„Ekonominis smurtas dažniausiai pasitaiko romantiniuose santykiuose ir apima finansų bei daiktų, kuriuos galima nupirkti už pinigus, kontrolę. Tai yra viena iš keturių smurto formų – šalia fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto. Nors ekonominio smurto aspektas minimas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, visuomenėje dar trūksta informacijos, kaip jį atpažinti, kokių veiksmų imtis, kur ir kokios pagalbos kreiptis, jei susiduriama su ekonominiu smurtu. Prieš keletą metų atlikta apklausa parodė, kad atpažinti ekonominį smurtą geba mažiau nei 2 proc. Lietuvos gyventojų“, – sakė projekto „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Ramunė Vitartaitė.
Pasak jos, svarbu suprasti, kad visais atvejais ekonominis smurtas kyla iš galios disbalanso. Kitaip tariant, smurtauti pradeda toks asmuo, kuris jaučiasi finansiškai stipresnis.
„Tas, kas turi galią, kontroliuoja kitą, galios neturintį. Kontrolė pasireiškia per fizinius – smurtautojas aukai neleidžia turėti darbo, savo būsto ir pan., ir ekonominius išteklius, pvz., kontroliuoja pinigus, išlaidas“, – teigė R.Vitartaitė.
Dažnai ekonominis smurtas būna stipriai susijęs su kitomis smurto rūšimis, pvz., psichologiniu smurtu – auka gali būti kritikuojama, žeminama, taip siekiant sumenkinti savivertę.
Suprasti akimirksniu: kas yra ekonominis smurtas?
- Tai smurtas, susijęs su šeimos finansais. Jis gali būti įvairių formų:
- Partneriui neleidžiama dirbti.
- Iš partnerio atimamas uždarbis.
- Verčiama prašyti pinigų savo ir vaikų reikmėms.
- Neduodama pinigų būtiniausiems dalykams.
- Kontroliuojamas šeimos biudžetas, vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai.
- Atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek po skyrybų.
- Ekonominio smurto atveju smurtautojas stengiasi kontroliuoti savo auką, palaipsniui atimdamas galią pasipriešinti ir priimti savarankiškus sprendimus ar nutraukti ryšius su smurtautoju.
- Smurtą kenčiantis žmogus nesijaučia galintis mokytis, dirbti, o tai ateityje dar labiau sumažina jo galimybes pasipriešinti smurtautojui ir gyventi savarankiškai (turėti savo turto, karjerą ir pan. dalykus).
- Kuo didesnė finansinė nepriklausomybė, emocinis ir finansinis raštingumas, tuo mažiau galimybių žmogui tapti ekonominio smurto auka.
Išduoda net ir „nekaltos“ pastabos
Kaip atskirti, kad susidūrėte su ekonominiu smurtu? Pasak „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Augustės Dudutytės, galima sau užduoti konkrečius klausimus, pavyzdžiui: ar iš partnerio ar kito žmogaus jaučiu spaudimą nedirbti? Galbūt man net neleidžia dirbti arba esu kontroliuojama, ką turiu dirbti?
„Gali būti ir priešingai: gal žmogus yra spaudžiamas dirbti darbą, kurio jis nenori? Verta savęs paklausti, ar jūs turite prieigą prie savo (šeimos) pinigų, ar žinote, kokia jūsų šeimos ūkio finansinė padėtis, ar nuo jūsų nėra slepiami finansai?“ – „kontrolinių“ klausimų pavyzdžius pateikė A.Dudutytė.
Ekonominio smurto požymiu gali būti ir „kasdienės“ pastabos bei primygtinės „rekomendacijos“ taupyti, gėdinimas dėl išlaidų arba net bandymas jas kontroliuoti.
„Kalbant paprastai, kiekvienam verta pasižiūrėti ir įvertinti, ar kitas asmuo nekontroliuoja jūsų elgesio su pinigais ir kitais finansais, ypač bandant jus stipriai apriboti“, – papildė A.Dudutytė.
Ekonominio smurto požymiu gali būti ir „kasdienės“ pastabos bei primygtinės „rekomendacijos“ taupyti, gėdinimas dėl išlaidų arba net bandymas jas kontroliuoti.
Pašnekovės pabrėžė, jog Lietuvoje dar nėra įprasta viešai kalbėti apie ekonominį smurtą. Todėl kai kuriems gali būti sunku pripažinti, kad jų gyvenime yra tokio smurto.
„Mes žengiame pirmuosius žingsnius. Labai svarbu matyti pavyzdžius, koks gali būti tas smurtas“, – pabrėžė su šia tema dirbanti R. Vitartaitė.
Skyrybos – patogi situacija suvešėti ekonominiam smurtui
Ekonominio smurto pavyzdžiu gali būti ir gana įprasta Lietuvoje situacija – vengimas išlaikyti vaiką tiek gyvenant santuokoje, tiek ir po skyrybų.
Tai taip pat ir manipuliavimas vaiko pinigais ar jo išlaikymo pinigais. Taip pat gali būti atsisakoma kitam asmeniui suteikti teisingą informaciją apie šeimos finansinę situaciją. Labai dažnas atvejis yra ir priverstinės skolos, vertimas pasiimti paskolą ir kitos įvairiausios manipuliacijos, susijusios su kreditais. Nereti atvejai yra įvairus spaudimas perrašyti priklausantį turtą. Rečiau, bet visgi pasitaiko, kad iš asmens atimamas uždarbis. Dažniau – už kitą asmenį priimami finansiniai sprendimai.
„Ekonominis smurtas yra ir kito asmens kontroliuojamos asmeninės išlaidos. Sunku patikėti, bet daug ekonominio smurto aukų pasakoja, kaip buvo kontroliuojamas kiekvienas jų čekis <...> Būna įvairių manipuliacinių mechanizmų, į kuriuos žmogus galbūt neatkreipia dėmesio, nors tai – ekonominis smurtas“, – pavyzdžius pateikė „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė R.Vitartaitė.
Kaip ir kitokio smurto atveju, patiriant ekonominį smurtą, auką bandoma sumenkinti manipuliuojant, gąsdinant ir kitaip bandant sumažinti jos pasitikėjimą savimi, apriboti santykius su išoriniu pasauliu. Tai gali vykti kaip psichologiniai „žaidimai“, taip pat ir tokie konkretūs veiksmai kaip telefono atėmimas arba ėjimas į parduotuvę tik su „palyda“, t. y. smurtautoju.
„Bendras tikslas – vienomis ar kitomis formomis kontroliuoti žmogų, jo elgesį ir kartais – jį išnaudoti“, – kalbėjo A.Dudutytė.
Didžiausia rizika – moterims, turintiems negalią ir senyvo amžiaus žmonėms
Pasak R.Vitartaitės, kalbant apie ekonominį smurtą, labai svarbu suvokti, kad smurtauti gali bet kas, esantis mūsų artimoje aplinkoje.
„Tai gali būti tiek buvę, tiek ir esami romantiniai partneriai, suaugę vaikai, tėvai, globėjai ir pan. Tačiau dėl statistiškai prastesnės moterų ekonominės padėties ir vis dar įprasto lyčių vaidmenų paplitimo Lietuvoje, dažniausiai ekonominio smurto aukomis tampa moterys“, – pažymėjo „Kurk Lietuvai“ atstovė.
Tai patvirtina ir 2019 m. atliktas tyrimas „Smurto artimoje aplinkoje paplitimas ir modeliai reprezentatyvioje Lietuvos imtyje“ rodo, kad maždaug trečdalis Lietuvoje gyvenančių moterų yra bent kartą gyvenime patyrusios ekonominį smurtą.
Nors nuo ekonominio smurto kentėti gali tiek vyrai, tiek moterys, dažniausi scenarijai panašūs, sako „Kurk Lietuvai“ atstovės.
„Paprastai aukos – moterys, kurias sutuoktiniai, sugyventiniai ar mylimieji įkalbina nedirbti, arba kaip tik ji negali dirbti, nes turi rūpintis arba vaikais, arba senyvo amžiaus ir / ar ligotu artimuoju. Kitas dažnas atvejis – kai aukomis tampa senyvo amžiaus tėvai, kuriuos išnaudoja jų suaugę vaikai. Turbūt daugeliui girdėti ir žinomi dalykai, kai suaugę vaikai turi prieigą prie pensijų, galbūt ir visų banko prisijungimų. Tai atveria duris ekonominiam smurtui. Trečia pažeidžiamų žmonių grupė – žmonės su negalia, prieš kuriuos smurtauja jų globėjai“, – pasakojo A. Dudutytė.
Paprastai aukos – moterys, kurias sutuoktiniai, sugyventiniai ar mylimieji įkalbina nedirbti.
Šie žmonės paprastai turi teisę rūpintis savo globotinių finansiniais ištekliais ir gali tuo piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, pasisavinti globotinio pinigus arba dalį jų, neinformuoti jo apie profesines – mokymosi, darbo ir pan. – galimybes, taip užkirsti jam kelią tapti savarankiškesniu ir mažiau nuo globėjo priklausomu žmogumi.
Pasitaiko atvejų, kai senyvo amžiaus žmones globojantys artimieji (vaikai, kiti giminaičiai), taikydami ekonominio smurto metodus – grasindami, gąsdindami, žemindami auką – užvaldo tokių žmonių turtą: butą, sodą ir panašius objektus. Visais atvejais naudojamasi galios pozicija – aukai sudaromas įspūdis, jog ji be smurtautojo nepajėgtų išsiversti, kad šio pagalba – būtina, o sprendimai – neginčijami.
Raudonos vėliavėlės: į ką atkreipti dėmesį?
Neretai atpažinti ekonominį smurtą sudėtinga dar ir dėl to, kad jis painiojamas su tam tikromis žmogaus savybėmis, pvz., šykštumu.
„Žinau vieną istoriją, kai gerbiamas medikas smurtavo prieš žmoną. Anais laikais jį būtume pavadinę tiesiog šykščiu žmogumi. Tačiau iš tiesų tai, ką jis darė, yra ekonominis smurtas. Šio mediko žmona, kuri buvo išlaikoma vyro, prašydama pinigų naujoms pėdkelnėms nusipirkti, turėdavo jam parodyti savo senas pėdkelnes, t. y. įrodinėti, kad jos tikrai suplyšo, kad jų negalima susiūti ir t. t. Panašių atvejų, deja, bet yra tikrai pakankamai daug“, – sakė antstolė Brigita Palavinskienė.
Pasitaiko, jog ekonominio smurto aukomis tampa tėvai, po skyrybų su buvusiu partneriu bandantys rasti idealiausią sprendimą dėl vaikų priežiūros ir išlaikymo. Šiais atvejais kartais linkę piktnaudžiauti ne tik vyrai, bet ir moterys. Tiesa, jų taikomi ekonominio smurto būdai skiriasi.
„Būna, kad moterys vyrus šantažuoja, sakydamos: „Duok pinigų, tada leisiu susitikti su vaiku.“ Vyrai kartais taiko kitus metodus, pvz., prašo detaliai atsiskaityti, kur mama išleido vaikui skirtus pinigus, liepia pristatyti pirkimo kvitus, čekius, reikalauja pateikti įsigytų daiktų nuotraukas ir pan. Visa tai nėra retos situacijos šeimose, išgyvenančiose skyrybas. Ir taip, tai yra ekonominis smurtas“, – sakė antstolė.
Būna, kad moterys vyrus šantažuoja, sakydamos: „Duok pinigų, tada leisiu susitikti su vaiku.“
Su ekonominio smurto tema savo darbe susidurianti teisininkė pabrėžia, kad aukos tebesigėdija kalbėti apie patirtą ekonominį smurtą. „Deja, visuomenės požiūris taip greit, kaip norėtųsi, nesikeičia. Todėl daug žmonių tebesivadovauja požiūriu, kad „kaip aš čia pasakosiu, geriau patylėsiu“. Vis dėlto kuo daugiau apie tai kalbėsime, kuo daugiau šviesime visuomenę, tuo požiūris labiau keisis“, – sakė pašnekovė ir pridūrusi, jog jaunesnė karta finansiškai raštingesnė, o tai padeda pamatyti ir ekonominio smurto požymius.
„Tai pastebiu ir tarp savo darbuotojų, kolegų, kurių nemaža dalis yra jauni žmonės. Jiems visiškai natūralu yra lygios teisės namuose: vaikų priežiūra, buitis, pvz., maisto gaminimas ir kiti dalykai. Su vyresne karta sudėtingiau. Visuomenėje mes dar turime pakankamai daug moterų, kurioms dabar 50 metų ir daugiau. Jos anksti ištekėjo, beveik niekada nedirbo – kai kurios nebuvo įgijusios specialybės ir visą savo gyvenimą paaukojo šeimai: vaikams, vyro karjerai ir t. t. Šitai daliai visuomenės yra sunkiausia atskirti ekonominį smurtą“, – kalbėjo antstolė.
Finansinė nepriklausomybė, pasak B.Palavinskienės, labai svarbi sąlyga, siekiant išvengti ekonominio smurto.
„Turint asmeninių finansų nėra būtinybės būti su kažkuo – žmogus geba pasirūpinti savimi. Profesijos ir specialybės įgijimas, darbas, materialinis turtas – visa tai yra svarbu ir kalbant apie ekonominio smurto prevenciją. Kitaip tariant, sumažina galimybes tapti ekonominio smurto auka“, – sakė portalo pašnekovė.
Antstolė paminėjo dažniausias klaidas, kurias daro ekonominio smurto aukos: „Neretai moterys naiviai tiki, kad gali perauklėti vyrus, mano, kad „mano meilė jį išgelbės, jis taps geresnis“. Tai – netiesa. Kitas raudonas signalas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra kontrolė. Jei partneris neleidžia susitikti su draugais, riboja kitus dalykus – tai nėra rūpestis, tai kontrolės užuomazgos.“
Kur ieškoti pagalbos?
Susiduriant su ekonominiu smurtu asmeniškai arba pastebint, kad su juo susiduria jums artimas žmogus, kolega ar pažįstamas, rekomenduojama užsukti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto puslapį www.atpazinksmurta.lt. Jame galima rasti visų šalyje veikiančių specializuotos kompleksinės pagalbos centrų kontaktus. Apsilankyti šiame puslapyje rekomenduojama ir tokiu atveju, jei tik kyla įtarimas „o gal tai, ką patiriu, yra ekonominis smurtas“.
„Kartais atrodo, gal aš čia išsigalvoju. Bet net ir tokiu atveju verta kreiptis, nes ten sulauksite nemokamos teisinės, psichologinės pagalbos, taip pat bendro pobūdžio konsultacijos apie, pvz., grasinimus (ar jie pagrįsti ir pan.), sužinosite, kokias teises ir galimybes turi auka. Specialistai patars ir tai, kaip surinkti smurto įrodymus“, – pasakojo A.Dudutytė.
Ekonominio smurto atvejais rekomenduojama kreiptis ir į bankuose esančius konsultantus, kurie taip pat suteiks vertingų patarimų, kaip kovoti su ekonominio smurto pasekmėmis.
„Galbūt žmogus buvo įkalbėtas pasiimti paskolą arba paaiškėjo, kad partneris slapčia buvo pasiėmęs greitųjų kreditų, o esant santuokoje – abu sutuoktiniai už tai atsakingi. Banke sužinosite, ką daryti, sulauksite patarimų, kaip apsaugoti savo duomenis, kad ateityje nenukentėtumėte“, – paaiškino A. Dudutytė.
