Dažniausia tokio elgesio priežastis – baimė, kad atsisakius kvietimo kažkas įsižeis ar supyks. Tačiau tyrimas atskleidžia, kad tokios neigiamos atsisakymo pasekmės kur kas retesnės, nei manome.
Penkiuose eksperimentuose dalyvavo daugiau kaip 400 žmonių. Analizuota dalyvių savijauta atsisakius tiek įsivaizduojamo, tiek tikro kvietimo. Visuose eksperimentuose dalyviai pervertino spręsdami, kiek neigiamų jausmų jiems ir kviečiančiam asmeniui sukels kvietimo atsisakymas.
Apibendrindami tyrimo išvadas mokslininkai sako, kad turėtume labiau atsižvelgti į savo pačių poreikius ir norus, kai esame kviečiami kažką nuveikti. Juk daug maloniau skirti laiką tam, kas mums svarbu, nei, sukandus dantis, kančios kupinu veidu tenkinti kažkieno kito poreikius.
