Atmeskime tokias rimtas priežastis kaip neištikimybė, alkoholizmas, smurtas, šlykštus sutuoktinio charakteris. Tačiau statistika byloja, kad daugumą žmonių link skyrybų pastūmėja vieni niekai, smulkmenos. Sakote, galima į jas tiesiog nekreipti dėmesio?
Na, ir kas, kad jūsų vyras po visą butą išmėto savo drabužius, nuolat palieka trupinius ant stalo, šliurpia sriubą, nenuleidžia unitazo dangčio, slampinėja po namus su triusikais, o naktį knarkia taip, kad dreba taurės indaujoje. Juk nerūko, negeria, laiku namo grįžta. Pasaulyje siaučia Ebola, kalbos netyla apie Trečiąjį pasaulinį, o jums rūpi tik tai, kad partnerio rankos prilipusios prie klyno, kai jis žiūri televizorių?!
O jūs? Juk ne angelas, tiesą sakant. Jis irgi galėtų imti vardinti: miegodama visada nutraukiate nuo jo antklodę, dėvite jo megztinius, niekada nepaskubate, kai jis prašo, rūkote ir valandų valandas plepate telefonu. Ir dar specialiai segite tokius sijonus, kurie jam primena guvernantę. Tyčia. Taip, teisingai, tai jį IRGI nervina.
Iš esmės smulkmenos visiškai netrukdo laimingam šeiminiam gyvenimui tol, kol jų kiekybė pereina į kokybę. Taigi, iki tol, kol kuri nors „miela“ jūsų smulkmena ima erzinti antrąją pusę iki kauksmo bei dantų griežimo. O jei tų smulkmenų net ne viena, o keletas, nieko nuostabaus, kad po kurio laiko žmogus ima taip nervinti, kad stengiamasi į jį net nežiūrėti.
Išeitis tik tokia – kuo mažiau makaluotis namie ir atgaivos ieškoti kažkur kitur. O gaivą ir atgaivą visuomet suteikia kokia nors laiku neištekėjusi klasės draugė ar seksualiai susirūpinusi bendradarbė.
Būtent taip ir prasideda dauguma vedusių vyrų romanų, kurie neretai perauga į antras ar trečias vedybas (kol pradeda erzinti „mielos“ naujosios pasijos smulkmenos). Taigi, šeimos laivas nesudūžta į banalią meilės trikampio kraštinę, ne – jis subyra į šipulius dėl menkniekių virtinės.
O dabar pamąstykite: kad jei jus erzina, gal tai tik JŪSŲ problema, o ne to, kuris tai daro? Įsivaizduokite ir save: jūsų kolegą erzina jūsų balsas, vyrą - kalbėjimas telefonu, o vaiką - nuolatiniai jūsų priminimai „kelkis, valgyk, paimk, nunešk sugrįžk“. Tai negi turėsite dabar visiems įtikti, išversti kailį ir prisitaikyti? O kur tas posakis „būk savimi“?
Žinoma, jis nereiškia būti kale, priekaištų ir bambėjimų karaliene. Tačiau juk galima nekelti bangų ten, kur jų tiesiog nėra.
Taip pat skaitykite: Atsako moterys: neseksualūs ir labiausiai atstumiantys vyrų įpročiai
Ką daryti? Pamėginkite vyrą gerbti taip, kaip svečią, atėjusį į namus. Gal tos tolerancijos jo veiksmams, kurie jus erzina, atsirastų daugiau? Juk taip neįdomu gyventi su tobulu žmogumi, kuris yra tarsi priekaištas jums, kad jūs ne tokia tobula...
Kita vertus, jei viskas būtų taip, kaip norite, vyras neturėtų nieko, kas jus erzina, ar laikytumėte jį įdomia ir spalvinga asmenybe?
Ką dar galite padaryti? Būti dėmesingomis ne tik sau, bet ir žmogui, kuris šalia. Juk dažniausiai gyvenate su paprastu vyru – jis ne šnipas koks, jo neapmokė specialiųjų tarnybų agentai, kaip slėpti savo emocijas ir jausmus, kad nė vienas veido raumenėlis nevirptelėtų. Iš vyro veido galima skaityti kaip iš knygos – kas jam patinka, o kas – ne. Tik bėda, kad skaityti kartais tingisi...
Bet ir tuomet, ko gero, jis dažnai šį tą ir pasako, tik kartais negirdite, kartais neklausote, nes ir pati turite apie ką pagalvoti, ar ne? Na, bet jei jį mylite ir nesiruošiate skirtis, kartais reikėtų pastatyti ausis ir išplėsti akis.
Be to, pabandykite suvokti, kokie jo įpročiai jus labiausiai nervina: arba susitaikykite su jais, arba pabandykite juos išgyvendinti. Patarimas teorinis, deja. Kažin, ar būna taip: „Brangusis, mesk rūkyti, ką....“ Jis: „Gerai, mažyte, kad pasakei. Štai dabar ir metu. Fu, kodėl aš anksčiau rūkiau?“
Taip pat skaitykite: Jautrus vyro laiškas žmonai skyrybų dieną: „Niekada nesiliausiu tavęs mylėti“
Kita vertus, jei viskas būtų taip, kaip norite, vyras neturėtų nieko, kas jus erzina, ar laikytumėte jį įdomia ir spalvinga asmenybe? Juk tos erzinančios savybės, tos smulkmenos, kaip jis laužo duoną ar kalbėdamas gestikuliuoja, yra tik jam būdingos, tai jį išskiria iš kitų.
Būkim paprastesnės ir priimkime save tokias, kokios esame, tačiau leiskime ir kitiems būti savimi – mąstyti, elgtis, turėti savo keistenybių ir žavių smulkmenų. Net jei jos kažkam ir nepatinka.