Psichologai, vyriškas, kaip ir moteriškas ar vaikiškas krizes skirsto pagal tam tikras amžiaus kategorijas.
► Pirmoji krizė: 18-24 metai
Jaunuolis nori viską padaryti teisingai, kad kiti būtų juo patenkinti: sėkmingai baigti mokslus, paskui susirasti puikų darbą. Bet staiga viskas apsiverčia. Jis nusidažo plaukus žaliai ir įsigeidžia klajoti po pasaulį. Namiškius šiurpina nesuprantamomis idėjomis ir savotišku (švelniai tariant) gyvenimo būdu.
Krizės simptomai
* Jaunuolis ima keistis išoriškai – pakeičia (kartais netgi drastiškai) savo įvaizdį, šukuoseną ir aprangos stilių ir pan.
* Vis dažniau jis maištauja, prieštarauja, deklaruoja, kaip puiku būti laisva, normų nesuvaržyta asmenybe ir daryti tai, ką nori...
Kas vyksta iš tikrųjų
* Socialinės identifikacijos procesas. Jis užaugo ir nori pats priimti sprendimus, jam norisi parodyti pasauliui, koks jis tapo nepriklausomas.
* Nutrūkusio nuo grandinės jaunuolio sindromas. Iki pilnametystės jis augo tarsi šiltnamyje: klausė tėvų, rengėsi tuo, ką nupirkdavo mama. Šioji krizė – tai savotiškas galutinis „bambagyslės“ su tėvais nutraukimas. Jaunuolis kelia sparnus į savo gyvenimą. Tiesa, psichologai pastebi, kad šiais laikais atsiranda vis daugiau infantilių vaikinų, kurie visai nenori šios „bambagystės“ nutraukti ir netgi sulaukę trisdešimties, puikiai jaučiasi po rūpestingų tėvų sparneliu.
Ką daryti
* Šioji krizė yra visiškai normalus dalykas. Tiesa, vieni jaunuoliai ją praslysta gana sklandžiai ir beveik nepastebimai. Na, o kai kuriuos, dažniausiai, itin ambicingus ir temperamentingus, ištinka tikros emocijų audros. Asmenybės lūžis paprastai būna konfliktiškas ir skausmingas – ne tik jiems patiems, bet ir artimiesiems. Ką daryti, kad krizė praeitų kuo švelniau? Leisti būti nepriklausomam. Juk būtent dėl to jis kovoja ir protestuoja. O laisvė – tai ne tik galimybė šlaistytis iki pusiaunakčio, bet ir būtinybė PAČIAM užsidirbti ir tuomet gyventi taip, kaip norisi.
* Duoti jam laiko. Tegul geriau išsišėlsta dabar, o ne kai sulauks penkiasdešimties. Ypač jei dar paauglystėje mama uždraudė dėvėti marškinėlius su kaukolėmis...
* Tegul galioja taisyklė: jei nori stilingų akinių ar džinsų – užsidirbk jiems. Ši auklėjimo aksioma labai veiksminga: maistas – šaldytuve, nakvynė – po tėvų stogu, o pramogoms ir ambicingiems planams – būk mielas, užsidirbk.
► Antroji krizė: 28-45 metai
Atrodo, kad jis gavo tai, ko norėjo – sprendimo laisvę ir teisę gyventi, kaip panorėjęs. Tokiame amžiuje daugelis jau yra sukūrę šeimą, turi draugę ar gerbėjų, tam tikrą statusą visuomenėje, darbą. Tik staiga tarsi ima kažko trūkti... Jis ima ir meta viską, ką per tuos metus sukaupė. Metasi dvasinių praktikų link: medituoja, gieda mantras, nebevalgo mėsos ar išsiruošia į Rytus ieškoti savęs. Arba staiga neregėtai aistringai užsidega aistra kokiam nors užsiėmimui. Pavyzdžiui, visa galva pasineria į sportą, be perstojo treniruoklių salėje gludina raumenis, tampa prisiekusiu būriuotoju, lekia žvejoti arba kažką inirtingai kolekcionuoja.
Simptomai
* Vis dažniau ima kartoti, koks jis pavargęs nuo to begalinio vartojimo, buities, kokia supuvusi yra visuomenė ir nenormalus gyvenimo tempas ir pan.
Kas iš tikrųjų vyksta
* Daug dirbdamas jis tiesiog perdegė. Ir galbūt nesurado arba jau prarado pusiausvyrą tarp savo vertybių sistemos ir darbo: užuot stengęsis gyventi harmoningai jis ėmė pulti į kraštutinumus. Nutarė, kad pinigai, kuriuos jis taip sunkiai uždirba ir kurios negailestingai praryja buitis, nesuderinami su vidine laisve ir veda tik į dvasinę degradaciją.
* Jis vis dar tas mažas berniukas, besislepiantis už mamos sijono, na ir kas, kad su brangiu verslininko kostiumu. Iš jo visą laiką kažkas kažko reikalavo: žmona – kad uždirbtų pinigų šeimai, tėvai – kad realizuotų jų ambicijas, visuomenė – kad sukurtų darbo vietų. Jis gyveno beprotišku tempu, stengdamasis visiems įtikti ir tiesiog pavargo.
Ką daryti
* Leisti jam persirgti ta liga. Tegul važinėja į seminarus, skaito knygas, sportuoja – tol, kol įkarštis neatslūgs savaime. Jei iki tol buvo pakankamai žemiškas ir šeimyniškas, tad dabar pats metas suvokti, kad dvasingumas ar perdėtas aktyvumas – greičiausiai tik laikina poilsio nuo rutinos stotelė. Jei leisite šiai situacijai tekėti sava vaga ir ją toleruosite, viskas ilgainiui susitvarkys. Jei stosite piestu prieš savo išrinktojo naujus prioritetus, tai gali baigtis netgi skubotomis ir neapgalvotomis skyrybomis...
► Trečioji krizė: 48-65 metai
Jis seniai nusiramino. Gyvena visiškai nusistovėjusiu ritmu: rytais bėgioja, penktadieniais žaidžia tenisą, sekmadieniais pietauja su šeima. Tik vieną rytą dirstelėjęs į veidrodį pamato dvi naujas raukšles ir žilus paausius... Ir štai jo gyvenime atsiranda švelni, miela ir naivi (iš pirmo žvilgsnio), greičiausiai kur kas už žmoną jaunesnė būtybė. Tokia kukli, kad vos sakinį išspaudžia – užtat gaudo jo, gyvenimo mačiusio žmogaus, žodžius išsižiojusi, ir plevena blakstienomis... Ir pusamžiui vyriškiui staiga ima atrodyti, kad jis pirmą kartą TIKRAI pamilo.
Simptomai
* Visi neištikimybės atributai: nuo naujo madingo aromato vyramas, plaukų dažų vonios lentynėlėje iki asmeninio trenerio.
* Jis jauninasi: kvaila šypsenėlė lūpose, dukros žargonas, skubus registravimasis „Facebooke“ ir nutrinta odinė striukytė, lyg nuplėšta nuo paauglio pečių.
* Atrodo gana laimingas. Netgi spindi kaip nauja moneta. Daug sau nebūdingai juokauja, gestikuliuoja, galbūt netgi susidomi ekstremaliu sportu.
Kas iš tikrųjų vyksta
* Jeigu atvirai, tai nepanašu į amžiną meilę. Ta meilė, regis, nukreipta daugiau į save: štai, žiūrėkite, koks jis šaunus, švytintis ir TIKRAI dar visai nesenas. Laikui bėgant, jis supras, kad su ta mergaite neturi visiškai nieko bendra. Ir aišku, ims beprotiškai ilgėtis savo senos geros ir mielos žmonos. Grįš pas ją maldaudamas atleisti ir teisinsis staiga aptemusiu protu.
* Na, o dabar jis tiesiog nori sau įrodyti, kad dar, matote, turi parako. Ir į jauną draugę žvelgia kaip į veidrodį, kuriame mato save jaunesnį, ji jam – tiesiog priedas šalia statuso. O jis ilgisi pirmųjų įsimylėjimo ir nemigo naktų ir įsivaizduoja, kad visa tai gali susigrąžinti.
Ką daryti
* Seksologai mano, kad verta leisti vyrukui išsišėlti. Ir elgtis su juo kaip su sergančiu vaiku. Bet čia graži teorija: moteriai dažniausiai sukyla ambicijos. Ji nori skandalo, skyrybų ir keršto. Na, skyrybų atveju jai atitektų didesnioji turto dalis – kaip paguodos prizas.
* Alternatyva: pačiai pajaunėti kartu su juo. Skirti pagaliau daugiau dėmesio sau, o ne virtuvei, šuniukui ar sodo gėlėms. Užsirašyti į sporto klubą, išmokti naują kalbą, pakeliauti, prasivėdinti... Ir būti tikrai: šioji vyro krizė vieną dieną pasibaigs. Kaip ir visos kitos.
Išimtys
Kaip ir kiekviena taisyklė, vyrų krizės turi išimčių. Juk yra vyrų, kuriems lemta būti ne verslininkais, o roko žvaigždėmis arba eiti dvasiniu keliu. O meilei joks amžius ne kliūtis, tad 60-metis ponas gali rimtai pamilti jauną merginą. Ir tie jausmai gali būti net labai tikri. Ir net abipusiai. Tik verta nepamiršti, kad bet kokia krizė – tai banali psichologinė problema. Arba priedanga, po kuria slypia troškimas būti laisvam, mylimam ir suprastam. Tik bėda, kad meilės sau ir harmonijos nepasisemsi Indijos ašrame ir jos nepadovanos į anūkes tinkanti mergina. Iki išsvajotosios harmonijos reikia užaugti. Kartais – labai skausmingai. Kas to norės? Juk vyrai, kaip ir vaikai, neretai trokšta visko iškart ir greitai...
