Kaip savitarpio pagalbos grupės prisideda prie savižudybių rizikos mažinimo?

Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva „Tu esi“, skirta savižudybių prevencijai ir psichikos sveikatos stiprinimui kviečia susipažinti su šių grupių istorija ir veikla mūsų šalyje bei svarbiausia informacija apie tai, kuo jos gali padėti krizę išgyvenantiems asmenims ir jų artimiesiems.

Seniausios žinomos savitarpio pagalbos grupių ištakos siekia XVIII a. pabaigos Prancūziją, kai Paryžiaus Bicêtre ligoninės vadovas Žanas Baptistas Pusinas nusprendė įtraukti buvusius pacientus į gydymo procesą, vėliau įdarbindamas juos savo vadovaujamoje įstaigoje. Šios ligoninės vyriausiasis gydytojas Filipas Pinelis gyrė šiuos darbuotojus, pavadindamas juos „švelniais, atvirais ir humaniškais“, linkusiais į geranoriškumą ir atjautą.

Prireikė dar beveik dviejų šimtų metų.

Šios praktikos taikymo pradžia laikoma itin svarbiu ir reikšmingu pokyčiu tuometinėje psichikos sveikatos priežiūros sistemoje, tačiau tam, kad ji pasklistų plačiai ir įgautų savo dabartinę formą, prireikė dar beveik dviejų šimtų metų.

Šiuolaikinis grupių veiklos pritaikymas siekia 7-ąjį dešimtmetį

Platesnį žinomumą savitarpio pagalbos idėja įgavo 1965 metais JAV, kai Robertas Carkhoffas ir Charlesas Truaksas nusprendė pritaikyti tuo metu „netradiciniais“ įvardijamus metodus, kurių metu apmokyti „paprasti“ konsultantai, turintys specialių įgūdžių, pademonstravo reikšmingus rezultatus, padedant su psichikos sveikatos sunkumais susiduriantiems asmenims .

Bendruomenių psichikos sveikatos specialistai buvo vieni iš pirmųjų, kurie pradėjo skatinti savitarpio pagalbos integravimą į pirminės priežiūros sistemas. 1967 metais JAV psichologas Emory Cowen pasiūlė bendruomenės psichikos sveikatos priežiūros modelį, kuriame buvo numatyta įtraukti asmenis, kurie turi panašią patirtį, į bendruomenės iniciatyvų kūrimą, įgyvendinimą ir vertinimą..

Pastaraisiais dešimtmečiais savitarpio pagalbos principai pamažu buvo pritaikyti įvairiose srityse – nuo lėtinių ligų valdymo iki pagalbos įvairias priklausomybes išgyvenantiems asmenims. Šiandien, tapusi neatsiejama sveikatos priežiūros dalimi, savitarpio pagalba įrodo savo efektyvumą tiek psichikos sveikatos, tiek kitų medicinos sričių kontekste.

Šiandien, tapusi neatsiejama sveikatos priežiūros dalimi, savitarpio pagalba įrodo savo efektyvumą

Higienos Instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Lalita Hacker pasakoja, kad šiandien savitarpio pagalbos grupės atlieka gana platų funkcijų spektrą. „Savitarpio pagalbos grupės yra skirtos padėti gerinti psichikos sveikatą ir suteikti palaikymą žmonėms, susiduriantiems su įvairiais iššūkiais.

Žmonės pradeda lankyti savitarpio pagalbos grupes dėl įvairių priežasčių – išgyvendami emocinius ar kitokius sunkumus, norėdami stiprinti savo psichologinę gerovę ir panašiai“, – nurodo specialistė. „Grupiniai užsiėmimai gali būti organizuojami skirtingoms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui: vyrams, moterims, paaugliams, ar asmenims, kurių artimieji nusižudė arba mėgino žudytis.“

Pagalba savižudybės krizę išgyvenusiems asmenims

Savitarpio pagalbos grupės šiandien yra tapusios ir itin vertingu savižudybių prevencijos įrankiu, kadangi jos gali padėti tiek rizikos grupėje esantiems asmenims, išgyvenantiems sudėtingą gyvenimo laikotarpį, tiek žmonėms, patyrusiems savižudybės krizę ar jų artimiesiems.

Šiose grupėse dalyvaujantys asmenys tarpusavyje dalijasi savo patirtimi, analizuoja konkrečius atvejus, savo ar kitų dalyvių iškeltus klausimus ir kartu ieško atsakymų, padeda atrasti ar įvardinti konkrečius sprendimus.

Savitarpio pagalbos grupės yra svarbus įrankis savižudybių prevencijai, nes jos suteikia saugią erdvę, kurioje žmonės gali dalytis savo išgyvenimais ir jausmais. Tokiose grupėse dalyvaujantys asmenys patiria, kad nėra vieni su savo problemomis, ir gali rasti paramą iš kitų, kurie turi panašių patirčių.

Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą – vieną iš savižudybių rizikos veiksnių. Kai asmuo mato, kad kiti žmonės susiduria su panašiais sunkumais ir randa būdų, kaip su jais susidoroti, tai stiprina viltį ir padeda įveikti kritines emocines būsenas.

Be to, grupėse išmokstama ne tik kalbėti apie savo jausmus, bet ir suprasti savo reakcijas, elgesį, o tai leidžia įgyti įgūdžių, kaip reguliuoti savo emocijas ir veiksmus kasdieniniame gyvenime. Tai ypač svarbu, kai asmuo patiria psichologinę krizę ar galvoja apie savižudybę.

Savitarpio pagalbos grupių veikimo principai

Savitarpio pagalbos grupės padeda suprasti ir įvertinti, kokios nuostatos formuojasi apie save ir pasaulį. Keisdami mąstymo ir elgesio modelius, dalyviai gali pradėti žvelgti į pasaulį ir save kitaip, o tai turi tiesioginį poveikį jų emocinei gerovei.

Shutterstock nuotr./Miego sutrikimai

Tai, kad grupės yra pagrįstos savitarpio pagalba, leidžia sukurti pasitikėjimo atmosferą, kurioje kiekvienas gali išreikšti savo jausmus ir problemas be baimės būti smerkiamais, vertinamais ar atmestais. Tokios grupės padeda atkurti pasitikėjimą savimi ir kitais, kas yra svarbus žingsnis siekiant sumažinti savižudybės riziką.

Savitarpio pagalbos grupės taip pat gali padėti sumažinti dėl savižudybės išgyvenamus unikalius gedėjimo sunkumus. Kadangi nusižudžiusiųjų artimieji dažniau gali patirti atstūmimo, nevilties, buvimo nesuprastu jausmus..

Šios grupės suteikia vietą, kur artimieji gali pasidalinti savo išgyvenimais ir hauti reikalingą paramą. Nors šie žmonės dažnai jaučiasi sukrėsti ir bejėgiai, savitarpio pagalba suteikia jiems jėgų ir vilties, kad jie gali tęsti savo gyvenimą ir rasti būdų, kaip įveikti šį sunkų etapą. Atsivėrimas grupėje, kur kiti nariai turi panašių patirčių, padeda palengvinti skausmą ir stiprinti emocinį atsparumą.

Vis dėlto L. Hacker pritaria, kad, nepaisant plačiai pripažintos naudos, prisijungti prie tokių veiklų ne visada gali būti lengva. „Žmones gali jaustis nesaugiai pradėti lankyti tokias grupes, manyti, kad jų niekas nesupras, skeptiškai vertins jų patirtis.

Tačiau šios baimės dažnai išnyksta, kai žmogus pajunta savitarpio pagalbos grupės narių palaikymą ir atvirumą. Tokiose grupėse žmonės gali pastebėti, kad ir kiti dalijasi panašiais jausmais bei sunkumais. Norint įveikti šias baimes, svarbu prisiminti, kad kiekvienas ateina į šias grupes padėti sau ir palaikyti kitus.“ – pataria specialistė.

Kur kreiptis pagalbos?

Šiuo metu įvairios savitarpio pagalbos grupės veikia ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse, suteikdamos galimybę pagalbą gauti platesniam žmonių ratui. Specialistai pabrėžia, kad grupės padeda dalyviams dalintis patirtimi ir teikia psichologinę paramą tiek tiems, kurie susiduria su sunkumais po artimo žmogaus netekties, tiek išgyvenantiems asmenines, šeimynines krizes.

„Pavyzdžiui, jei neseniai sužinojote, kad artimajam diagnozuota depresija ir išgyvenate dėl jo savijautos, savitarpio pagalbos grupė gali padėti Jums įveikti kylančius sunkumus“, – pasakoja L. Hacker. „Tokios grupės tampa saugia vieta, kur galite pasidalinti savo jausmais ir sumažinti kaltės ar bejėgiškumo jausmą, kuris neretai kyla rūpinantis kitais.

Pavyzdžiui, Kauno visuomenės sveikatos biuras organizuoja savitarpio pagalbos grupę, skirtą, psichologinių sunkumų turinčių asmenų artimiesiems. Ši artimųjų palaikymo grupė yra saugi aplinka pasidalinti savo jausmais bei išgyvenimais.

Tai galimybė patirti priėmimą ir palaikymą iš kitų grupės narių, suvokti savo atsakomybės ribas – tai yra, kuo galite ir kuo negalite padėti savo artimąjam – bei sumažinti kaltės jausmą.“

Partnerių nuotr./Tu esi svarbus

Specialistė nurodo ir pirmųjų žingsnių, kurių derėtų imtis, įtarus, kad žmogus gali išgyventi savižudybės krizę, svarbą. „Svarbu paminėti, kad kai kyla įtarimų, kad asmuo gali turėti minčių apie savižudybę, pirmiausia, galima tiesiai paklausti žmogaus, ar jis galvoja apie savižudybę“, – pataria specialistė. „Jeigu atsakymas yra teigiamas, tuomet galima paprašyti papasakoti, kas nutiko pastaruoju laikotarpiu. Jeigu žmogus sutinka, galima padėti susirasti psichikos sveikatos specialistą ir palydėti į pirmąjį susitikimą.

Galima tiesiai paklausti žmogaus, ar jis galvoja apie savižudybę.

Visgi, gali būti ir taip, kad toks žmogus kreiptis į specialistus nenorės ar tiesiog nesutiks to padaryti. „Jeigu asmuo nesutinka kreiptis į specialistus, tuomet galima pasikonsultuoti su specialistais, ką daryti tokiu atveju. Svarbu atsiminti, jog vienas asmuo neturi prisiimti visos atsakomybės už svarstančio nusižudyti asmens gyvenimą, reikia pasitelkti ir kitų žmonių pagalbą“, – nurodo L. Hacker.

Į Psichologinių krizių pagalbos centrą telefonu 1815 nemokamai gali skambinti asmenys, savo aplinkoje susiduriantys su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu, bei asmenys, patys patiriantys savižudybės grėsmę.

Psichologinių krizių pagalbos centro psichologai konsultuoja ir informuoja skambinančiuosius savižudybės grėsmės atpažinimo, reagavimo, ryšio užmezgimo ir motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais, prireikus suteikia ir skubią pirmąją psichologinę pagalbą.

Šiandien savivaldybių visuomenės sveikatos biurai taip pat atlieka svarbų vaidmenį psichikos sveikatos srityje, organizuodami įvairias veiklas ir teikdami pagalbą tiek asmenims, tiek šeimoms.

Svarbu nepamiršti ir apie visos šalies mastu vykdomas įvairias psichikos sveikatos stiprinimo veiklas.

Svarbu nepamiršti ir apie visos šalies mastu vykdomas įvairias psichikos sveikatos stiprinimo veiklas. Tarp jų – ir projektai, kuriuose žmonės gali išmokti atpažinti psichologines problemas ir gauti jiems tinkamą pagalbą.

Pavyzdžiui, psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva „Žvelk giliau“ siekia mažinti visuomenės stigmą, susijusią su psichikos sveikatos problemomis Projektas siekia sumažinti neigiamas nuostatas visuomenėje apie psichikos sveikatą, aktyviai vykdydamas edukacines kampanijas ir kviesdamas bendruomenių narius dalintis savo patirtimi.

Lietuvoje veikia ir internetinė platforma PagalbaSau.lt, kuri teikia informaciją apie psichikos sveikatą ir savipagalbos galimybes. Joje pateikiama medžiaga padeda suprasti įvairias psichologines problemas, tarp jų ir savižudybių prevencijos klausimus. Be to, platforma siūlo testus savijautos įsivertinimui ir nukreipia pagalbos į specialistus.

Taip pat šiuo metu yra vykdoma Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva „Tu esi“, kuri skirta savižudybių prevencijai ir psichikos sveikatos stiprinimui. Ji siekia dar efektyviau užtikrinti aiškios ir suprantamos informacijos psichologinę krizę išgyvenantiems žmonėms prieinamumą bei padeda jiems rasti reikalingą pagalbą.

Pagalbos teikėjus ši iniciatyva padeda rasti kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos, užpildant pagalbos formą, kreipiantis elektroniniu paštu, telefonu ar internetu.

Partnerių nuotr./tu-esi-sveikatos