Šiaip jau gyvenimu skųstis negaliu – turiu gražią merginą, draugaujame jau kelerius metus, gyvename kartu ir viskas mums gerai. Pirštis dar nesijaučiu pasiruošęs, nors nujaučiu, kad Ieva to jau norėtų. Kalbai pakrypus ta tema, dažniausiai draugiškai sutariame, kad vestuvės kada nors bus, bet dar ne laikas.
Jei pagalvojote, kad čia ir slypi mano problema, tai klystate. Praėjusį mėnesį mūsų lovoje nutiko labai keistas dalykas. Ieva pagaliau išdrįso man pasakyti didžiausią savo seksualinę fantaziją. Žinau, kad visos tos fantazijos dažniausiai būna iškrypusios, bet vis dėlto TO tai jau nesitikėjau – mano mergina prasitarė, kad ji norėtų, kad ją... išprievartautų. Gerai bent tiek, jog ji nori, kad tas prievartautojas būčiau aš, bet... su sąlyga, kad ji to nežinos.
Dabar nebežinau, kaip jaustis – ar man sunerimti, kad Ieva nori kito vyro? Ar stengtis įgyvendinti jos fantaziją? Bet kaip? Kankinamas šių klausimų nebemiegu naktimis, net draugelius į tai įtraukiau, klausdamas, ar jiems taip nebuvo. Ne, nebuvo.
Labai myliu Ievą, nenoriu jos nuvilti, bet ar įgyvendindamas šią jos fantaziją aš elgsiuosi teisingai? O gal tai net laisviems žmonėms per daug iškrypėliška?
Nejaukiai jaučiuosi net galvodamas, kaip čia ją „išprievartavus“. Nuo ko pradėti – pakeisti įvaizdį ar užsakyti kokius raumeningus vyrukus, kad ją išgąsdintų. Ką daro tie maniakai?
Prašau, patarkite man ką daryti, atsakykite, kas čia labiau nenormalus – aš, sutikdamas su jos prašymu, ar Ieva, to norėdama?
Eugenijus
Atsako santykių konsultantas Eidminas Zaksas
Labas, Eugenijau. Suprantu tavo baimes ir nerimą – nemalonu suvokti, kad mylimas žmogus iš tavęs tikisi to, kas tau yra nepriimtina ir ko normaliai negali jam duoti.
Tačiau, jeigu atitoltum nuo savo jausmų ir pagalvotum apie Ievos jausmus, suprastum, kad moters esmė yra jaustis saugiai, būti apsaugotai, mažesnei, silpnesnei ir t. t. Juk visi žinom, kad moteris šalia vyro nori jaustis kaip už sienos. Vadinasi, troškimas būti išprievartautai yra tik perdėtas moteriškumo bruožas.
Nustebtum, kiek moterų iš tiesų apie tai fantazuoja. Turbūt nepameluočiau, kad bent devynios iš dešimties kažkada yra apie tai pasvajojusios.
Aišku, nė viena moteris iš tiesų netrokšta būti išprievartauta. Gal tai troškimas būti užvaldytai, gal jaudina nežinomybė (todėl ir mergina prašo taip padaryti, kad ji nežinotų). Tačiau beveik kiekviena trokšta būti išprievartauta saugiai. Tai yra taip, kad žinotų, kad tai daroma ne dėl savanaudiškų kėslų, bet iš pagarbos ir aistros jai.
Tad mano rekomendacija labai paprasta – išprievartauk ją, padaryk, ko ji prašo. Paimk ją prieš jos valią, kai ji to nenorės, bet kai trokši tu. Be jokių svetimų žmonių. Be jokių perdėtų nesąmonių ar vaidybos. Gali tai padaryti tiesiog prieš jai išeinant į darbą, kai tai reikš, kad ji pavėluos. Pavėlavimas į darbą jos gyvenimo neturėtų sugriauti, bet į jūsų santykius įneš labai daug ugnies.
Beje, šaunu, kad atvirai kalbatės apie seksą. Tai svarbu. Ateityje siūlau pamėginti dar labiau įsiklausyti į vienas kito poreikius. Galbūt tu su Ieva myliesi švelniai, nes ją myli ir tau atrodo, kad ji nori, jog taip mylėtumeisi. Bet, galbūt jai labiau patiktų, jei retkarčiais būtum grubesnis, šiurkštesnis, valdingesnis. Gal ir tau pačiam tai labiau patiktų? Kalbėkitės ir mylėkitės.
Gerų dienų!
O, ne! O, taip! santykių konsultantas Eidminas Zaksas
Skaitytojo Jono situacija pažįstama ir naujos lietuviškos komedijos „O, ne! O, taip!“ personažams. Šiame filme žiūrovai susipažins su penkiomis poromis, kurių gyvenimus aukštyn kojomis apvers įvairios komiškos situacijos ir nesusipratimai.
Viena jų ir susidurs su šia fantazija, o kaip jiems pavyks šią keblią situaciją išspręsti – Lietuvos kino teatruose bus galima pamatyti jau nuo birželio 17 d.
