Sveiki,
esu jauna mergina ir susidūriau su bėdomis santykiuose, kurios mane vargina ir neleidžia užsiimti kitomis veiklomis. Bandžiau pati viską spręsti ir taisyti, bet pamačiau, kad be profesionalų pagalbos man nelabai išeis, todėl tikiuosi sulaukti pagalbos iš Jūsų.
Su savo draugu kartu esame jau daugiau kaip metus. Susipažinom labai netikėtai, viskas prasidėjo vienos nakties nuotykiu. Kiek vėliau abu prisipažinome, kad niekad anksčiau tokiais dalykais neužsiminėjome, bet vienas kitam pirmą kartą pajutome tokią stiprią trauką. Taigi, pradėjome bendrauti.
Draugas dirba užsienyje, tad į Lietuvą grįžtą tik kas tris mėnesius ir čia praleidžia po mėnesį. Tikrai ne pačios lengviausios aplinkybės kurti santykius...
Nepaisant to, viskas ėjosi gana neblogai. Planuojam kartu keltis gyventi ir atrodo viskas kaip ir puiku, bet po kelių mėnesių bendravimo pastebėjau jo perdėto pavydo ir savęs menkinimo užuomazgas. Jis staiga mane užsipuldavo, ypač jei išeidavau kur su draugais į miestą viena be jo (jis tuo metu išvažiavęs dirbt būdavo), teigdavo, kad esu jam neištikima ir manim nepasitiki. Arba menkindavo save, sakydamas, kad yra nevertas manęs.
Tik po kiek laiko, kuomet bandžiau jį visaip prakalbinti, jis pagaliau pasakė, kad buvusi mergina jam buvo neištikima, todėl praradęs bet kokį pasitikėjimą žmonėmis. Jo vaikystė buvo sunki, ir dėl to jis tapo be galo uždaras. Siekė svajonės, bet patyręs traumą metė viską. Jam neseniai suėjo 28-eri metai, ir jis neturi nieko, ką tokių metų turėtų turėti vyras: nei šeimos, nei namų, nei karjeros. Turi jis tik mane. Ir tie nepasitikėjimo, pykčio priepuoliai vis dažnėja.
Dabar kartą ar net du kartus per mėnesį jis mane užsipuola, jei išeinu su draugais ramiai pabūti. Nepasitiki manimi, kartoja, kad turiu kitą. Bandžiau su juo šnekėtis, aiškinti, kad jokio kito nėra, bet visos pastangos nueina veltui. Po kiek laiko jis manęs atsiprašo ir žada, kad tai nepasikartos.
Bandžiau su juo šnekėtis, aiškinti, kad jokio kito nėra, bet visos pastangos nueina veltui.
Ši situacija mane pradėjo varginti. Jau nežinau, kaip padėti žmogui, nes matau, kad reik profesionalų pagalbos. Kai būname kartu, laiką leidžiame puikiai, atrodo, viskas tikrai gerai, planai virsta realybe po truputį, bet tik jis išvažiuoja dirbti – vėl prasideda nuolatiniai pykčiai dėl mano ištikimybės jam, nors tikrai niekada nebuvau jo išdavus.
Nejau jis manyje mato dar vis savo buvusią merginą? Gal jis dar nepasirengęs pradėti naujų santykių? Kaip užsitarnauti jo pasitikėjimą ir įrodyti, kad tikrai esu ištikima? Ir kaip jam padėti, kad jis taip nesikankintų dėl praeities?
Prašau Jūsų pagalbos, nes neįsivaizduoju santykių be pasitikėjimo, su nuolatiniais pykčiais, bet pirmą kartą sutinku žmogų, kurio tikrai nenoriu paleisti, su kuriuo noriu kurti ateitį bei esu laiminga. Žinoma, tik tada, kai nėra šių barnių. Ačiū Jums iš anksto!
Atsako santykių ekspertai Silvija ir Šarūnas Mažuoliai.
Sveiki,
Jūsų su vaikinu laukia nuoširdus pokalbis apie esamą situaciją ir santykių ateitį. Sakiniu „neįsivaizduoju santykių be pasitikėjimo, su nuolatiniais pykčiais, bet pirmą kartą sutinku žmogų, kurio tikrai nenoriu paleisti“ nusakėte savo situacijos esmę, kurią turi labai aiškiai išgirsti ir suvokti Jūsų vaikinas.
Vaikino pasitikėjimo Jums nereikia užsitarnauti, kadangi nepadarėte nieko, kad jį prarastumėte.
Pradėkite nuo pokalbio su juo apie tai, kuo gali baigtis jųdviejų santykiai, jei vaikinas neras, kaip susitvarkyti savo pavydą ir baimę būti išduotu. Jei pervargstate nuo šitų barnių, greitai santykiai šiaip ar taip pradės ristis žemyn, Jūsų šiluma vaikinui pradės gesti, ir pateksite į krizę. Krizės geriau pasistengti išvengti, nes porai atsidūrus krizėje, sprendimai nebeduoda jokių rezultatų arba duoda labai palengva ir tik tada, jei abu partneriai labai nori ir stipriai stengiasi.
Taip pat skaitykite: Santykių ekspertai Mažuoliai pataria. Kaip išsakyti vyrui savo norus ir poreikius?
Kadangi jau dabar matote, kad gresia krizė, šitai papasakokite ir savo vaikinui. Paprašykite jo ieškoti pagalbos ar bent jau pradėti studijuoti savivertės, pavydo, baimės temas internete, knygose. Be rimtesnių studijų ir pagalbos vargu ar jam pavyks susitvarkyti, ir realus progresas jo reakcijose atsiras ne tada, kai jis valios pastangomis užgniauš savo emocijas, o tada, kai aiškiai suvoks, kas su juo vyksta, ir atras, kaip tai susitvarkyti iš pagrindų, o ne paviršutiniškai.
Keli patarimai, kaip kalbėtis su vyru, padarant kuo mažiau žalos ir turint kuo daugiau naudos:
- Nesitikėkite, kad pokalbis bus malonus. Daug porų vengia nemalonių pokalbių ir probleminių klausimų, nes bijo susidurti su savo ir antrosios pusės emocijomis, tad renkasi „užglaistyti“ problemas tol, kol jos arba prasiveržia didžiuliais konfliktais, arba užgesina norą būti kartu.
- Būkite atvira ir nešvelninkite situacijos. Nebandykite pateikti ją gražesnėje šviesoje negu yra iš tikro. Vyras turi žinoti realią situaciją, tad jei nujaučiate, kad negalėsite būti su juo, jei taip, kaip yra dabar, tęsis ir toliau, atvirai jam tai pasakykite.
- Būkite kiek įmanoma ramesnė ir malonesnė. Viena iš klaidų, kurią daro moterys, yra nekalbėti su vyru apie problemas tol, kol susikaupia didelis kiekis nuoskaudų bei kitų sunkių emocijų ir tada, trūkus kantrybei, vietoje pokalbio sukelti konfliktą.