Valentino dienai taikoma daugybė akcijų ir nuolaidų. Portalai nepamiršta patarti, kaip praleisti šią dieną ir kokios dovanos šiemet madingos. Nuo viso raudonos spalvos pasiūlymų intensyvumo, susijusio su šia įsimylėjėlių švente, gali pradėti skaudėti galvą. O bandymas išvengti šios temos arba ją ignoruoti dažniausiai nueina perniek. Ir gal visai neverta stengtis nuo to pasislėpti? Gal geriau leisti sau pasidžiaugti, pajausti, ar prisiminti, atgaivinti meilės jausmą?
Kas trukdo džiaugtis meile?
Romantinės meilės idealas, peršamas šiuolaikinės popkultūros, perteikia įvaizdį, jog tikra meilė – iki gyvenimo pabaigos. Ne veltu filmai apie meilę dažniausiai baigiasi vestuvėmis, siūlydami neapibrėžtą neaiškiai aiškią pabaigą „jie gyveno ilgai ir laimingai“, palikdami mus gyvenimo kasdienybėje su pilna kriaukle indų, kurių niekas nenori plauti. Būtent kasdienybė dažniausiai ir įveikia mūsų aistringą meilę, paversdama ją neišsipildžiusių lūkesčių, svajonių ir vilčių griuvėsiais.
Kodėl taip pasakiškai prasidėjusi meilė sudūžta užplaukusi ant kasdienybės ir laiko rifų? Niekas mokyklos suole neužrašo meilės gyvavimo formulės ir neužduoda jos išmokti mintinai. Todėl tenka mokytis patiems: iš aplinkoje esančių pavyzdžių, iš artimųjų ar šeimos narių, gal filmų, knygų ar visokiausių patarimų – “kai sutiksi savo žmogų, iškart suprasi“, „priešingybės traukia“, „jei mylės, pasikeis“. Tik dažniausiai visi patarimai sukasi apie tai, kaip surasti tą vienintelį tau skirtąjį. Ir visai pamirštama tai, kad įsimylėjimas, susižavėjimas netrunka amžinai, kad meilė pereina įvairius etapus, transformuojasi, kaskart įgydama vis kitokį pavidalą.
Kuo skiriasi susižavėjimas nuo meilės? Kai susižavi gėle, ją nuskini. Kai gėlę myli, kasdien ją laistai, matai, kaip ji auga, gražėja, keičiasi. Vienintelis būdas išsaugoti meilę gyvą – nuolat ja rūpintis ir skirti dėmesio.
Iliuziniai santykiai – tęsti ar pasitraukti
Visi norime įsimylėti, mylėti ir išlikti mylinčiais, tačiau kiekviena diena kasdienybėje negali būti Valentino diena. Mes tikimės, kad santykiai plėtosis natūraliai, savaime suprantamai ir be jokių pastangų. Jei turime tokį lūkestį – problemos neišvengiamos. Įsimylėjimo etapas, jei kita pusė atsako į jausmą, virsta romantiškais santykiais, kupinais aistros ir intymumo. Didėjant prisirišimui, įsipareigojimui, atsiranda visaverčiai santykiai, kuriuose aistra, intymumas ir įsipareigojimai juos palaiko. Laikui bėgant aistra blėsta ir santykiai praranda savo pradinį žavesį, o jei tarp partnerių trūksta tikro intymumo ir įsipareigojimo – poros ryšys virsta iliuziniais santykiais, kuriuose partneriai gyvena vienas šalia kito. Ateina diena, kai pradedame matyti, jog žmogus, kuris santykių pradžioje atrodė tiesiog tobulas, turi ir trūkumų, ir ydų, ir nemalonių įpročių ar bruožų. Problemos gali būti ir didelės, ir mažos. Pavyzdžiui, vienas mėgsta laisvalaikį leisti vaikščiodamas, slidinėdamas ar važinėdamas dviračiu, o kitas mieliau renkasi sofą ir televizoriaus pultelį. Arba ilgainiui paaiškėja, kad partneris neatsakingai skolinasi pinigus, arba nenori vaikų, arba nepasitaręs planuoja savo gyvenimo pokyčius – dėl darbo ruošiasi kraustytis į kitą miestą. Štai šis etapas ir yra tas, kai susiduriame su skirtumais, nusivylimais ir turime sau aiškiai pasakyti, ar norime stengtis, kad visa tai išspręsti ir su tuo susigyventi, augti kartu ar atvirkščiai – suprantame, kad su šiuo žmogumi mums ne pakeliui ir apsisprendžiame skirtis. Yra ir trečias variantas –nieko nedaryti ir palikti santykius skęsti problemose, nieko tame nekeičiant ir pasmerkiant vienas kitą gyvenimui kančioje.
Jeigu įveikiame visus meilei kilusius iššūkius – kaip pora augame kartu, išmokstame toleruoti, prisitaikyti, prisiderinti, visa tai virsta pasitikėjimo kupinu įsipareigojimu. Pasitikėjimas palaipsniui auga priklausomai nuo minčių, žodžių, veiksmų. Diena po dienos vis daugiau dalijamės savimi ir matome, kaip mylimas žmogus reaguoja į mūsų nuoširdumą. Leidžiame sau pasitikėti kitu, kai jis leidžia mums jaustis saugiems, kai priima sveikus sprendimus remdamiesi savo vertybėmis, kurios ir mums atrodo priimtinos. Siekiant, kad ryšys ilgalaikiuose santykiuose augtų ir stiprėtų, būtų sėkmingas, svarbu augti kartu su besikeičiančiais santykiais, stengtis dėl jų, keistis kiekvienam atskirai, bei ieškoti ir kurti kartu. Verta praturtinti savo žinias ir įgūdžius, kaip auginti ir puoselėti įsimylėjimu prasidėjusį ryšį, kad jis atsinaujintų, stiprėtų ir augtų visą gyvenimą.
Švęsti ar nešvęsti Valentino dieną?
Valentino diena yra tik viena diena, todėl ji neištaisys nesusipratimų ir neišspręs problemų, su kuriomis pora susiduria visus likusius metus. Meilės ryšys poroje auga, vystosi ir kinta kiekvieną dieną. Tačiau Valentino diena gali būti žavus kasdienybės paįvairinimas, malonus nuotykis ar susikurtas gražus ritualas, pavyzdžiui, santuokai, į kurią įsiskverbė kasdienybės rutina, skuba ar nuobodulys.
Galvojant apie šią išskirtinę metų dieną, kuri gali pasitarnauti kaip sufleris, priminimas apie tai, jog reikia atsigręžti į savo mylimą žmogų, skirti jūsų meilei dėmesio, verta pagalvoti, kokia „kalba“ su savo partneriu bendraujame apie meilę. Šios kalbos išraiška yra žodžiai, komplimentai, rūpestis, laikas, praleistas kartu, dovanos ir fizinis artumas.
Bet meilės kalba ne visada gali būti tinkamai suprasta, pavyzdžiui, ji jaučiasi neįvertinta ir susierzinusi, jei partneris greitai sudorojo vakarienę, į kurią ji įdėjo visą širdį, o jis jos susierzinimą traktuoja kaip atstūmimą, nes jam labai patiko vakarinė, tik buvo labai alkanas. Todėl kartais be pastangų ar net specialių žinių partneriai nesugeba išgirsti, kaip stipriai jie vienas kitą myli. Bet kuriuo atveju verta pagalvoti, prisiminti, kas svarbu partneriui, kuo jis džiaugtųsi, jei norime, kad Valentino diena iš tikrųjų būtų meilės šventė. Nes jei jūsų partnerio meilės kalba susijusi su intymumu, fiziniu artumu, o jūs pakviesite į kiną, tai gali būti ne visai tokia šventė, kurią prisiminsite kaip tobulą.
Prisiminimai visada iškyla
Psichologiniai laimės jausmo tyrimai parodė įdomų ryšį. Materialios dovanos tik trumpam padidina mūsų pasitenkinimą gyvenimu. Tai, kas mus daro laimingus „ilgam“, yra patirtis - išgyvenimai ir vėliau su jais susiję prisiminimai. Atsižvelgiant į tokius tyrimus, gal verta pamėginti užuot dovanojus vienas kitam papuošalą ar kokią smulkmeną, Valentino dienai paminėti susiruošti ir nukeliauti į pajūrį, užsisakyti viešbutį ir pernakvoti kitame mieste, apsilankyti SPA ar pasivėžinti kartingų trasoje. Sugalvokite ką nors, kas leistų patirtiems įspūdžiams atmintyje išlikti ilgam. Ilgalaikiuose santykiuose bendrų ritualų dažnai trūksta. Daugelis porų paklaustos, kada paskutinį kartą ėjo į pasimatymą ar išvyko kelioms dienoms tik dviese, be vaikų ar draugų, atsako, kad tai buvo prieš kelerius metus, prieš apsigyvenant kartu, prieš susituokiant arba prieš gimstant vaikui. Todėl Valentino diena gali būti priminimas, kad pasimatymai ir laikas vienas kitam yra svarbūs ir malonūs bet kokiems santykiams, nepriklausomai nuo gyvenimo situacijos ar amžiaus.
