Tyrėjai atskleidė, kad kiekvienas iš mūsų turime gebėjimą kontroliuoti, kiek stipriai galime mylėti kitą žmogų, ir tai padaryti nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Mokslininkų tikinimu, priklausomai nuo to, ko norite – mylėti labiau ar mylėti mažiau, reikia kontroliuoti ir savo mintis, taigi apie mylimą žmogų galvoti arba tik pozityviai, arba – tik negatyviai.
„Meilės reguliacija“ mokslininkų pramintas fenomenas per mūsų kognityvines ir elgesio strategijas leidžia vėl įžiebti žiežirbas gęstančiuose santykiuose, palengvinti širdies skausmą praradus mylimą žmogų ar suteikti šansą poroms, kurios savo meilės atgaivinti jau nebenori.
„Šiame tyrime buvo apžvelgiamos dvi meilės rūšys: akla meilė ir prisirišimas. Akla meilė – tai visa apimantis gilus jausmas vienam individui, tai aistringa, romantiška meilė.
Tuo tarpu prisirišimas – tai emocinio ryšio su kitu individu užmezgimas, tai intymumas gilesne prasme, įsipareigojimas ir visapusiškas atsidavimas kitam“, – apie savo atliktą tyrimą pasakoja Šv.Luiso universiteto Misūryje (JAV) ir Erasmus universiteto Roterdame (Nyderlandai) mokslininkai.
Mokslininkų studija buvo padalinta į dvi dalis – vienoje dalyje buvo naudojamas tik klausimynas, kitoje – ir klausimynas, ir vizuali užduotis.
Pirmoje tyrimo dalyje dalyvių mokslininkai paprašė užpildyti klausimyną apie jų meilę ir romantiškus jausmus. Testą sudarė 17 klausimų, jais mokslininkai norėjo įvertinti tyrime dalyvaujančiųjų gebėjimą kontroliuoti savo jausmus.
„Klausimai buvo specialiai parinkti tokie, kad atskleistų, kiek žmogus apskritai geba kontroliuoti savo jausmus bei kaip jis juos kontroliuoja, mylėdamas aklai ar jausdamas prisirišimą prie savo partnerio, taip pat, kad paaiškėtų juntamos meilės intensyvumas“, – tikina mokslininkai.
Stebėdami atsakymus, jie pastebėjo, kad dauguma tyrimo dalyvių manė, jog savo jausmus jie gali kur kas geriau kontroliuoti ne mylėdami partnerį aklai, o jausdami jam ar jai prisirišimą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kodėl jūsų žmona vengia intymumo?
Antroje tyrimo dalyje mokslininkų komanda atrinko 20 savanorių, tyrimo momentu esančių romantiškuose santykiuose, ir 20 savanorių, kurie neseniai išgyveno išsiskyrimą. Abi šios grupės taip pat turėjo užpildyti specialiai paruoštą klausimyną ir tuo pačiu žiūrėti skaitmenines savo partnerio nuotraukas.
Antroje tyrimo dalyje dalyvaujančių savanorių buvo paprašyta bežiūrint partnerio nuotraukas prisiminti pozityvias ir negatyvias savo partnerio savybes ar santykių momentus, jų taip pat buvo paprašyta įsivaizduoti, kaip santykiai galėtų (ar būtų galėję) klostytis ateityje.
Tyrimo dalyviams mąstant apie pozityvius ir negatyvius savo partnerio ir santykių aspektus ir žvelgiant į savo partnerių nuotraukas, mokslininkai padarė jų smegenų elektroencefalogramas, rodančias smegenų veiklos suaktyvėjimą.
Pastebėta, kad už mums emociškai svarbius dalykus atsakinga smegenų sritis buvo aktyvesnė tyrimo dalyviams prisimenant pozityvius savo partnerio ir santykių aspektus, nei prisimenant negatyvius.
Ir vėliau tyrimo dalyviai tikino, kad savo partnerį prisimindami vien iš pozityviosios pusės, jie jam jam/jai jautė daug stipresnius jausmus ir didesnį ryšį, nei tuo metu, kai apie partnerį galvojo negatyviai.
Tad mokslininkų išvada tokia – jei norite mylėti stipriau, matykite ir galvokite apie savo partnerį tik pozityviai, jei mylimą žmogų norite pamiršti, neaukštinkite jo/jos, verčiau prisiminkite, kodėl šią meilę apskritai nusprendėte ištrinti.
