Žmogaus atmintį tyrinėję mokslininkai padarė išvadą, ir jūs tikriausiai tai galite patvirtinti, kad mes dažniau prisimename nepabaigtus darbus nei tuos, kuriuos užbaigėme. Mūsų dėmesys, vadinasi, ir energija „plaukia“ ten. Mūsų sąmoningos atminties resursai riboti, nelaikome galvoje visos praeities, tačiau vienaip ar kitaip neužbaigti santykiai apie save primena ir dažniausiai daro įtaką mūsų dabartiniams. O jeigu tokių neužbaigtų santykių yra ne vieni? Tada visai aišku, kodėl kartais mes sakome, kad „nėra jėgų gyventi, nieko nesinori, gyvenime mažai džiaugsmo ir t. t.“.
Tačiau jeigu jūs nesikeičiate ir viską darote taip pat, tai kaip gali būti kitoks finalas?
Psichologė Julija Pervaja portalui pateikia tokį tipišką pavyzdį: „Viena mano klientė jaunystėje turėjo santykius su puikiu vaikinu, jis buvo protingas, perspektyvus, iš geros šeimos.
Tačiau jiems nieko neišėjo, buvo labai skausmingos skyrybos be priežasčių aiškinimosi, be paskutinio „atleisk“.
TAIP PAT SKAITYKITE: 5 nemalonios gyvenimo tiesos: šiurkščios, bet taiklios ir atviros
Su metais viskas užsimiršo, skausmas nurimo, tačiau ateityje ji vengė kurti santykius su protingais, sėkmingais vyrais ir ištekėjo už ramaus, silpno „mamos sūnelio“ ir niekaip negalėjo suprasti, „už ką jai tokia bausmė“.
Ta jos dalis, kuri buvo to išsiskyrimo „sužeista“, nesąmoningai saugojo ją nuo susitikimų su vyrais, panašiais į tą jaunuolį. Jai atrodė, kad yra labai didelė tikimybė, jog ta patirtis gali pasikartoti, moteris tiesiog tokių vyrų „nesutikdavo“ ar rasdavo juose pernelyg daug neigiamų savybių.
Ta pati jos asmenybės dalis galvojo, kad tas pirmasis jaunuolis ir yra jos vyras (jie juk neužbaigė santykių, tiesiog susipyko), o iš to vyro, kuris šiandien yra šalia jos, reikėjo padaryti „sūnelį“. Liūdna istorija, tačiau tuo pačiu ji suteikia jėgų pokyčiams arba suvokimui dabartinės situacijos, kai nebereikia manyti, kad esi nesuvokiamų aplinkybių auka.“
Kaip suprasti, kad santykiai dar nėra baigti? Yra keletas labai ryškių požymių. Štai keletas iš jų:
- Jeigu kažką prisimindami, jūs galvojate ar sakote: „Nieko nenoriu žinoti apie tą žmogų, net girdėti apie jį nenoriu, jo nebuvo mano gyvenime!”. Greičiausiai, jaučiate daug negatyvių emocijų: pyktį, nuoskaudą, sutrikimą, ir tie jausmai tokie ryškūs, lyg viskas įvyko vakar. Vadinasi, santykiai nebaigti, jūsų energija eikvojama tam, kad neprisimintumėte, nejaustumėte, nežinotumėte, saugotumėte save nuo skausmo. Taigi paradoksas: siekdami pamiršti, jūs neišvengiamai turite prisiminti tą pamirštamą dalyką.
- Jeigu renkatės labai panašius partnerius, tiesiog to paties tipo, ir jūsų gyvenimas primena bėgimą ratu, laikantis to paties scenarijaus, vadinasi, patys pirmi santykiai, nuo kurių tai prasidėjo, vis dar yra skausmingi. Ir kai jūs pradedate naują ratą su nauju partneriu, nesąmoningai tikitės, kad jau šį kartą bus kitaip, istorija turės kitokią pabaigą. Tačiau jeigu jūs nesikeičiate ir viską darote taip pat, tai kaip gali būti kitoks finalas?
- Jeigu partneriu pasirinkote žmogų, kuris yra visiška priešingybė tam iš praeities, tačiau vis tiek nėra laimės – čia ta pati istorija. Tai yra nesąmoningas kerštas: „Tu mane įskaudinai, žiūrėk, kaip aš tau atkeršysiu, aš pasirinksiu ne tave“. Jūsų dabartinis partneris gali labai jus mylėti, būti puikus žmogus, tačiau jūs to nepastebėsite ir nevertinsite, todėl kad kūnu jūs su juo, o siela dar sprendžia praeities klausimus.
Ką gi reiškia teisingai užbaigti santykius? „Turite sau pasakyti: prisimenu, kiek man iš tiesų yra metų, esu suaugęs žmogus ir daug suprantu apie šį gyvenimą bei moku atleisti. Kai prisimenu, koks buvo žmogus mano gyvenime, prisipildau dėkingumo ir džiaugsmo, kad turėjau tokią patirtį“, – pataria psichologė J.Pervaja.
Net jeigu tas žmogus buvo niekšas, galite pasakyti: „Ačiū, tavo dėka išmokau atskirti tokius žmones, kaip tu, ir su jais net neprasidedu“.
Kokią gi patirtį galėjo suteikti buvę santykiai? Psichologė prisimena vieną savo klientę, kurios paprašė įsivaizduoti, kokie dabar būtų santykiai su tuo žmogumi, kuris įskaudino. Ir ta moteris net persižegnojo. „Dieve apsaugok, jis alkoholikas. Aišku, aš nenoriu su juo santykių“, – atsakė ji. Kai psichologė paprašė jos ištarti tokią frazę „Ačiū, kad mane palikai ir neleidai man susigadinti gyvenimo“, moteris apsiverkė ir širdingai padėkojo tam vyrui.
„Jeigu skyrybos buvo sunkios, tačiau patys santykiai suteikė jums daug džiaugsmo ir laimės, buvote mylimi ir mylėjote, tada reikia sakyti tokius žodžius „Ačiū, būnant su tavimi sužinojau, ką reiškia mylėti, dabar galiu suprasti, kada mane myli. Išmokau to iš tavęs“. Tada skausmas yra mokestis už tai, ką mes įgijome.
TAIP PAT SKAITYKITE: 7 priežastys, kodėl vyrai palieka santuoką. Aiškina šeimų terapeutai
Užuot vis dėlioję prisiminimus ir tuščiai vartę faktus iš praeities, kaip ką pasakė, ką padarė, kaip skaudėjo, geriau sukurkite 2–3 frazes apie tai, ką vertingo jūs iš tos situacijos gavote, ko išmokote. Net jeigu tas žmogus buvo niekšas, galite pasakyti: „Ačiū, tavo dėka išmokau atskirti tokius žmones, kaip tu, ir su jais net neprasidedu“, – pataria psichologė.
Žinoma, tai iš karto neišspręs visų problemų, reikės dirbti su atstumtais jausmais, su kūnu, kuriame „palaidojome“ tuos jausmus, o ne atsisveikinome su jais, laukia darbas su sužeistomis sielos dalimis, kurių mes nenorime pastebėti, nes ten „skauda“.
Tai kelio pradžia, tačiau kelią įveikia tik tas, kuris juo eina.
