanoriai. Bandome plėsti savanorių medikų pajėgas, nes poreikis didelis “, – pasakojo pašnekovė.
Pacientė, kuri įkvepia
Besišnekučiuojant su hospiso bendruomenės nariais, tarp susirinkusiųjų kilo džiugus šurmulys. „Atvyko Lilė“, – to priežastį įvardijo K.Krasko. Ji pasidalijo įkvepiančia šios, nuo išsėtinės sklerozės kenčiančios pacientės, istorija.
„Išpildėm jos norą paslidinėti Druskininkų arenoje. Ji sužinojo, kad ten yra neįgaliesiems pritaikyta slidė. Po to ji nusipirko elektrinį vežimėlį. Juokais sakome, kad tiek ją ir tematėm“, – pasakojo direktorė.
Negi aš dabar namuose sėdėsiu ir bėdavosiu. Aš šiuo „skuteriu“ pernai beveik visą Lietuvą viena apvažinėjau.
15min kalbinta Lilė atskleidė, kad negali atsispirti įvairioms avantiūroms, yra apkeliavusi kone visą pasaulį, o iš jos sklindančio optimizmo nepalaužė net užklupusi liga.
„Negi aš dabar namuose sėdėsiu ir bėdavosiu. Aš šiuo „skuteriu“ pernai beveik visą Lietuvą viena apvažinėjau. O sausio mėnesį keliausiu į Maltą. Bilietas į vieną pusę tik 20 eurų. Prieš 4 metus, kai dar vaikščiojau, tai visą Norvegiją apkeliavau naktiniais traukiniais. Dar buvau Indijoje, Australijoje. Pati įdomiausia kelionė buvo į Solovkų salas, anais laikais tai buvo ir brangiausia kelionė“, – prisiminimais dalijosi pašnekovė.
15min iniciatyva „Šiemet buvau geras“ kviečia dalintis gerais darbais, paviešinti geradarius!
Jeigu žinote, kad šalia jūsų gyvena geroji fėja ar gerasis naminukas, bet jis yra per daug kuklus, kad pats pasigirtų, parašykite mums apie jį – mes susisieksime ir pakalbinsime. Rašykite el. paštu buvaugeras@15min.lt (turi būti nurodytas vardas, pavardė, telefonas, trumpas gero darbo aprašymas ir nuotrauka arba video).
Atrinktas istorijas su jų geradariais skelbsime 15min portale. Pagausinkime gerumo, kad ta šiluma paliestų kuo daugiau širdžių!
