Mes Lietuvoje neturime gilesnių bendravimo, atvirumo, pokalbio tradicijų, menki ir silpni ryšiai net su artimiausiais žmonėmis. Per mažai skiriame vieni kitiems dėmesio, neturime laiko šeimai, vaikams ir draugams.
„Gjensidige“ atkreipia dėmesį, kad būtent žmonių tarpusavio ryšiai artimiausioje aplinkoje lemia, kiek tvirtai ir saugiai jaučiamės savo gyvenime. Su vaikais bendraujame vos 7 minutes per dieną, o kiek laiko skiriame savo artimiausiems žmonėms – šeimos nariams, tėvams, draugams? Kada paklausėme artimiausio bičiulio, kuo jis gyvena? Kada aplankėme seniai matytą draugą? Kada pasikalbėjome su artimiausiu kaimynu ne tik apie buitinius rūpesčius? Manome, kad turime šeimą ir draugų, tačiau kada paskutinįkart pasakėme, kokie jiems mums svarbūs ir brangūs?
Draudimo bendrovė inicijuoja projektą „Rask laiko pokalbiui“, kviečiantį susimąstyti, kiek savo laiko skiriame artimiausiems žmonėms.
„Gjensidige“ projektui pakvietė savanorius, kurie dalinasi savo gyvenimo istorijomis apie tai, ką lėmė laiku neįvykęs pokalbis. Projekto dalyviai tebegyvena klausimu, kaip rasti laiko svarbiam jų gyvenimo žmogui ir pokalbiui su juo.
Pirmojo pasakojimo autorė – kaunietė Lina, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Londone. Nutrūkęs ryšys su broliu Linos gyvenime paliko didelę tuštumą – ji su artimiausiu šeimos nariu nebendravo jau dvejus metus.
„Mūsų didžiausia bėda – nesikalbėjimas. Taip ir gyvename kiekvienas su savo mintimis... Ir praraja tik dar labiau gilėja. Man nedrąsu žengti pirmą žingsnį – o jei jis mane atstums?“ – svarsto Lina.
Kaip atrasti laiko ir jėgų pasikalbėti su broliu?
