Vakarų kultūrose vestuvinis žiedas tradiciškai mūvimas ant kairės rankos bevardžio piršto. Sužadėtuvių žiedai taip pat paprastai nešiojami ant šio piršto. Vėliau vestuvinis žiedas atsiduria po sužadėtuvių žiedu, rašoma „Reader's Digest“.
Tiesa, tai nereiškia, kad dešinys bevardis pirštas nėra meilės, romantikos ir santykių ženklas – kitose kultūrose vestuvinį žiedą įprasta mūvėti ant dešinės rankos bevardžio piršto. Be to, laikui bėgant, tradicijos nyksta, o kai kurie žmonės į tai numoja ranka tiesiog dėl patogumo.
Remiantis BBC, vestuvinių žiedų istorija siekia senovės Egiptą, nes archeologai hieroglifuose rado įrodymų, kad nuotakos mūvėjo žiedus. Vestuvinius žiedus ant kairės rankos bevardžio piršto žmonės mūvėjo nuo senovės graikų ir romėnų laikų.
Kodėl bevardis pirštas buvo pasirinktas vestuviniam žiedui? Tam yra jaudinantis paaiškinimas.
„Senovėje buvo manoma, kad kairės rankos piršte yra vena, kuri eina tiesiai į širdį, – aiškina Jungtinės Karalystės vestuvių planuotojų aljanso įkūrėja Bernadette Chapman. – O širdis, žinoma, buvo laikoma mūsų emocijų centru. Todėl senovės romėnai šią veną vadino meilės vena.“
Nuo to laiko žinios apie žmogaus kūną labai patobulėjo. Visų pirma, dabar žinome, kad, deja, tokios venos nėra. Be to, širdis yra organas, skirtas kraujui pumpuoti, bet tokia informacija nesutrukdė mums toliau kalbėti apie ją romantiškame, emociniame kontekste. O vestuvinį žiedą vis dar mūvime ant bevardžio piršto.
„Europoje ir Indijoje vestuvinius žiedus įprasta mūvėti ant dešinės rankos bevardžio piršto, – aiškina „Ring bear“ įkūrėjas Davidas Schoenfeldas. – Pietų Amerikoje kai kurie žmonės sužadėtuvių žiedą mūvi ant dešinės rankos piršto, o kai susituokia – ant kairės.“
Vis dėlto akivaizdu, kad net ir seniausios vestuvių tradicijos nebūtinai turi būti griežtos bei tvirtos.
