Kaip rašo Zoe Greenberg „New York Times“ leidinyje, istorija skamba lyg daugelis kitų, kurias girdėjome nuo #MeToo judėjimo pradžios. Tačiau čia žaidėjai kiti: šiuo atveju apkaltinta feministė mokslininkė Avital Ronell, o žmogus, pranešęs apie priekabiavimą, yra buvęs jos studentas Nimrodas Reitmanas, skelbia portalas vox.com.
Pastarasis šiuo metu yra Harvardo mokslinis bendradarbis. Jis tvirtina, kad A.Ronell, vokiečių kalbos ir lyginamosios literatūros dėstytoja Niujorko universitete, prie jo seksualiai priekabiavo. Jo teigimu, jis patyrė seksualinį smurtą ir persekiojimą, kai ši buvo jo akademinė patarėja.
Gegužę tyrimo metu ji pripažinta kalta dėl priekabiavimo, tačiau ne dėl kitų kaltinimų. Ji buvo pašalinta iš universiteto. Dabar mokslininkų grupelė, tarp kurių yra ir lyčių teoretikė Judith Butler, parašė laišką, tvirtindama, jog ji taip pat buvo minėtos mokslininkės „žalingos kampanijos“ auka.
A.Ronell nėra vienintelė moteris, kuri apkaltinta priekabiavimu nuo to laiko, kai iškilo #MeToo judėjimas. Panašu, kad pranešimai apie moterų priekabiavimo atvejus primena, kad naudotis savo padėtimi, galia gali visi, nepriklausomai nuo lyties.
Šis atvejis turi visus #MeToo istorijų bruožus. N.Reitmanas savo skundą dėl priekabiavimo pateikė iki #MeToo judėjimo iškilimo. Jo teigimu, jis tai padarė ne įkvėptas šio judėjimo. Vis dėlto šio vaikino atvejis primena daugybės kitų, patyrusių seksualinį priekabiavimą, tarp kurių daugiausiai moterys, istorijas, nuskambėjusias nuo praėjusio rudens.
Vaikinas buvo bučiuojamas per prievartą, apgraibomas, gaudavo elektroninius laiškus.
Mokslininkės keistas elgesys esą prasidėjo 2012-aisiais. Anot N.Reitmano, tuomet ji pakvietė praleisti su ja laiką Paryžiuje. Taip pat, jo pasakojimu, ji paprašė paskaityti jai knygą, kol ji nusnaus, tada prisispaudė prie jo, uždėjo jo rankas sau ant krūtinės ir pabučiavo jį.
Kitą dieną esą jis mokslininkei pasakė, kad tai, kas nutikę, nėra normalu, nes moteris yra jo mokslinė patarėja. Tačiau toks jos elgesys tęsėsi. Vaikinas buvo bučiuojamas per prievartą, apgraibomas, gaudavo elektroninius laiškus, kuriuose buvo vadinamas „mano mylimiausiu“ ir „kokerspanieliu“.
N.Reitmanas sako, kad su tokiu moters elgesiu jis susidūrė dėl to, kad A.Ronell turėjo galios pranašumą prieš jį – buvo jo patarėja. Vyro teigimu, kai jis užsimindavo apie priekabiavimą, ji pareikšdavo kliudysianti jo karjerai ir darbams. Studentai gali būti ypač pažeidžiami savo patarėjų, patirti jų priekabiavimą, nes šie žmonės turi nemenkos įtakos jų karjerai.
A.Ronell atsakas į kaltinimus taip pat atspindi galios turinčių žmonių – tarp kurių daugiausiai vyrai – kaltinamąją #MeToo dalį. Paklausta, kodėl vyras nepasakė jai besijaučiantis nepatogiai, mokslininkė tvirtino, kad ją nuvylė žemas jo intelektas: „Jo pagrindinė problema buvo rašymo nenuoseklumas ir tvirtų argumentų trūkumas“, – vieno interviu metu teigė ji.
A.Ronell taip pat teigė, kad jos elektroniniai laiškai tam tikru metu jos globojamam N.Reitmanui patiko. Pažymėdama, kad jis gėjus, o ji pati queer moteris, ji vienam leidiniui teigė, kad juodu tiesiog siejo „homoseksualams būdingas komunikavimas, kylantis iš mūsų bendro akademinio pagrindo ir jausmų“.
Moterys taip pat gali naudotis savo galia
A.Ronell yra viena iš nedaugelio moterų, viešai apkaltintų seksualiniu priekabiavimu nuo tada, kai kilo šio judėjimo banga. Vyrai, ypač turtingi, užimantys aukštas pareigas, gali apsisaugoti ir išlipti iš balos sausi. Seksualinis priekabiavimas gali vešėti vyrų dominuojamoje aplinkoje, tai pažymi sociologas Frankas Dobbinas. Tuo metu moterys darbo vietoje viena kitą apsaugo nuo priekabiavimo. Kadangi imant vidurkį vyrai kiek turtingesni nei moterys, jie dažniau linkę nusipirkti „išeitį“ iš kaltinimų priekabiavimu, pasinaudodami neatskleidžiamais susitarimais ar kitomis legaliomis priemonėmis. Vis dėlto tai nereiškia, kad vyrai yra vieninteliai, sulaukiantys kaltinimų priekabiavimu.
Net ir feministai susiduria su kaltinimais netinkamu seksualiniu elgesiu. #MeToo eroje buvo apkaltinti vyrai, tarp kurių – buvęs Niujorko prokuroras Ericas Sccneidermanas, kuris viešai remia moterų teises. Tokių būta ir daugiau. Be to, kai kurios garsenybės rėmė #MeToo ar pasirašė peticiją, palaikančią Romaną Polanskį, kuris buvo apkaltintas mažametės tvirkinimu.
Išgyvenusių seksualinį priekabiavimą liudijimai yra dalis #MeToo, ir jie parodė, kad priekabiautojai piktnaudžiauja savo galia, turėdami pranašumą tam tikroje situacijoje prieš auką.
Pastaroji negali pranešti, bijodama tai padaryti dėl grėsmės savo karjerai. Nors Amerikoje darbovietėse vyrai dažnai turi galios pranašumą prieš moteris, be abejo, būna ir atvirkščiai. #MeToo judėjimui reikia atsižvelgti į lyčių nelygybę, taip pat pripažinti, kad Amerikos nesaugioje ir hierarchinėje darbo kultūroje darbuotojai dažnai turi keletą galimybių, jei jų vadovai renkasi netinkamą elgesį jų atžvilgiu – ir tai turėtų įsiminti visi, nepriklausomai nuo lyties, kuriems reikia atsakymo, kaip pasielgti, susidūrus su priekabiavimu.
