Sveiki, su vaikinu draugauju jau dveji metai. Tarp mūsų buvo ir pykčių, ir visko, kas gali nutikti porai. Dabar pagaliau sutariame puikiai. Apskritai nesu labai pavydi, bet vis galvoju, o jei jis mane išduos, ką tada darysiu, vis jaudinuosi, ar nesusiras kitos ir pan. Galiausiai tai virsta tarsi paranoja. Atrodo, pasitikiu savimi, bet šie pamąstymai kamuoja. Labai prašau patarimo, kaip tai įveikti.
Sveiki. Pavydas paprastai kalba apie nesaugumo jausmą. Daugelio žmonių psichikoje yra stiprus noras kontroliuoti bet kokią situaciją, tiksliai žinoti, kokie veiksmai duos kokį rezultatą, ką reikia daryti, kad pavyktų taip, kaip norime, arba nebūtų taip, kaip nenorime. Artimi santykiai su kitu žmogumi ypatingi tuo, jog staiga akivaizdžiai prarandame situacijos kontrolę. Kitas žmogus praktiškai nepriklauso nuo mūsų norų, vilčių, įsitikinimų. Tai, ką šiandien jis mums duoda, rytoj gali to nebedaryti ir iškeliauti savais keliais. Štai tada ir pradeda kilti nesaugumo jausmas, kuris pasireiškia pavydu visiems ir viskam, kas gali atimti tai, ką turime.
Jei paprastai nesate linkusi pavydėti, kylanti baimė prarasti draugą gali reikšti tai, kad esate su tuo žmogumi, su kuriuo trokštate būti. Jei norite pasiimti ką nors naudinga iš pavydo jausmo – pasiimkite suvokimą, jog sutikote tokį žmogų, kuris jums išties yra brangus ir reikalingas, ir retkarčiais pasakykite jam tai kaip padėką ar komplimentą. Šiuo atžvilgiu nemalonus pavydo ir baimės netekti jausmas gali būti dovana jam ir santykiams, jei iš jo padarysite teisingas išvadas.
Yra keli variantai, kuriuos galite išmėginti, kad visgi nereikėtų labai kankintis. Paprašykite draugo, jog jis daugiau papasakotų, ką veikia, su kuo leidžia laiką. Jokiu būdu nespauskite jo ir nereikalaukite ataskaitų. Papasakokite, kad jus kankina nepagrįstas (jei jis yra nepagrįstas), bet visgi kylantis nesaugumo jausmas ir paprašykite jo pagalbos. Duokite jam aiškiai suprasti, kad jis čia niekuo dėtas ir niekuo nekaltinate jo. „Blogiausia“, ką jis padarė, tai tapo jums svarbiu ir artimu. Pasakykite, kad nieko negalite padaryti su kylančiomis baimėmis ir iš jo prašote šiek tiek platesnio bei atviresnio pasipasakojimo, kas vyksta jo gyvenime.
Jei norite pasiimti ką nors naudinga iš pavydo jausmo – pasiimkite suvokimą, kad sutikote tokį žmogų, kuris jums išties yra brangus ir reikalingas, ir retkarčiais pasakykite jam tai kaip padėką ar komplimentą.
Kitas būdas sumažinti emocinį spaudimą – išsipasakoti artimam žmogui viską, ką jaučiate. Kuo atviriau kam nors, kuo pasitikite, išliekite tai, kas jus neramina, ko baiminatės, kokios mintys sukasi jūsų galvoje. Atviras išsikalbėjimas padeda iškelti į paviršių tai, kas iš tikrųjų neduoda ramybės, ir tai gali būti susiję ne tik su jūsų vaikinu ir baime prarasti jį. Gali pradėti kilti prisiminimai, istorijos, neturinčios nieko bendra su santykiais, arba pamatysite, kad pagrindo nepasitikėti juo visgi yra. Žinoma, nebūtinai. Tačiau toks visų baimių ir nerimų iškėlimas į dienos šviesą gali padėti pamatyti situaciją visai kitoje perspektyvoje ir padėti suvokti, kad tikimybė prarasti visada yra, tačiau nebūtinai ji turi būti kančių ir paranojos priežastis.
Kitas variantas – pasimuliuokite viena ar kalbėdama su artimu žmogumi, kas būtų, jei iš tiesų netektumėte jo. Paprastai, ko žmonės labiausiai bijo, tai nemalonių jausmų, kuriuos teks jausti nutikus kažkam, ko ypač nesinori. Jokio realaus pavojaus nėra, tik tikimybė, kad tam tikrą laiką teks jausti daugybę sunkių emocijų. Nebėkite, o leiskite idėjai ir baimei, jog galite netekti draugo, iškilti visu savo „gražumu“. Tai tik idėja, vienas iš daugybės galimų variantų, kuri su savimi atsineša emocinį krūvį, o jis mažinamas ne bėgant, bet kalbant apie baimes ir nerimus kuo atviriau bent jau su pačia savimi. Tai toli gražu nėra maloni procedūra, tačiau jei bandysite stumti baimes į kampą, jos niekur nedings.
Dar šiek tiek idėjų ir pamąstymų. Baimė gali slėpti už savęs nepatenkintą norą. Pagalvokite, ką tokio jūsų draugas galėtų padaryti, kas padėtų jums pasijusti saugesnei ir ramesnei? Gal šiek tiek daugiau dėmesio, komplimentų, pasakymo, kad jūs jam brangi? Pagalvokite apie tai ir pasikalbėkite su juo. Dalis vyrų panašius pokalbius priima kaip kaltinimus sau, kad kažko nedaro, tad gali tekti ramiai ir aiškiai papasakoti, kad nekaltinate jo, tik turite vieną ar kitą pageidavimą. Jis laisvas rinktis daryti tai ar ne, tačiau leiskite jam suprasti, kad jums tai būtų didelė dovana.
Dalis moterų ir merginų galvoja, kad kelia paranojiškas pavydo scenas ir dėl to kažkas su jomis negerai. Tačiau merginoms, išgirdusioms visą istoriją, paaiškėja, kad jos tam turi svarių priežasčių. Atkreipkite dėmesį, ar tai iš tiesų tik vidiniai jūsų demonai, ar visgi yra realaus pagrindo nerimauti. Jei atsakytumėte, kad pagrindo nerimauti yra, rekomenduojame pakalbėti su santykių konsultantu ar kuo nors, kas nusimano poros santykių dinamikose, ir išsiaiškinti, kur šuo pakastas ir ką su tuo būtų galima padaryti. Jei jūsų draugas linkęs daug laiko praleisti vienas mišrioje kompanijoje (kurioje yra ir moterų), dažnai nepasako, kur buvo ir ką veikė, arba pasako labai abstrakčiai, jei yra linkęs flirtuoti su moterimis, buvo nuėjęs į kairę draugaudamas su ankstesnėmis merginomis ir t. t. – atsakymas į jūsų klausimą ir sprendimo variantai būtų visai kitokie.
Tekstas Silvijos Mažuolienės
DĖMESIO! Jums su partneriu kyla sunkumų, kurie kartina jūsų santykius? O gal neduoda ramybės kokie komplikuoti širdies reikalai (tarkime, nesiseka rasti antrosios pusės, užmegzti santykių ir pan.)? Drąsiai siųskite klausimą mums el. paštu ji24.lt@zlg.lt. Santykių ekspertai Šarūnas ir Silvija Mažuoliai mielai atsakys.