Neatlygintinai pabėgėlius iš Ukrainos per platformą manodaktaras.lt konsultuojantys Lietuvos psichologai siekia padėti atsikratyti jiems kaltės jausmo, kad jie ne namuose, ne su ginklu rankoje, o ten, kur saugiau.
Vienas iš šios iniciatyvos sumanytojų, manodaktaras.lt rinkodaros vadovas Martynas Burba teigia, kad ši paslauga tampa vis aktualesnė: Ukrainos pabėgėliams teikti nemokamas vaizdo konsultacijas šiuo metu jau užsiregistravo per 60 Lietuvos psichologų savanorių.
Anot jo, bendrauti per nuotolį, vaizdo skambučiais, pabėgėliams priimtina: „Nuotoliniam bendravimui visus mus tam tikra prasme paruošė karantino metai, kai vaizdo konsultacijos su gydytojais ir specialistais iš dalies pakeitė kontaktines konsultacijas”, – sakė M. Burba.
Vienas iš šios iniciatyvos sumanytojų, manodaktaras.lt atstovas Martynas Burba džiaugias, kad ši paslauga įgauna pagreitį: Ukrainos pabėgėliams teikti nemokamas vaizdo konsultacijas šiuo metu jau užsiregistravo per 60 Lietuvos psichologų savanorių.
Konsultuoja ir ukrainiečių psichologai
Psichologų sąjungos vadovė Valija Šap svarsto, kad Lietuvoje nuo karo prisiglaudžiantiems ukrainiečiams ne visada gali būti drąsu kreiptis psichologinės pagalbos į lietuvių psichologus, bet gal saugiau ir jaukiau būtų bendrauti su ukrainiečiu psichologu?
„Kadangi Lietuvoje jau nemažai ukrainiečių psichologų, psichologų sąjunga tarpininkauja susiejant juos su potencialiais darbdaviais, taip pat siekia, kad šie tęstų savo veiklas pagal įgytas profesines kompetencijas.
Šiuo metu taip pat ieškoma galimybių mokėti jiems atlygį už konsultacijas, teikiamas per manodaktaras.lt platformą. Čia aktyviai prisideda Lietuvos „Rotary” apygarda”, – pasakojo V.Šap.
Pasidomėjus, kokių patarimų turėtų ukrainiečių šeimas priglaudusiems lietuviams, psichologė V.Šap. atviravo, kad susiklosčiusi situacija beprecendentė, todėl tinka tai, kas įprastai naudojama krizių ir katastrofų atveju: nelikti vienam, kalbėti apie patiriamus sunkumus, jei per sunku, ieškoti profesionalios psichologų konsultacijos.
Būti šalia kenčiančių – prasminga
„Ukrainiečiai šiuo metu išgyvena labai daug sunkių jausmų. Kiekvieną žinią iš namų jie priima su viltimi, o papaaiškėjus, kad tai dar vienas rusų melas, labai nusivilia.
Kai kuriose situacijose lietuviams gali atrodyti, kad jie nevertina lietuvių pastangų ar yra nepakankamai dėkingi, bet reikėtų suprasti, kad nepriklausomai nuo to, kokį komfortą šie žmonės gauna Lietuvoje, jų širdis vis vien veržiasi namo, nepriklausomai nuo vykstančio karo ir ten tvyrančios grėsmės.
Suprantu, kad būti šalia kenčiančio žmogaus labai sunku.
Bet mūsų tikslas ne juos paguosti ar pralinksminti, o duoti žinią, kad esame su jais, kad priimame ir gerbiame jų gedėjimą ir jie nėra vieni.
Ne tik dabar, vykstant karui, bet ir jam pasibaigus, dar kurį laiką jausime potraumines pasekmes.
Reikia tikėti, kad ukrainiečiai su kitų tautų pagalba įveiks patiriamus sunkumus ir išgyvens, o mes nepristigsime palaikymo”, – vylėsi V.Šap.
Tuo metu jau kurį laiką ukrainiečius Lietuvoje per minėtą platformą konsultuojanti R.Jasevičienė sako, jog reikia suprasti, kad daugelis jų Lietuvą siekė taip, kaip stovi.
Taigi, kol nebus pasirūpinta pirminiais poreikiais, kol jų vaikai nepradės lankyti vietinių darželių ar mokyklų, kol neišsispręs jų laikino prieglobsčio problema, matyt, patys psichologinės pagalbos nesieks.
Specialistės teigimu, ne visi ukrainiečiai pasirengę kalbėti apie savo patirtis ir įsitvirtinę.
„Bet, jei jau atsiveria, negali nustoti pasakoję apie slegiantį kaltės jausmą, nerimą ir įtampą, apie tai, kaip negali pabėgti nuo iš proto varančių minčių.
Dažnam jų patariu susikaupusį nerimą tiesiog išvaikščioti ar išbėgioti, įsispyrus į sportinius batelius“, – apie savanoriavimo patirtis atsiliepia Klaipėdoje gyvenanti psichologė R.Jasevičienė.
Užsiregistruoti nemokamai vaizdo konsultacijai su psichologu ukrainiečiai gali čia: manodaktaras.lt/slava-ukraini.
