Piršto naudojimas dėmesiui atkreipti yra iš esmės prigimtinis žmogaus bruožas. Mūsų pirštai yra smulkūs, o rankų koordinacija – labai gera. Todėl pirštu galime labai greitai ir labai tiksliai atkreipti aplinkinių dėmesį. Tačiau daugelyje pasaulio vietų rodyti pirštu į žmones yra labai nemandagu.
Štai Prancūzijoje vaikai yra mokomi rodyti atvira ranka, Rytų Afrikoje naudojamas smakras, Ugandoje – lūpos, Bisau Gvinėjoje – liežuvis. Rodyti pirštu yra nemandagu visame pasaulyje, daug kur žmonės mano, kad pirštu rodyti negalima net į daiktus ar gyvūnus. Japonijoje reikėtų vengti netgi rodymo valgymo lazdelėmis. Tačiau kodėl taip yra?
Tikriausiai nenustebsite sužinoję, kad niekas tiksliai nežino. Taip dažnai būna su socialinėmis normomis ir etiketu – kai kurių tradicijų kilmė yra sunkiai paaiškinama. Tačiau realiausia versija yra ta, kad piršto naudojimas rodyti į žmones yra tarsi prastas galios žaidimas, kuomet naudojatės savo pozicija atkreipti visų aplinkinių žmonių dėmesį į nepatikusį asmenį. Taip tarsi parodote, kad save laikote geresniu už jį.
Žmonės yra socialiniai gyvūnai, tačiau mes norime išlaikyti privatumą ir dėmesį atkreipti tik tada, kai mums to reikia.
Žmonės yra socialiniai gyvūnai, tačiau mes norime išlaikyti privatumą ir dėmesį atkreipti tik tada, kai mums to reikia. Rodymas pirštu šią teisę iš mūsų tarsi atima. Įsivaizduokite, kad esate kambaryje pilname žmonių. Staiga kas nors parodo į jus pirštu ir visi į jus nukreipia žvilgsnius. Jūs nežinote, kodėl to nusipelnėte, ar gestas buvo draugiškas, ar pašiepiantis, todėl tikrai jausitės nepatogiai. Tikriausiai supyksite ant žmogaus, kuris nusprendė, kad turi teisę į jus atkreipti dėmesį.
Dažnai rodymas pirštu taip pat suprantamas kaip agresijos ženklas. Tuo naudojasi daugybė žmonių, kurie konflikto metu pirštu makaluoja tiesiai priešais kito žmogaus veidą. Taip žmogus tarsi išskiriamas, pabrėžiama, kad jis yra agresijos taikinys.
Tikriausiai sunkiausia suprasti, kodėl pirštu nemandagu rodyti ir į daiktus. Galbūt taip kadaise pavaldiniams buvo duodami nurodymai, o galbūt jokios paslėptos reikšmės ir istorijos čia nėra apskritai. Tai yra vienas tų gestų, kurie yra universaliai nepriimtini, nors retas gali paaiškinti, kodėl.
