Joshua Coombesas, pasiėmęs savo žirkles, ne vienerius metus išeina į gatves – jose gyvenantiems vyras siūlo nemokamai apsikirpti ir visiškai pakeisti išvaizdą.
Kaip ir bet kuris kitas geras kirpėjas, 31-erių vyriškis su klientais plepa, įsiklauso į jų mintis, jausmus ir istorijas. Skirtumas tik toks, kad jo salonas – gatvės.
Kaip rašo portalas unilad.co.uk, bene kiekvienas sutiktų, kad benamiai – didžiulė problema. Kiekvienas esą supranta, kad nesuskaičiuojama gausybė žmonių gyvena gatvėse, tačiau Joshua judėjimo tikslas nėra informuoti, jo siekis – sukelti užuojautą.
Baigęs kirpti kiekvieną klientą, jis visuomet pasiteirauja, ar gali to žmogaus istorija pasidalyti socialiniame tinkle „Instagram“. Dalydamasis tokiais pasakojimais, jis naudoja grotažymę #DoSomethingForNothing, reiškiančią „Padarykite kažką, nelaukdami naudos“.
Dalydamasis benamių istorijomis, Joshua pažymi faktą, kad visi jie žmonės: turi savo istoriją, kuri galiausiai nuvedė juos ten, kur yra šiandien.
Vyro judėjimas „Padarykime kažką, nelaukdami naudos“ skatina žmones suvokti, kad nėra „mūsų ir jų“, kai kalbama apie žmones, gyvenančius gatvėse, o kelias į užuojautą tokiems žmonėms ilgas.
„Kai pirmą kartą jį sutikau, jam buvo blogai. Prieš savaitę buvo miręs jo bičiulis... Liūdna, jo draugas buvo tarp 50 benamių žmonių, kurie per praėjusius metus mirė Didžiojo Mančesterio gatvėse.
Chrisas metų metus tarnavo kariuomenėje. Jis apie tai šiek tiek pasakojo.
„Nuo tada mano gyvenimas labai pasikeitė. Kentėjau nuo potrauminio streso sindromo. Nežinojau, ką su savimi daryti, kai pasibaigė tas gyvenimo etapas. Na, o galiausiai atsidūriau čia“, – Joshua pasakojo jis. Tokia trumpa istorija vyras pasidalijo „Instagram“ paskyroje. Ji – viena iš daugelio, patalpintų šioje paskyroje.
Socialinės iniciatyvos sumanytojas savo „Instagram“ paskyroje pasakoja ir apie Mathew, kurį sutiko 2017-ųjų vasarą, parke, centriniame Londone. Jiedu daug laiko nesimatė. Nors ėjo nuleidęs galvą, jis atpažino Joshua.
Mathew iškart prisiminė vyruką, kuris jam ir jo draugui Luke'ui kirpo plaukus. Mathew ėmė pasakoti, kad Luke'as dingo maždaug prieš metus, ir jis nė neįsivaizduoja, kur jis gali būti.
„Supratau, kaip sunku suartėti su žmonėmis. Būna pakilimų ir nuopolių. Vienos dienos blogesnės nei kitos. Kartais padeda maži dienos laimėjimai... Vis dėlto vien tai, kad žmonės randa laiko pokalbiui, tai kažką reiškia. Kiekvienam žmogui gyvenime reikia skirtingų dalykų. Tačiau tai, kad kažkas tavęs klausosi, kiekvienam svarbu“, – įsitikinęs Joshua.
