– Kokią reikšmę mūsų gyvenimui turi santykiai su priešinga lytimi ir seksualinė energija?
– Meilė nėra vien tik susižavėjimas. Jį iš tiesų skatina hormonai – taip gamta mumis manipuliuoja, kad sueitume į sueitį ir pratęstume fizinį gamtos projektą. Tik bėda, kad svajodami apie meilę, visi norime jos saldaus skonio. Mes visi medžiojame saldų skonį – kaip drugelis, kuris dievina šviesą, į kurią skrisdamas sudega, arba elnias, kuris taip mėgsta garsus, kad medžiotojas savo ragu jį privilioja. Dažnai dėl šio skonio vyrai ir moterys palieka savo šeimas.
Tačiau skonių yra šeši. Pavyzdžiui, žmogus nori pasiimti paskolą, todėl sako – labai daug dirbsiu. Ir jis patiria dėl to burną sutraukiantį skonį. Vėliau jis supranta, kad dirbti reikės daugiau nei tikėjosi. Tai sūrus skonis. Toliau žmogus suvokia, kad jeigu nedirbs, neatiduos paskolos. Tai aštrus skonis. O jei iš tiesų iškils finansinių problemų, tai rūgštus skonis. Galiausiai jis gali patirti kartų skonį, jeigu jam iš tiesų teks atsisveikinti su butu.
Tikra meilė taip pat prasideda nuo kartaus skonio. Rytų išmintis byloja, kad mylėti galima per visas septynias mūsų energines čakras, arba septynis kūnus. Apatinė susijusi su žeme, antroji – su antrąją puse, trečioji – su savo Ego ir sociumu, noru tapti asmenybe, ketvirtoji – su meile sau ir kitiems, penktoji – su kūrybiškumu, savęs išraiška, šeštoji – su gebėjimu pasinaudoti savo intuicija, ryšiu su dvasiniais, mentaliniais dalykais, septintoji – tai ryšys su absoliutu.
Vyras dalinasi energija su moterimi per penktą čakrą, o moteris vyrui pasiunčia energiją galvos lygmenyje. O tai reiškia, kad ką moteris mano apie vyrą, tuo jis ir tampa.
Energija tarp vyro ir moters juda tarsi spirale. Intymių santykių metu vyras įeina į makštį, jo užduotis – atrakinti moterį, o moteris, pajutusi seksualinį pasitenkinimą, šia malonumo energija pasidalina su vyru per antrą čakrą. Tuomet vyras nuo antros čakros energiją pakelia iki Saulės rezginio.
Čia jis pasijunta ne tik vyru gynėju ir aprūpintoju, bet ir asmenybe, kuri nori tobulėti, vystytis. Tuo pačiu jis pasidalina su moterimi energija iš trečiosios čakros, suteikdamas galimybę ir jai šalia jo būti asmenybe ir gerai jaustis. Moteris, dalindamasi su vyru energija per ketvirtą čakrą, esančią krūtinės srityje, myli ne tik fizinį kūną, bet ir žmogų, jo asmenybę.
Gavęs tokį moters pastiprinimą, vyras energiją kelia dar aukščiau, o tai atveria jo kūrybiškumą, kūrybišką santykį su savo moterimi ir aplinka. Vyras dalinasi energija su moterimi per penktą čakrą, o moteris vyrui pasiunčia energiją galvos lygmenyje. O tai reiškia, kad ką moteris mano apie vyrą, tuo jis ir tampa. Kartu ji pasidalina su juo savo intuicija, kuri geriau išlavinta.
Vyras kelia energiją iki septinto energinio centro ir, vaizdingai išsireiškiant, nuveda savo šeimą pas Dievą. Moteris per septintą čakrą atiduoda energiją pačiam Dievui, o vyras per septintą čakrą pasiima dievišką energiją iš paties kūrėjo. Toks yra rytietiškas sąveikos tarp vyro ir moters modelis.
Jeigu vyrą ir moterį sieja tik seksualinis ryšys, kai moteris pradės senti, o aplinkui bus daug jaunų mergaičių, vyrui, kuris iš prigimties yra poligaminis ir linkęs barstyti sėklą, fiziologiškai reikės vis jaunesnės. Todėl pirmiausia tiek vyras, tiek moteris turi sau užduoti klausimą – kur mes einame, ar mūsų keliai sutampa?
Todėl pažintį reikėtų pradėti ne nuo pirmos ar antros čakros (seksualinės sueities), o nuo septintos ir šeštos. Iš pradžių tie keliai gali nesutapti, nes mes atsinešame labai daug iš savo aplinkos, tačiau kalbantis daug ką galima pakeisti. Be to, kai vyras pajunta, kad moteris juo rūpinasi, užgimsta dėkingumas ir sąžinė, kuri neleis vyrui eiti į kairę. Tik tuomet verta pradėti seksualinį ryšį. Antraip po trejų metų, kai seksualinė aistra išseks, jų niekas nebesies.
– Taigi ko reikia, kad santykiai poroje būtų tvirti?
– Visi nori gražių santykių, bet niekas nenori dirbti su savimi. Moteris turi išmokti rūpintis, vyras – prisiimti atsakomybę. Pagal Ajurvedą, moteris yra tarsi upė, o vyras – jos kraštai. Upė vis bando pramušti tuos kraštus, todėl vyras privalo būti stiprus, kad atlaikytų, nes moteris vis bando praplėsti ribas. Pajutusi, kad nepavyks, aprimsta ir ima lėtai tekėti. Tai gražus palyginimas, išreiškiantis vyro ir moters santykius.
Šiais laikais dažniau veda ne vyrai, o moterys, nes gyvename Vandenio epochoje, kuri yra moters epocha, skirta tam, kad moteris ne konkuruotų su vyru, o išmokytų jį gyventi širdimi. Šiandien moteriai tai nėra lengva, nes istoriškai ji nuolat būdavo trypiama, todėl per askezę sukaupė tiek energijos, kad dabar ji trykšta per kraštus.
– Iš tiesų moterys šiandien dominuoja, neretai savo sėkme karjeroje pralenkia vyrus, tačiau prisipažįsta, kad iš tiesų ilgisi moteriškumo. Kaip tai paaiškintumėte?
– Vyrui visada svarbu turėti aiškų tikslą, kur jis eina, o moteriai svarbesnė idėja. Pavyzdžiui, jeigu paprašai vyro nueiti iki parduotuvės ir nupirkti duonos, jam reikia aiškiai nupasakoti kelią, tiksliai nurodyti kada ir į kurią pusę pasukti, jis turi save ten pamatyti.
Moteriai užtenka krypties – „ten“. Tiesa, nežinia, kada ir kokiais vingiais ji ateis iki parduotuvės ir ar apskritai nupirks duonos, nes jai už tikslą svarbesni jos vidiniai potyriai.
Kai moterims brukamos vyriškos pareigos arba jos pačios nori būti viršesnės už vyrus, užsiveda konkurencijos programa. Jos ima elgtis kaip vyrai – prisiima labai daug atsakomybių, pradeda dirbti aplinkoje, kurioje daug streso.
Tai nereiškia, kad moteris negali turėti savo verslo, tačiau jos darbinė aplinka turi būti tokia, kad jai nekeltų streso (tiesa, kiekvienos moters tolerancija stresui skiriasi). Tuomet ji bus kūrybinga, žydės, bendraus, kurs gražią atmosferą. Būtent moteris šeimoje laiko visus keturis kampus.
Iš tiesų moteris devynis kartus stipresnė ir gilesnė už vyrą ir jeigu ji tikrai išmintinga, per intuiciją, įsitvirtinimą vyro sąmonėje, deleguodama jam veiksmo funkciją, skatina vyrą veikti. Jeigu ji neišmintinga – kritikuoja, reiškia pretenzijas, žemina vyro savivertę.
Įžeista moteris savo pykčio metu gali sugriauti, prakeikti viską, kas buvo statoma, po to pati gailisi dėl to, lopo savo vyrą iš naujo, vėl griauna, vėl lopo... Ir vyras tampa visas sulopytas ir galiausiai nekelia pasitenkinimo, nes moteris linkusi sekti paskui stiprią asmenybę, kurią pati gali susikurti. Taigi vyras išauga išmintingos moters šeimoje.
Moteris devynis kartus stipresnė ir gilesnė už vyrą ir jeigu ji išmintinga, skatina vyrą veikti.
Vyre pirmiausiai reikia pabudinti karį. Kad tai nėra lengva, byloja viena sena Vedų istorija. Dievas Šiva su žmona Parvate materializavo sūnų Kartikėją (Kartikeya), kurio paskirtis buvo nužudyti demoną. Kol užaugs, vaikas buvo paslėptas labai gražioje vietoje, tarp žvaigždžių, kur juo rūpinosi septynios žvaigždės–mamos.
Kai suaugęs jis susipažino su savo tėvais ir jie paaiškino jam, kad laikas imtis atsakomybės ir nužudyti demoną, šis pareiškė, kad nieko žudyti nenori: „Jūs abu esate labai mieli, bet aš grįžtu pas savo žvaigždes, o su savo problemomis tvarkykitės patys.“ Ir išėjo. Tėvai svarstė, ką daryti.
Galiausiai pas sūnų jie pasiuntė Indrą – griausmo dievą, kad jis jaunuolyje prabudintų karį. Atėjęs Indra vėlgi pareikalavo vykdyti įsipareigojimus. Mat vedinėje kultūroje svarbiausi yra įsipareigojimai, o ne tai, ką aš jaučiu ar nejaučiu, noriu ar nenoriu. Kai Indra paklausė, kodėl jis nenori vykdyti įsipareigojimų, šis pareiškė, kad jam gera čia gyventi.
Tuomet Indra nusprendė sunaikinti jo neveiksnumo priežastį – nužudyti mamas. Kai šis išsitraukė ginklą, jaunuolis pradėjo su juo kovoti, ir kario dvasia prabudo. Jis prisiėmė atsakomybę, galiausiai įveikė demoną ir tapo didžiu karvedžiu. Vedose Kartikėja yra pagrindinis karvedys, kario dvasia.
Šia istorija noriu pasakyti, kad vyrui „reikia laužyti kojas“, eliminuoti visas jo neveiksnumo priežastis, tam tikra prasme įstumti jį į mirtį. Tada jis pradeda veikti.
– Tačiau moterys linkusios elgtis atvirkščiai – saugoti vyrą, kad tik jam ko nors neatsitiktų...
– Jos prisiima per daug atsakomybės ir, norėdamos padėti, iš tiesų padaro daugiau žalos nei naudos. Žmogaus jokiu būdu nereikia gailėti, tačiau taip pat nereikia kritikuoti, nes turėtume suprasti, kaip sunku keistis. Reikia išmokti būti savipakankamu, sugebėti priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra, ir savo pavyzdžiu ugdyti jį, suteikus saugią erdvę.
Kitaip tariant, privalu žmogui priminti jo įsipareigojimus, o tada jį paleisti. Iš pradžių žmogus gali elgtis dar blogiau, nes tikrins ribas. Vaikams tokiose situacijoje mes „prisukame deguonį“ – atimame tai, ką jis labiausiai mėgsta. Tiesa, tai darome su meile.
Poroje galima „prisukti“ seksualinius santykius, šiek tiek atsiriboti nuo partnerio. Tikėtina, kad žmogus gali išeiti, bet tuomet ir nebuvo priežasčių jums likti kartu, vadinasi, jūs neinvestavote į savo žmogų ir neįsitvirtinote jo sąmonėje.
Žmogus šioje situacijoje praeina tris fazes – pykčio fazę, padlaižiavimo fazę, kai bando įtikti, ir tiesos fazę, kai žmogus suvokia, kas vyksta, ir padaro atgailą. Tuomet galima vėl kartu susėsti ir pasikalbėti. Po pokalbio galima iškelti sąlygas vienas kitam – su meile dėl bendro gėrio.
Moteris turi išreikšti rūpestį vyru, bet sprendimus deleguoti jam, neturėtų nieko daryti už jį.
Pavyzdžiui, jeigu vyras grįžta girtas ir stumteli žmoną, reakcija turi būti tuoj pat: žmona susirenka vaikus ir išeina pas tėvus ar draugę. Be jokių skandalų, tyliai, ramiai. Su aplinkiniais apie vyrą ji nekalba ir neleidžia jo apkalbėti kitiems. Tuo pat metu ji siunčia savo vyrui meilę, meldžiasi iš širdies, kad jis suprastų savo klaidą. Ir kai vyras atlieka atgailą, suvokia, ką padarė, žmona sugrįžta.
Tikėtina, kad daugiau jis niekada nekels rankos prieš žmoną. Štai taip pat galime artimą žmogų ugdyti ir auklėti, tačiau tik tuomet, jei mokame priimti, patys jaučiamės savipakankami.
Jeigu moteris iš tiesų nori pakeisti vyrą, pirmiausiai ji turi jį priimti tokį, koks jis yra. Reikia suprasti – jeigu likimas tau davė šį vyrą, vadinasi, esi tokio verta. Reikėjo anksčiau galvoti, geriau jį pažinti.
Geriausia vyrą tyrinėti, kai jis valgo, nes tuomet jis būna labai atsipalaidavęs ir sąžiningai atsakys į bet kokį rimtą klausimą. Bandyti jį nukreipti kokiai nors veiklai patartina, kai jis jau pavalgęs ir yra geros nuotaikos.
Reikia suprasti – jeigu likimas tau davė šį vyrą, vadinasi, esi tokio verta. Reikėjo anksčiau galvoti, geriau jį pažinti.
Labai svarbu, kad moteris tikėtų vyrui, nes tai jam suteikia energijos veikti. Moteris turi išreikšti rūpestį vyru, bet sprendimus deleguoti jam, ji neturėtų nieko daryti už jį. Reikia suprasti, kad vyras yra tam tikra prasme berniukas, kuriame mama visada matydavo potencialą.
Moteris tam tikra prasme tęsia mamos darbą, įžvelgia vyro potencialą, bet jeigu jį kritikuoja, jeigu jai nepatinka, ką vyras daro, šis pradeda gintis puldamas, įjungia „gaidį“ ir puola moters silpnąsias vietas, pradeda ją kapoti. Po šio karo du variantai – arba vienas liks sukapotas, arba kitas. Trečias variantas – nuolatinis karas.
Todėl kuriant santykius reikia labai daug išminties, žinių ar dvasinio mentoriaus, kuris būtų autoritetas abiem.
– O ką gali padaryti vyras, kad moteris šalia jo jaustųsi gerai?
– Moteriai savotiškai niekada negana – jos apetito, kuris nuolat auga, patenkinti praktiškai neįmanoma. Todėl ji turi išmokti būti sau pakankama ir jaustis gerai su savimi, o jeigu nori daugiau – mokėti įkvėpti vyrą.
Ne veltui hinduistinėje tradicijoje nuo seno to mokydavo mergaites. Moters paskirtis – kurti šeimą, bet kartu ji ir kūrybinė siela, asmenybė, išreiškianti save per kūrybą. Jei užsiima verslu, turi tai daryti moteriškai.
Moteris vyrą turėtų rinktis pagal jo kelią, t. y. ar jai patinka vyro pasirinktas tikslas.
Vyras pirmiausiai veikia sociume ir realizuoja save per veiklą. Jis orientuotas į didesnius tikslus nei šeima, jaučiasi gerai, jei kažką daro dėl bendro gėrio. Vyras save išreiškia per atsakomybę, askezę, darbą su savimi, per gebėjimą priimti nesėkmes, atsitiesti ir eiti toliau.
Moteriai nepatinka, kai vyras atima laiką iš šeimos, bet ir gerbia jį už tai. Todėl moteris vyrą turėtų rinktis pagal jo kelią, t. y. ar jai patinka vyro pasirinktas kelias ir tikslas. Jeigu ji priimta jo vertybes, seks paskui jį visą gyvenimą, jį nuolat įkvėps ir mylės kaip lakūną, kaip gaisrininką, kaip verslininką ir pan.
Taigi labai subtiliame lygmenyje vyrą iš tiesų renkasi moteris. Tik svarbu, kad jos pasirinkimo neužgožtų hormonai, kurie ima siautėti įsimylėjimo metu. Tačiau kai moteris pasikliauna intuicija, stengiasi ugdyti savo moteriškas savybes ir per jas atrasti save, ji supras, kokio vyro jai reikia, paskui kokį vyrą ji nori sekti. Kaip ir vyras - turėtų galvoti ne apie tai, kaip moterį kuo greičiau nusitempti į lovą, o stengtis vystyti savo vyriškas kokybes ir atrasti savo kelią.
– Kiek poroje svarbūs seksualiniai santykiai?
– Seksualinė energija santykiams suteikia polėkio, kitokios kokybės. Tik reikia mokytis ją valdyti. Sakoma, kad vakarinis sueities etapas prasideda nuo ryto – kaip tu prabudęs pasižiūri į savo partnerį. Reikia nepamiršti: kur dėmesys – ten energija. Mes pernelyg pasineriame į rutiną, jaučiame pernelyg daug streso, todėl mums reikia išmokti atsipalaiduoti – daugiau būti gamtoje, medituoti, išmokti grįžti į save.
Ir kai mūsų baterijos pakrautos, į savo antrąją pusę galime žiūrėti visapusiškai – kaip į seksualų kūną, kaip į asmenybę ir sąjungą, kaip į meilę, kaip į kūrybą, kaip į bendrą kelią ir mentalitetą ir svarbiausia, kaip į dievišką pradą, sielą – tyrą, amžiną ir nemirtingą, savaime besimokančią žmogaus esybę, kuri susideda iš išminties, meilės ir geros valios. Tai kokybės, kurias verta ugdyti, nes visa kita nelabai turi prasmės.
Mumyse esanti seksualinė energija yra galinga jėga, suteikianti mums jaunatviškumo. Potencialiai vyras fiziologiškai gali turėti apie tūkstantį vaikų, moteris – apie penkis šimtus. Jei žmogus neteisingai naudoja savo seksualinę energiją, ji išsenka. Kita vertus, nuo seno ieškota būdų, kaip ja pasinaudoti. Senieji tantriniai metodai seksualinę energiją naudoja netgi dvasinėms praktikoms.
Grįžtant prie santykių poroje, kai išmoksti valdyti savo energiją, seksualiniai santykiai įgauna visai kitokią kokybę. Tu imi suprasti, kas yra ryšys su partneriu ir preliudija. Ji gali išsitęsti iki valandos ar net ilgiau, tada moteris atsipalaiduoja, pražysta kaip gėlės žiedas ir išskiria energiją, kurios reikia vyrui.
Sąmoninga sueitis leidžia išjausti priešorgazminę energiją, kurią galima kontroliuoti dėmesiu savo ir partnerio kūnuose. Jeigu teisinga preliudija, ir vyras geba, turi žinių ir įgūdžių atrakinti moterį, moteris gali patirti devynis orgazmus, o vyras išvengia priešlaikinio spermos išsiveržimo, nes ir jis tuomet nori ne tik pačios sueities, bet ir santykio kokybės.
Pasak senovės išminties, vyras prieš sueitį turi ilgai žiūrėti į nuogą savo mylimos moters kūną, kol aistra liks antrame plane ir jis pamatys joje pradžią ir pabaigą, gimimą ir mirtį, kol pamatys joje Dievą. Tik tada jis pradeda su savo moterimi mylėtis. Tai aukštasis pilotažas, bet tai yra siekiamybė.
