Istorijos apie karalius visada žavi ir kaitina vaizduotę. Na ir kas, kad tos istorijos ne visada tikros arba ne visada tokios orios ir įkvepiančios, kaip mums norėtųsi. Kad ir kaip būtų, karūna žmogui suteikia išskirtinę aurą. Būtent taip nutiko ir vienintelio oficialaus Lietuvos karaliaus Mindaugo atveju… Mūsų vaizduotėje jis – kilnus karžygys, įnirtingai gynęs Lietuvą nuo priešų ir išmintingai paklojęs jos valstybingumo pamatus. Mindaugo karūnavimo diena – valstybinės reikšmės šventė. Taip, kai visa tauta susivienija pašlovinti savo valstybės ar masiškai gieda himną, tikrai yra gražu. Ir sveikintina. Visgi, kai atidžiau pasikapstai po istorikų darbus, kyla vis daugiau klausimų ir abejonių, ar iš tiesų Mindaugą būtų tikslinga vienareikšmiškai vadinti kilniu tautos suvienytoju. Ar jam patriotine prasme Lietuva rūpėjo kaip valstybė? Šis klausimas tikriausiai tegali būtų retorinis...
Mindaugo biografijos faktai ir prielaidos
Koks buvo karalius Mindaugas, ką jis mėgo, kuo gyveno, kokia buvo jo ideologija, kaip klostėsi santykiai su žmona karaliene Morta ir vaikais (kurių net nežinoma, kiek tiksliai turėjo)? Į šiuos ir panašius klausimus jums vargiai galėtų atsakyti net kompetentingiausias istorikas. Kadangi valdovas, kiek žinoma, oficialaus savo metraštininko neturėjo, vieną kitą padriką jo gyvenimo bei veiklos fakčiuką tegalima atsekti iš kaimyninių šalių metraščių, kuriuose apie šį žmogų, deja, užsimenama taip pat šykščiai. Kad ir kaip būtų, iš jų istorikai tarsi kokią dėlionę sudėliojo menamą Mindaugo portretą. Gaila, tai, ką mes apie jį žinome šiandien, daugiausia tėra jų požiūrio ir vaizduotės vaisius.
Tiksliai nežinoma netgi Mindaugo gimimo data. Daugelyje šaltinių tegalima rasti įrašą, kad šis karžygys bei valdovas pasaulį išvydo apie 1200 metus. Ne ką daugiau faktų istorija pateikia ir apie jo artimuosius. Niekas šimtu procentų negali pasakyti, kas toks buvo jo tėvas. Kai kurie šaltiniai įvardija kunigaikštį Rimgaudą (Ringoldą), bet jokių tikrų įrodymų, kad tai galėtų būti panašu į tiesą, nėra. Manoma, kad Mindaugo gimdytojas turėjęs būti įtakinga asmenybė. Galimas dalykas, valdovo teises būsimasis karalius pavedėjo būtent iš jo. Štai Livonijos eiliuotoje kronikoje sakoma, kad Mindaugo tėvas buvo didelis karalius, kurio laikais nebuvo jam lygių. Tačiau daugelis istorikų mano, kad šiuo įrašu visgi kliautis nederėtų. Taigi Mindaugo giminystės ryšiai lieka paslaptimi.
Kada jis karūnuotas?
Kaip ir daugelis dalykų Mindaugo biografijoje, hipotetinė yra ir jo karūnavimo diena. Niekas tiksliai nežino, ar tai įvyko būtent mūsų švenčiamą liepos 6-ąją. Ši diena nėra juodu ant balto įrašyta nė viename metraštyje. Mokslininkai ją išrinko pasitelkę kelis kitus papildomus metraščių įrašus. Kiek žinoma, identifikuojant šią datą, bene daugiausia prie to prisidėjo žinomas mūsų istorikas prof. Edvardas Gudavičius, taip pat lenkų istorikas J. Liatkovskis. Pastarasis senuose metraščiuose aptiko įrašą, kad vienas pranciškonų vienuolis, dalyvavęs Mindaugo karūnavimo ceremonijoje, liepos antroje pusėje buvo atkeliavęs į Livonijos ordino žemes. Pagal šį įrašą istorikas padarė išvadą, kad minėtasis vienuolis Livonijoje lankėsi jau po Mindaugo karūnavimo. Taigi, logiškai mąstant, Mindaugas turėjo būti karūnuotas pirmoje liepos pusėje. Kiek žinoma, tų laikų karūnavimo ceremonijos paprastai vykdavo tik sekmadieniais, taigi, peržiūrėję tų metų liepos sekmadienių datas ir pasvėrę visas aplinkybes, istorikai nusprendė, kad arčiausiai tiesos yra liepos 6 diena.
Apie Mindaugo monarchiją
Taigi, pasak istorikų, Lietuvos monarchijos istorija prasideda 1253 m. liepos 6 d., kai Mindaugui uždedama karūna ir jis tampa pirmuoju Lietuvos valdovu. Jei manote, kad tai buvo visuotinio masto įvykis, su išpuoštomis menėmis ir būriais šventiškai nusiteikusių žmonių, skanduojančių „Tegyvuoja karalius!“, tikriausiai teks nusivilti. Istorikų teigimu, viskas vykę tyliai ramiai, greitai, nedideliame būrelyje žmonių. Ištaikęs progą tarp nesibaigiančių karų, Mindaugas paskubomis priėmė karūną. Esą ceremonijoje tedalyvavo keli vokiečių ordino riteriai, pranciškonų vienuoliai ir magistras. Jokių garbingų monarchų ir kitų aukšto rango atstovų iš svečių šalių. Mindaugas šį įvykį galbūt ir pažymėjo su savo aplinkos žmonėmis pakeldamas po ragą kokio tauraus gėrimo, tačiau apskritai Europos kontekste šis įvykis, galima sakyti, buvo nepastebėtas. Jei tuo laiku būtų egzistavęs internetas ir tokios naujienų agentūros kaip „Reuters“ ir pan., situacija, reikia manyti, būtų kitokia. Bet tais laikais naujienos iš tokio atkampaus krašto kaip Lietuva sklisdavo vangiai. Jos keliavo iš lūpų į lūpas ir, kol pasiekdavo (jei išvis pasiekdavo) Europą, virsdavo tikrų tikriausiu sugedusiu telefonu. Taigi Mindaugui, kaip karaliui, nepasisekė – gimė nedėkingais laikais. Ir apskritai, kalbama, kad tiek jo karūnavimas, tiek krikšto priėmimas tebuvo simboliniai. Tam tikra prasme verslo sandėriai. Po šių įvykių valdovas netapo nei rafinuotų manierų monarchu, besimaudančiu nežabotoje prabangoje, nei uoliu kataliku, kasdien kalbančiu rožinį. Užsidėjęs karūną, jis toliau žvangino kalavijais ir kovojo už savo būvį, o už pergales mintyse tikriausiai dėkodavo seniesiems pagonių dievams. Kas žino... Esama liudijimų, kad, silpstant kryžiuočių įtakai, Mindaugas išsižadėjo krikščionybės, taigi lyg ir neteko karūnos, nes, pasak istorikų, ji galėjo būti suteikta tik krikščionims ir tik pritariant pačiam popiežiui.
Mirties aplinkybės
O kaip dėl Lietuvos valstybės? Ar Mindaugas tikrai buvo jos suvienytojas? Uždavę šį klausimą, taip pat atsiduriame istorikų kryžminės kovos epicentre. Yra nemažai teigiančių, kad Lietuva kaip valstybė jau egzistavo gerokai prieš jam užsidedant karūną. Vienos ir neginčijamos tiesos šiuo klausimu, deja, taip pat nėra. Kurią versiją palaikysite, tai jau bus tikriausiai jūsų principo reikalas. Na, o baigdami šį prielaidomis apraizgytą pasakojimą, be jokios abejonės, turėtume prisiminti dar vieną karaliaus Mindaugo biografijos epizodą – jo mirties aplinkybes. Gaila, ir šis įvykis nekvepia karališka pompastika. Daugelyje šaltinių rašoma, kad valdovas tapo sąmokslo auka. Viena populiariausių versijų skelbia, kad sąmokslą prieš jį sukurstė kunigaikščiai Treniota bei Daumantas. Tikriausiai tai buvo eilinė kova dėl įtakos ir valdžios. Nors... egzistuoja teorija, kad į šią istoriją esą buvo įsipainiojusi moteris. Kai kurie šaltiniai teigia, esą Mindaugas jėga paveržė Daumanto žmoną, savo pirmosios žmonos Mortos seserį. Ir dar kokiomis aplinkybėmis! Kai šioji atvyko laidoti savo sesers... Taigi, kai kurių istorikų manymu, Mindaugo mirtis nebuvo toks jau niekšiškas susidorojimas. Jis tiesiog gavo, ko nusipelnęs. Ką galima pasakyti šiuo klausimu? Istorija yra istorija. Tiesa priklauso nuo to, kokiu rakursu į ją pažiūrėsi. O mirusieji juk nekalba...