Ir kenčia žmonės visai nebūtinai tik tuo atveju, kai apgaudinėja partneris ar partnerė. O kenčia todėl, kad patys yra neištikimi, arba kenčia dėl to, jog yra neištikimybės trikampio dalyviai – įsimylėję žmogų, esantį poroje. Arba tėvų, įsipainiojusių į neištikimybę, vaikai kenčia dėl buvusio ar esamo savo tėvų elgesio.
Kada jau neištikimybė o kada dar ne?
Kalbant paprastai, neištikimybė yra tam tikrų nerašytų poros taisyklių pažeidimas. Taisykles susikuria pati pora. Pavyzdžiui, lengvas flirtas – neištikimybė ar ne? Jeigu vienas iš partnerių įsimylėjo, ar tai jau išdavystė ar ne?
Kiekviena pora tokias ar dar rimtesnes situacijas gali vertinti skirtingai, todėl porai dar bendravimo pradžioje būtų protinga apsibrėžti aiškias ribas. Dažniausiai tos partnerių ribos telpa į sutarimą, kad neištikimybe laikomi lytiniai santykiai su kitu žmogumi.
Kas kenčia labiau – neištikimasis ar išduotasis?
Aistra, lytinis potraukis naujam asmeniui gali būti labai stiprus, meilės jausmas – taip pat. Pasidavęs pagundai žmogus iš pradžių mėgaujasi uždraustu vaisiumi, slaptas nuotykis gali suteikti daug malonumo, stiprių emocijų, įkvėpti pasitikėjimo savimi. Tačiau ši būsena turi ir trūkumų – besimėgaujant slaptais ryšiais atitolstama nuo savo partnerio, nuo šeimos.
Yra ir dar viena bėda, apie kurią net nepagalvojame – kad daugelis neištikimųjų, nors ir džiaugiasi slaptais malonumais, bet tuo pat metu ir labai kenčia. Tas kančias lydi nerimas, nemiga, kaltė ir gėda. Kai kurie giriasi savo nuotykiais, tačiau daugiau yra tokių, kurie taip gėdijasi, kad neprasitaria absoliučiai niekam. Dėl dvigubo gyvenimo ir melo jaučiasi apgailėtinai.
Daug skausmo sukelia nuolatinės dvejonės – kai be perstojo lyginami du galimi pasirinkimo variantai, meilužio ir partnerio, ir tokia nesibaigianti kankynė gali trukti keletą metų. Nesantuokinį ryšį turinti moteris nepaprastai ilgėsis savo meilužio, leisdama laiką su šeima, bet susitikusi su meilužiu jausis kalta, apgaudinėdama vyrą. Tam, kad kažko atsisakytum, reikia apsispręsti bei kažkurį vieną iš dviejų brangių žmonių prarasti, vadinasi – vieno jų reikės gedėti. Tai kentėti verčiantys pasirinkimai. Nesantuokiniai ryšiai – kaip spąstai, kai tikiesi rojaus, o pakliūni į tikrą moralinį pragarą.
Nesantuokiniai ryšiai – kaip spąstai, kai tikiesi rojaus, o pakliūni į tikrą moralinį pragarą.
Išaiškėjus šokiruojančiai tiesai, ji lengviau pakeliama pačiam neištikimajam, kuris turėjo laiko viską ramiai apgalvoti, pasiruošti, o apgautasis naujieną sužino netikėtai, dėl to dažnai patiria didelį emocinį šoką. Tokiu atveju ir elgesys gali būti visiškai netikėtas nei vienam, kai, pavyzdžiui, smulki, nedrąsi moteris, aptikusi vyrą su kita moterimi savo namuose, puola jį mušti.
Šokas, išaiškėjus sutuoktinio neištikimybei, gali būti toks stiprus, kad kartais prilygsta potrauminio streso būsenai. Išduotojo galvoje ima suktis įkyrios mintys ir vaizdai, ir toks nesustojamai besisukantis filmas apie neištikimybę gali tęstis savaites ar net mėnesius. Kaip rodo tyrimai, smarkiai nukenčia apgaudinėtų moterų ir vyrų pasitikėjimas savimi ir savigarba, jie jaučiasi atstumti, apleisti.
Neištikimybė išaiškėjo. Ar įmanoma „suremontuoti“ santykius?
Pradedant painiotis iš neištikimybės voratinklio, reikėtų tai apsibrėžti kaip bendrą problemą, o ne „tu mane išdavei“ ar „tu mane privedei prie tokio elgesio“. Mintis, jog tai bendra poros problema, gali labai skaudinti apgautąjį poros narį. Tačiau reikia suprasti, kad jei to nelaikysime bendra problema, nebus ir bendro jos sprendimo. Tai, kad už neištikimybę atsakingi abu poros nariai, visiškai nereiškia, kad neištikimasis turėjo teisę taip elgtis.
Sekantis žingsnis, vedantis geriausio abiem partneriams sprendimo link, galėtų būti supratimas, kokios priežastys paskatino neištikimybę poroje. Ir tik tada, kai aiškiai suprantamos neištikimybės priežastys, „nusikaltęs“ dėl to tikrai gailisi, supranta, kad suteikė daug skausmo, kad padarė didelę žalą santykiams, kai iš visų jėgų stengiasi atkurti pasitikėjimą, pirmiausia – nutraukia santykius su meilužiu, jei reikia (pavyzdžiui, meiluže buvo kolegė ar sekretorė) – paaukoja mėgstamą darbą, hobį ar dar kažkaip parodo savo atsidavimą partneriui, gal ir įmanomas atleidimas ir santykių ateitis.
Jei to nelaikysime bendra problema, nebus ir bendro jos sprendimo.
Svarbu suprasti neištikimybės priežastis
Dažnai žmonės tiksliai nežino, kodėl taip pasielgė, nesuvokia tikrųjų motyvų, sakydami „aš tik norėjau pasilinksminti, visi taip elgiasi, aš nieko jai nejaučiu, tai tik seksas, nieko čia blogo, buvau išgėręs, mes vis tiek nesusituokę, mane suviliojo“.
Tačiau žmogus nesileidžia suviliojamas atsitiktinai, įsimyli irgi neatsitiktinai, todėl, pavyzdžiui, vyras gali aiškinti savo neištikimybę, apkaltindamas žmoną, kad ji seksualiai šalta, tačiau nesuprasti, kad žmona tokia šalta tapo dėl to, kad jis per mažai jai skiria dėmesio ir dar mažiau suprasti, kad nesugebėjimas rodyti dėmesį – jo paties problema.
Būtina pasistengti suprasti priežastis, kodėl įvyko neištikimybė. Visų pirma, reikėtų pagalvoti, kad tai gali būti normalių troškimų įgyvendinimas. Žmonės geidžia išgyventi savo fantazijas ir pasilinksminti, nors santuoka jie patenkinti ir neplanuoja nieko keisti.
Tam tikras smalsumas ir noras patirti nuotykius, suteikti gyvenimui „prieskonių“ ypač girdisi iš asmenų, kurie poroje gyventi pradeda labai jauni, su vienu partneriu praleidžia 10 – 15 metų ir ima gailėtis, kad nėra patyrę jokių kitų santykių, net neįsivaizduoja, kokie jie galėtų būti.
Drąsos peržengti ribas dažnai suteikia ir alkoholis. Kartais į santykius už poros ribų pastūmėja noras turėti kelis lytinius partnerius, arba geidulingumas, nesiejamas su meile ir dėl to nevengiama nesantuokinių ryšių, arba žmogus turi itin stiprų libido.
Kartais nesantuokiniais ryšiais – sąmoningai ar nesąmoningai – išreiškiamas nepasitenkinimas, pyktis partneriui. Kartais neištikimybe norima papildyti tai, ko trūksta. Ypač dažnai tai pasitaiko nepakankamo lytinio gyvenimo atveju: vyras gali mylėti savo žmoną, tačiau jausti didžiulį nusivylimą jos menku libido.
Kartais nesantuokiniai ryšiai gali kompensuoti emocinį partnerių nutolimą, bendravimo stygių, kai poros gyvenimas nuobodus ar varžomas pareigų. Arba išlaikyti atstumą tarp savęs ir partnerio – kai kurie žmonės intymumą suvokia kaip grėsmę ir jaučiasi dūstantys nuo šeimos gyvenimo.
Neištikimybė gali būti ir būdas nutraukti santykius poroje.
Jei žmogus sunkiai pakelia pernelyg didelį artumą, neištikimybė – idealus būdas nutolti, nes taip atstumas sukuriamas visur: santykiuose su partneriu ir bendraujant su meilužiu. Kartais tai kaip savotiškas bandymas siekiant įsitikinti, ar jis dar patrauklus ir kokiems žmonėms patinka.
Neištikimybė gali būti ir būdas nutraukti santykius poroje: žmogus gali staiga įsimylėti, iškart nesuvokdamas, kas vyksta. Nors sprendimas skirtis mintyse jau buvo, reikia jį įgyvendinti, o tai nelengva. Ir kai kas įsimyli bei tampa neištikimi vien tam, kad išdrįstų nutraukti santuoką, nors to ir neįsisąmonina.
Bet kuriuo atveju, kai suprantamos priežastys, atvedusios į neištikimybę, galima bandyti kažką keisti. Mokytis suprasti savo poreikius, savo asmenines savybes, suprasti stiprybes ir silpnybes. Išsiaiškinti partnerio poreikius, suformuoti bendrus – poros – poreikius, tikslus ir ribas, mėginti judėti norima, abiejų pasirinkta kryptimi.
Ir tada ne visada sulaukiama pasakos pabaigos: „ jie gyveno ilgai ir laimingai“.
Remiantis statistika, net 50 proc. porų, išgyvenusių neištikimybę, išsiskiria. Bet galima pasakyti ir kitaip. Net 50 proc. porų, patyrusių neištikimybės krizę, lieka gyventi kartu. Kažkaip suranda jėgų, noro, atlaidumo, susitaikymo, meilės, pasiryžimo būti kartu, nepaisant ištikusių negandų.
