Kaip visa tai reanimuoti? Leiskitės į prisiminmus: atmintyje atgaivinkite viską, ką puikaus išgyvenote dviese: pirmuosius pasimatymus, pasivaikščiojimus, pirmą kartu pažiūrėtą filmą, pirmą kartu praleistą savaitgalį. Kiekviena pora turi krūvą tokių prisiminimų: svarbu prisiminti ne įvykius, o savo emocijas tuomet: ką jautėte? Ir apskritai – kodėl iš milijonų vyrų išsirinkote būtent jį?
O kas pasikeitė dabar? Jis nebe toks patrauklus? Nebe toks švelnus, kaip anksčiau? O gal jūs pati apsileidote? Jis neatneša be progos gėlių kaip draugės sutuoktinis (ne jums, o draugei, žinoma)? Niekada nebekalba apie savo jausmus? Bet ruošia pusryčius, žaidžia su vaikais ir vakarais masažuoja jums nugarą?
Pasistenkite išsiaiškinti, kas pasikeitė. Juk niekada nevėlu pradėti iš naujo. O gal atėjo metas įnešti naujovių į jau pabodusį jūsų vedybinio gyvenimo scenarijų? Pabandykite: atsigulę į lovą bent dešimt minučių nesikalbėkite apie darbą, vaikus ir buitį. Nesiaiškinkite santykių. Verčiau prisiminkite ką nors linksmo! Kad ir kokią komediją ar istoriją, nutikusią jums keliaujant baidarėmis.
Nieko baisaus, jei kartu žiūrite televizorių. BET... Jei visi jūsų vakarai, paženklinti kraupiomis žiniomis iš ekrano, tik tokie, tai jau problema. Išimtis: filmai, kurie patinka jums abiem.
Niekada nešaukite vyro:„Ei!”. Net į šunį kreipiamasi vardu… Prisiminkite, kaip švelniai jį vadindavote pirmaisiais pažinties mėnesiais. Arba sugalvokite ką nors naujo.
Venkite liepiamosios nuosakos: „Atnešk!“, „Paduok!“. Nebet tik „Gulk!“ ir „Nesustok“ jųdviejų vaidmenų žaidimuose.
Įterpkite naujovių į nuobodžią kasdienybę. Bent vieną savaitgalį per mėnesį nuveikite ką nors tokio, ką paskui prisiminsite. Įjunkite fantaziją! Kada kartu vakarieniavote restorane, išsiruošėte savaitgaliui na, nors į Rygą, ar tiesog išėjote į pėsčiųjų žygį? Pagaliau - aplankykite retą dailininkų parodą, Panemunės pilis (ar artimiausią dvarą), pasivažinėkite riedučiais ar nueikite į čiuožyklą!
Atšviežinkite savo intymųjį gyvenimą. Ar kada buvote susitarę grįžti namo per pietų pertrauką ir greitai „suveikti intymumo“? Ne? Kodėl? O kodėl jums neužsisakius viešbučio penktadienio vakarui? Vaikus visuomet galima rasti kam palikti. Ir nebūtina lovoje demonstruoti akrobatinių numerių. Gal apskritai jūs seniai bebuvote ilgam apsikabinę?
Nekritikuokite savo mylimo žmogaus. Tai pavojinga. Laimingoje santuokoje galioja auksinė taisyklė: pagyrų turi būti daugiau, daug daugiau nei kritikos.
Nuolat nepatarinėkite. Ką jis turi valgyti, kiek išgerti, kaip leisti laisvalaikį, kaip kalbėti... Jūs neperauklėsite suaugusio žmogaus – kad ir kaip norėtųsi.
Liaukitės kalbėtis vien tik apie vaikus. Na, taip, jie gyvenimo gėlės. Na, taip, jūs abu neįsivaizduojate savo gyvenimo be jų. Bet tai, ką geriausia abu galite jiems duoti – tai laimingos šeimos modelį. O kaip jį sukursite, nepabuvę dviese, be vaikų?
Taigi, ištekėti daug lengviau nei ilgai išlaikyti rusenančią jausmų ugnį. Tai menas, bet mes, moterys, juk meniškos iš prigimties, ar ne?
