„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ką pasakytų Froidas? J.Fugalis: „Po kalte labai dažnai slepiasi kiti jausmai“

Sutinku nemalonų žmogų, bet su juo bendrauju. Girdžiu per daug asmeniškus klausimus, bet į juos atsakinėju. Darau viską, ko esu prašoma ar prašomas, bet viduje labai norėčiau turėti jėgų atsisakyti. Būnu santykiuose, kur dažnai nutyliu savo poreikius.

Kaltė yra tas jausmas, kuris mus dažnai verčia daryti dalykus, kurie mums kenkia ir sukelia sunkius jausmus. Psichiatras Jonas Fugalis paaiškins, kaip save analizuoti, kad tas kaltės jausmas nustotų dominuoti ir gadinti gyvenimą.

Psichiatras J.Fugalis sako, kad nuo kaltės jausmo priklauso ir žmogaus sprendimai gyvenime. Žmogus, kuris yra kamuojamas stipraus kaltės jausmo, yra išmokytas ir išmoko, kad jo poreikiai – antroje vietoje. „Pavyzdžiui, tėvų poreikiai, kad vaikas miegotų naktį, kai skauda pilvą ar kad būtų ramus ir nerėktų. Kai išmokstama, kad reikia savo poreikius pastumti vardan kažko, natūralu, kad gyvenime vėliau papuolama į tokias situacijas, kai darome tai, ko nenorime. Reikėtų klausti, kas įvyksta žmogui augant, kad jis išmoksta būti parankus kitiems ir nepaisyti savo poreikių“, – pastebi J.Fugalis.

Kalbėdamas apie kaltę jis sako, jog negalime valdyti šio jausmo ir kad kiekvienas jausmas turi savo paskirtį. Po kalte, pasirodo, labai dažnai slepiasi kiti jausmai, pavyzdžiui, pyktis. Kai kaltė pradeda dominuoti, atrodo, kad žmogus padarys viską kitiems, bet ne sau.

„Kartais kaltės jausmas būna gėdos jausmas. Kaltę taip pat galima apibūdinti kaip jausmą kylantį prieš save. Natūrali vystymosi fazė, kuomet vaikas galvoja, kad viskas tėvų pasaulyje priklauso nuo jo. Jis galvoja, kad jeigu bus geresnis, tai tėvai nesipyks, ir jeigu tėvai tai paskatina, sakydami, „koks tu geras“, vaikas vėliau išauga visur norėdamas būti geresniu. Jeigu bus geresnis darbdaviui – bus įvertintas ir suprastas ir pan. Tačiau dažniausiai tas įvertinimas neateina, o pačiam žmogui reikėtų priimti save“, – kalba J.Fugalis. Jis priduria, kad jeigu visur matome mus kaltinančius žmones, vadinasi esame labai griežti sau.

Kaip įveikti kaltės jausmą?

Psichiatras sako, kad pirmiausia turime stebėti save, klausti, kaip nutinka, kad esame linkę į vienokius ar kitokius pasirinkimus.

„Žmonės griežti sau, būna labai griežti ir kitiems. Jeigu žmogus papuola į kaltės situacijas, nėra lengvo sprendimo. Dažnai augant žmogui suformuojama, kad pyktis yra labai bloga emocija, kad negalima pykti, tada žmogus pradeda pykti ant savęs, būti griežtas sau, užsibrėžia labai daug tikslų, kurių gali neįgyvendinti ir taip atsiduria užburtame rate“, – sako psichiatras.

Jis kalba ir apie tai, kad žmogus visada turi pasirinkimą. Jausmų mes negalime kontroliuoti, tačiau elgesį, tai, ką darau – kontroliuoti galiu.

Dar daugiau psichiatro įžvalgų – vaizdo įraše.

VIDEO: Ką pasakytų Froidas? Kaltės jausmas gali smarkiai pagadinti gyvenimą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“