„Esu sėdėjęs psichologo kėdėje, manau ir pats būčiau neblogas psichologas. Jaučiu, kad pažįstu žmones, žinoma, galbūt save pervertinu. Kiti sako, kad žmonės vis dar stebina, bet manęs jau niekas nebestebina, jaučiuosi pažinęs žmogaus rūšį, – atviravo pašnekovas.
– Savo psichologą pasirinkau pagal rekomendaciją, pasiskambinau, nuėjau ir atlikau tai, ką reikia atlikti. Tai nėra tavo draugas, tai nėra tavo gyvenimo patarėjas, – tai yra specialistas profesionalas, kuris yra išmokytas išklausyti ir suvaldyti jų emocijas. Šie žmonės padeda suprasti save“.
Psichologas turėtų būti įtrauktas į darbotvarkę
Savo psichologinę būseną jis apibūdina kaip tobulinamą, o su savo vidiniu kritiku, dažnai pasikalba. „Vidiniam kritikui paskolinu savo kūną ir leidžiu naudotis savo balsu bei pasakyti sau kritiką garsiai, kad jis man ten viduje nebambėtų. Mes su juo esame geri pažįstami ir dažnai pasišnekame“, – sako Mantas Stonkus ir priduria, kad vidinis kritikas iš jo nori perfekcionizmo.
Pasak jo, šiuolaikiniam žmogui psichologas turėtų būti įtrauktas į darbotvarkę lygiai taip pat, kaip sveika mityba, reguliarus miegas, ar sporto klubas.
„Šitame triukšme, kuriame gyvename, turime rasti žmogų, kuriam galėtume išsikalbėti. Neužtenka mamų, tėčių, draugų, kuriems pasakoji savo išgyvenimus, dažnai nesėkmingai, ir dar labiau juos apkrauni. Manau, kad subrendusio žmogaus bruožas suvokti, kad psichoterapija yra tiesiog privaloma“, – mano pašnekovas ir priduria, kad psichoterapijos metu suprato, kad nėra kažkuo išskirtinis – tokių žmonių kaip jis, su tokiomis pačiomis problemomis, yra milijardai pasaulyje.
„Būtent tai ir išmokau – nesusireikšminti. Jeigu tau blogai – tu nesi pasaulio bamba. Daug kam yra blogai, tad tvarkykis su savo problemomis, pažink jas, nes niekas kitas jų neišspręs“, – teigia M.Stonkus.
Kovoja už teisybę
Jis sako, kad nėra konfliktiškas žmogus ir save apibūdina kaip aštrų ir griežtą, o kadangi gyvenime yra matęs labai daug neteisybės, tos neteisybės paprasčiausiai netoleruoja: „Jeigu yra akivaizdi neteisybė – pykstu ir galiu pašėlti. Tai atėjo iš mano paauglystės. Aš turiu kovoti už teisybę. Nekovojau, kada buvo laikas tai padaryti, nes neturėjau drąsos, fizinės galios, bet dabar turiu žodį, balsą, kūną, tad aš visomis jėgomis kovosiu su neteisybe. Nemėgstu išvedžiojimo, pilkos spalvos. Esu už aiškią tiesą, man patinka faktai, argumentai, mokslas ir žinios“, – kalba pašnekovas.
Jis visada parodo, kad jam nepriminta netiesa ir sako, kad gali pykti ir kritikuoti kitus, bet reikia papykti ir ant savęs, nes pykčio išliejimas atvira forma daro žalą ir to suvokimas ateina per amžių, patirtį, klaidas. „Protingi žmonės mokosi iš svetimų klaidų, o durni – iš savų. Aš supratau, išmokau tam tikrus dalykus ir aš jų daugiau nebekartoju“, – sako M.Stonkus.
Ką pinigai sako apie vyrą?
„Aš mėgstu gyventi gerai ir visą gyvenimą dirbu, kad gerai jausčiausi ir gerai gyvenčiau – turėčiau gražius namus, važiuočiau patogia mašina, galėčiau išvažiuoti į tas šalis, į kurias noriu. Bet aš nesu pinigų vergas, – man pinigų užtenka tiek, kiek užsidirbu. Mano moteris uždirba pakankamai, kad jaustųsi gerai. Mes esame partneriai, komanda, tad tokio dalyko kaip tavo pinigai ar mano pinigai nėra“, – savo požiūrį dėsto M.Stonkus.
Jis priduria, kad savo aplinkoje nenori žmonių, kurie kalba tik apie pinigus, jų nevertina kaip žmonių ir jie jam nėra aktualūs. „Mano bičiuliai tvirtai stovi ant žemės ir aš nesu girdėjęs, kad jie kalbėtų apie pinigus ar jų moterų santykį į jų piniginę“, – pastebi jis.
Pasak jo, jeigu tikrai esi susidomėjęs žmogumi, neklausi jo, kokiame name mes gyvensime, ar kiek atostogų turėsime ir sako, kad vengia žmonių, kuriems rūpi tik pinigai.
Laimė turi atrasti laimę
„Renkantis žmogų tau turėtų būti visiškai nesvarbus jo statusas. Laimė turi atrasti laimę. Aš kalbu apie žmogų, akis, kūną, sielą, o ne apie materialius dalykus. Santuokai ir apskritai jokiems dalykams nededu kryžiaus. Viskam yra savas laikas ir gyvenimas yra pilnas siurprizų. Esu tolerantiškas žmonėms ir tolerantiškas gyvenimui. Priimu viską, ką jis man duoda, ir bandau su tuo tvarkytis“, – sako M.Stonkus.
Jis priduria, kad žmonės suranda vienas kitą. Tikri, laimingi, mylintys vienas kitą žmonės vienas kito nuolatos ieško, ir gyvenimas taip sudėlioja, kad jie atrastų vienas kitą. „Aš nieko neieškojau, bet taip išėjo, kad laimė pati mane atrado“, – sako jis.
Iššūkiai – kaip juos įveikti?
„Mane mama išmokė, kad ir kas bebūtų, kas ir kas vyktų gyvenime, tu dažniausiai nesi atsakingas ir tavo galioje nėra galimybės viską pakeisti. Gyvenimas eina upe ir tu esi tos upės dalis. Kartais labai gera atsiriboti nuo visko ir pasileisti ta upe - ja plaukti. Atsipalaidavimo metu ateina tas supratimas, kad tu tiesiog plauki, pradedi ieškoti ir atrasti. Tai nereiškia, kad aš nekovoju su iššūkiais, tačiau tuo pačiu metu, aš tuo negyvenu. Padarau viską, kas mano valioje ir atsitraukiu. Darykite tai, kas jums teikia malonumą. Neieškant, o džiaugiantis laime, dvi laimės gali susijungti ir atrasti vienas kitą“, – sako M.Stonkus.
Jis priduria, kad jo meilė yra Gelminė ir viską, kas telpa tame žmoguje, jis mato ir suvokia kaip meilę. „Aš visiems linkiu atrasti savo žmogų. Mums visiems reikia skirtingos meilės, nes mes ir patys mylime skirtingai. Aš myliu visa širdimi ir negaliu savo meilės ir jausmų perteikti žodžiais, nes tai žodžiais neapsakoma. Aš galiu atiduoti meilę, aš ją ir atiduodu savo žmogui, kurį aš myliu“, – sako Mantas Stonkus.
