Seksualinis priekabiavimas reiškiasi įvairiomis formomis. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, viršininko sprendimas savo pavaldinei atlikti kaklo masažą, nors ji to visai nepageidauja; arba pliaukštelėjimas kolegei per užpakalį; arba jos apkabinimas per liemenį. Jei moteris patirtų spaudimą iš kolegos žiūrėti pornografiją, tai taip pat, daugelio nuomone, turėtų būti laikoma seksualiniu priekabiavimu. O kaip reikėtų vertinti komplimentą (galimai pasakytą iš geriausių paskatų) apie jos dailiai prigludusią suknelę?
Ar visi vienodai supranta, ką reiškia #MeToo?
Holivudo žvaigždės Harvey Weinsteino skandalas padėjo į viešumą iškilti ir begalei kitų niekingų incidentų, privertusių žmones atsimerkti ir pamatyti, kaip dažnai vyrų elgesys moterų atžvilgiu peržengia bet kokias padorumo ribas. Daugybė seksualinį priekabiavimą patyrusių moterų visame pasaulyje apie šią savo patirtį skelbia grotažyme #MeToo. Vis dėlto kritikai sako, kad ne visada aišku, ką iš tiesų jos patyrė ir ką jos turi galvoje.
Taip yra todėl, kad vyrų ir moterų supratimas, kas yra seksualinis priekabiavimas, smarkiai skiriasi. Tai, kas vienų požiūriu – visiškai nekaltas elgesys, kitų gali būti įvertinta kaip didelis ribų peržengimas. Šią išvadą patvirtina ir neseniai septyniose Europos šalyse atlikta apklausa. Nuomonių tyrimo bendrovė „YouGov“ apklausė 8 500 moterų ir vyrų Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje. Apklausos dalyvių buvo paprašyta įvertinti įvairias situacijas, kaip antai vyro mėginimą atkreipti moters dėmesį švilpimu, glaustymąsi prie moters kūno šokant vakarėlyje, lytinių organų demonstravimą ir pan.
Grabaliojimas netoleruojamas nė vienoje iš minėtų šalių. Kone kiekvienas apklaustasis taip pat teigė manantis, kad jei vyras bando nufotografuoti po moters sijonu arba reikalauja iš jos seksualinio pobūdžio paslaugėlių, jis akivaizdžiai priekabiauja. Griebti moteriai už užpakalio apklausoje dalyvavusiose Vakarų Europos šalyse irgi šiukštu negalima, rašo V.Kern.
Vokiečiai šiuo požiūriu pakankamai tolerantiški. Tik kas trečias apklaustasis mano, kad nešvankūs juokeliai laikytini seksualiniu priekabiavimu. O štai Britanijoje 67 proc. apklaustųjų teigia, kad vulgarios pastabos juos erzina. Dauguma bričių taip pat mano, kad vyrui žiūrėti į moters iškirptę – nevalia.
Prancūzai, garsėjantys kaip didžiausi Europoje flirto meistrai, itin griežtai smerkia mirktelėjimą akimi. Kas ketvirto apklausos dalyvio nuomone, tai – seksualinis priekabiavimas. 16 proc. prancūzų net kvietimą į pasimatymą vertina kaip griežtą tabu. Jokios kitos šalies apklaustieji šiuo klausimu nėra tokie griežti.
Seksualinį priekabiavimą yra patyrusi kas antra
Išanalizavus padėtį visoje ES nustatyta, kad kas antra Europos moteris yra asmeniškai susidūrusi su seksualiniu priekabiavimu.
„Vienas pagrindinių dalykų, paaiškėjusių atlikus tyrimą, yra seksualinio priekabiavimo problemos mastas“, – sako Joanna Goodey, vadovavusi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) surengtam didelės apimties tyrimui 2014-aisiais. Šio tyrimo duomenimis, pusė Europos moterų yra vienaip ar kitaip susidūrusios su seksualiniu priekabiavimu. Maža to, J.Goodey teigimu, „kas penkta moteris visos Europos mastu nurodė patyrusi vienokį ar kitokį seksualinį priekabiavimą per pastaruosius 12 mėnesių“.
J.Goodey vadovaujamo tyrimo metu detaliai apklausta 42 tūkst. moterų iš visų 28 ES valstybių narių. Joms pateikti klausimai apie nepageidaujamus vyrų veiksmus jų atžvilgiu. Su seksualiniu priekabiavimu susiję aspektai vertinti atsižvelgiant į 11 dažniausiai pasitaikančių patirčių: nuo nepageidaujamų prisilietimų, apkabinimų ar bučinių iki atvirų seksualinio pobūdžio elektroninių laiškų ir žinučių.
Nors, pasak straipsnio autorės V.Kern, Skandinavija įprastai laikoma pavyzdžiu, kaip turėtų būti įtvirtinama lyčių lygybė, tyrimo rezultatai privertė gerokai nustebti. Antai Švedijoje net 81 proc. moterų nurodė, kad nuo tada, kai joms sukako 15 metų, jos susidūrė su vienokios ar kitokios formos seksualiniu priekabiavimu. Rodikliai panašūs ir Danijoje, taip pat Nyderlanduose ir Suomijoje. Seksualinį priekabiavimą teigia patyrusios ir trys iš keturių prancūzių. Bulgarijoje – visai kitaip. Čia tik 24 proc. moterų nurodė bent sykį gyvenime patyrusios seksualinį priekabiavimą. Rodikliai panašūs ir Rumunijoje bei Lenkijoje.
Iš pirmo žvilgsnio – toks didžiulis skirtumas stebina. Kodėl Pietų ir Rytų Europoje seksualinio priekabiavimo problema kur kas mažesnė negu lyčių lygybę taip uoliai puoselėjančioje Skandinavijoje?
„Nustatėme, kad kai kuriose valstybėse narėse moterys yra mažiau linkusios atvirauti apie seksualinio smurto ar priekabiavimo incidentus“, – aiškina J.Goodey. Jos teigimu, tokius apklausos rezultatus galima paaiškinti tuo, kad, pavyzdžiui, Švedijoje, šiais laikais yra normalu pranešti apie seksualinį priekabiavimą. Ji pažymi, kad, priešingai negu Rytų Europos šalyse, apie lyčių lygybę čia diskutuojama jau daugelį metų.
Kaip Europoje baudžiama už seksualinį priekabiavimą?
Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (2011 m. Stambulo konvencija) apie seksualinį priekabiavimą kalbama labai aiškiai. Pagal Konvencijos 40 straipsnį šalys privalo užtikrinti, kad „už bet kokios formos nepageidaujamus seksualinio pobūdžio žodinius, nežodinius ar fizinius veiksmus, kurių tikslas arba pasekmė yra asmens orumo pažeminimas, […] būtų taikomos baudžiamosios ar kitos teisinės sankcijos.“
Ekspertų požiūriu, ši Konvencijos nuostata galėtų būti raktas į problemos sprendimą, deja, daugelyje šalių ji vis dar netaikoma.
Vokietijoje girdima skundų, kad į seksualinį priekabiavimą ilgą laiką nebuvo deramai reaguojama. Ryžtingesnių veiksmų imtasi tik po 2015-aisiais Naujųjų metų išvakarėse Kelne įvykdyto organizuoto išpuolio prieš dešimtis moterų. Nusikaltimu seksualinis priekabiavimas Vokietijoje pripažintas tik 2016 m. pakeitus seksualinio pobūdžio nusikaltimams taikytinas teisės nuostatas. Kiekvienas, fiziškai prisilietęs prie kito asmens ir taip sukėlęs jam nepageidaujamų seksualinio pobūdžio pojūčių, gali būti nuteistas kalėti iki dvejų metų arba jam gali būti skirta bauda.
Prancūzijoje seksualinis priekabiavimas baudžiamas įkalinimu iki dvejų metų ir 30 tūkst. eurų bauda. Jei priekabiautojas yra aukos viršininkas ir, siekdamas savo tikslų, naudojasi tarnybine padėtimi, jam gali grėsti įkalinimas iki trejų metų. Kaltinimai gali būti pateikti, be kita ko, ir tiems, kurie daro stiprų spaudimą kitam asmeniui dalyvauti „seksualinio pobūdžio veiksmuose“. Ateityje Prancūzija ketina dar griežčiau apibrėžti, kas yra flirtavimas ir kada yra peržengiama riba. Už lyčių lygybę atsakinga Prancūzijos valstybės sekretorė Marlene Schiappa siekia įtvirtinti įstatymų nuostatas, pagal kurias už seksualinį priekabiavimą prie moterų gatvėje policija galėtų iškart skirti baudą.
Prancūzija, Danija, Italija, Serbija ir kitos šalys Stambulo konvenciją ratifikavo 2011 m. Vokietija tai padarė tik šių metų vasarą.
Kad ir kaip ten būtų, ES pagrindinių teisių ekspertė J.Goodey įsitikinusi, kad vien įstatymų – negana. „Reikia dar sukurti aplinką, kurioje žmonės jaustų, kad gali pranešti apie seksualinio priekabiavimo incidentus“, – sako ji. Pagaliau, jos teigimu, tai yra tema, aktuali visai visuomenei, taigi labai svarbu, kad apie seksualinį priekabiavimą atvirai prabiltų ir vyrai.
