Mano močiutė moka naudotis internetu ir jau kurį laiką į savo elektroninį paštą gaunu visokių straipsnių iš serijos „rusų mokslininkai nustatė“ patarimukų.
Apėmė nerimas ir lengvas susierzinimas, kad niekaip jai negaliu paaiškinti, jog tuščiu skrandžiu suvalgius rytinį česnaką neapsisaugosi. Pagalvokite, kas atsitinka vienišiems seneliams, kurie dar ir tinkamai internetu naudotis nemoka.
Tad šio straipsnio tikslas – demistifikuoti močiutės atsiųstus mitus, kuriuos ji rado naršydama internete arba gavo iš draugių.
„Gerkite daug karšto vandens“
Viename pirmųjų laiškų, kurį gavau iš močiutės, rašoma apie karšto vandens stebuklus. Nemeluoju, pažodžiui jis prasideda taip: „Mano klasės draugo dėdė ir sūnėnas“ sakė, kad, jeigu gersi daug karšto vandens, nes jis nėra atsparus karščiui, koronavirusu nesirgsi.
Bet tai nėra tiesa, nes virusas žūva 60 laipsnių temperatūroje, o kūno šiltais skysčiais sušildyti neįmanoma.
Visgi 15min patarė, kad skalbimas aukštesnėje temperatūroje visai gera idėja. Todėl nestabdykite močiutės ir leiskite jai virinti savo baltą patalynę ir krakmolyti nėrinius.
Apie vandenį skaitykite čia ir čia.
„Rytais ant tuščio skrandžio valgykite česnaką“
Kai močiutė atsiuntė žinią, jog ryte, kol dar nieko nevalgei, reikia praryti česnaką, ne juokais išsigandau. Vaizdo įrašas buvo nežinia iš kokio šaltinio, nežinia koks ekspertas, kuris ramiu tonu su retorinėmis pauzėmis sako:
„Tai informacija visiems… Pati geriausia priemonė nuo koronaviruso – česnakas. Kiekvieną rytą. Atsikėlus. Kol dar nieko nevalgėte… Pasiimkite gerą gabalą česnako, jeigu reikia du, ir gerkite kaip tabletes.“
Vėliau išsiaiškinau, kad šis dėdė yra rusų medikas Leonidas Rošalis.
Apie pavojingus gydymo metodus 15min jau skelbė čia.
Česnakas yra gyvybės eliksyras ir nieko tokio, jeigu jį valgysite profilaktiškai, tačiau 80 metų senjorui, kuriam dėl komplikacijų gali išsivystyti plaučių uždegimas, česnakai gali ir nebepadėti.
Moters higienos paketas ir medicininės kaukės kombinacija
Apie šį inžinerinį stebuklą – kaukes, pagerintas higieniniu paketu, – pasakojo perlais pasidabinusi moteriškė, prisistačiusi infektologe. Ji nusifilmavo, kaip kasdienį moters higienos paketą klijuoja prie standartinės medicininės kaukės. Į šį kūrinį ji įlašino propolio su spiritu.
„Štai šitą kaukę dedatės ant veido“, – demonstravo ji, tuo metu, kai savo lakuotais pirštukais čiupinėjo veidą. Jos teigimu, ši kaukė padėtų bendraujant su užsikrėtusiais, einant į parduotuvę ir važinėjant viešuoju transportu. Pagalvokite, kas būtų, jei toks patarimas suteiktų drąsos jūsų močiutei gastroliuoti į turgų viešuoju transportu.
Susisiekus su NVSC Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vedėju Sauliumi Majumi, jis sako: „Ar jums pačiai juoko nekelia? Geriau tokių dalykų net nekomentuoti. Ką dar sugalvos žmonės, gal pampersą ant galvos užsiklijuoti? <...>
Tiesą pasakius, jūsų klausimas rezonuoja su prieš keletą dienų paskelbtu Europos komisijos įspėjimu atkreipti dėmesį, kad internete sklando įvairių patarimų, kaip namie patiems pasigaminti nuo viruso apsaugančias priemones. Jie atkreipia dėmesį, kad šių priemonių efektyvumas yra didelis klaustukas, ir jų gamyba ir vartojimas gali būti pavojingas sveikatai. Ačiū Dievui, kad šis bent jau nebus pavojingas sveikatai.“
„Gražiais, mandagiais žodžiais sudėtinga komentuoti. Žmonių, kurie platina šitą kliedesį, atsakomybė yra... Galiausiai ir patys piliečiai turėtų būti atsparūs tokiai informacijai“, – teigė jis.
„Koronavirusas sukurtas laboratorijoje“
Vis dar nežinau kodėl, bet iš kažkur vis atsiranda žmonių, nuolankiai tikinčių konspiracijos teorijomis. Viena jų – koronavirusas yra sukurtas laboratorijoje. Ja remiasi ne tik seneliai, naršantys keistose interneto platybėse, bet ir giminės filosofai, kuriems nekimba nei erkės, nei virusai. Bėda ta, jog šių žmonių jau niekaip neįtikinsite.
Visgi reikėtų pakartoti dar kartą, kad koronavirusas nėra nei užpatentuotas, nei sukurtas laboratorijoje, kad mažintų žmonių skaičių žemėje ir leistų įsigalėti farmacijos kompanijoms.
Tokios netikros naujienos yra pavojingos, jos skatina nepasitikėjimą, todėl vienas efektyviausių kovos su pandemija būdų – teisinga komunikacija – kenčia.
Apie tai daugiau skaitykite čia.
Su močiutėmis ir seneliais reikia kalbėtis
Vis dėlto Lietuvoje yra daug šviesaus proto senelių ir močiučių, kurie melagienas gliaudo kaip riešutus. Ir džiaugiuosi, kad prieš jomis patikėdama maniškė jomis pasidalino. Tokiu būdu ramiai aptarėme koronaviruso aktualijas telefonu, pasikalbėjome apie internete sklandančias netikras naujienas. Šiuo metu ji su seneliu išvažiavo į kaimą ilsėtis, kvėpuoja grynu oru ir neseniai rašė, jog „viskas puiku, tik seneliui žuvys nekimba“.
Tačiau tikiu, kad daugeliui kaimynės atsiųsti patarimai vis dar – patikimiausias informacijos šaltinis.
Galiausiai, neskubėkite užriesti nosies ir modernus jaunime, juk patys neseniai prisidėjote prie tualetinio popieriaus šlavimo. Čia ir pradedu galvoti, kad tiek masinė psichozė, tiek „fake news“ šiuo neramiu laikotarpiu yra vienodas blogis.
Būkite sveiki ir kalbėkitės su savo seneliais.
