Atrodo, keistas klausimas. Juk moteris turėtų bijoti, kad ją įskaudins, apgaus, pasinaudos ir pames. O kur dar neplanuotas nėštumas... Ko gi vyriškiui nerimauti?
Pasirodo, yra dėl ko. Vyrai – kariai iš prigimties. Na, bent jau kadaise tokie buvo, o genetinė atmintis kartais ima ir „įsijungia“. Pradėdami santykius su moterimis, jie turi jas užkariauti. Kaip tikrame kare. Seksas vyro gyvenime užima svarbesnę vietą nei moters. Tai ne tik malonumas, bet ir galimybė pasilypėti socialinės hierarchijos laipteliais: kas dažniau mylisi su kuo daugiau moterų, to ir statusas aukštesnis – štai tokia vyriška aksioma.
Be to, vyro pasirengimas meilės aktui vien tik nuo noro nepriklauso. Maždaug pusei paauglių per „pirmąjį kartą“ dažniausiai nieko nepavyksta: užplūsta galingos emocijos, kurių jie nepratę suvaldyti. Dar gerai, jei pasitaiko supratinga partnerė, kuri užtikrina, kad kitą kartą būtinai viskas pavyks puikiai, o ne tokia, kuri ima stebėtis: aš esą tau atidaviau visa, kas brangiausia, o be reikalo, nes tu niekam tikęs! Vyrukas pasijunta sugėdintas ir išjuoktas, o dar juk egzistuoja galimybė, kad apie neįvykusį nuotykį mergina išpliurps visam draugių ratui... Galiausiai tokia informacija pasieks jo draugų ausis, ir turbūt ne visi susilaikys nuo kreivų šypsenų.
Po tokių psichologinių traumų vyrai sunkiai atsigauna. Bet netgi tuomet, jei pirmasis kartas buvo nuostabus, ateityje jaunas vyrukas, galimas daiktas, susidurs su tokiu reiškiniu, kaip kankinantis seksas. Jis ilgai ir aistringai asistuos kokiai nors užrietusiai nosį princesei, o kai bus prieita iki lovos reikalų, ji tįsos lovoje kaip pliauska ir visa povyza demonstruos, kad seksas jai absoliučiai nuobodus. Arba komentuos kiekvieną vargšo judesį, nurodinėdama ką ne taip jis daro. Jos nuomone, viskas bus blogai: jis neatspėja jos norų, skuba ir apskritai – TAS jo daikčiukas nieko gero... Na štai – blogiau ir būti negali.
Pasitaiko ir valdingų būtybių, kurios komanduoja: dabar taip, o dabar kitaip, štai čia, o ne čia, kur lendi, kvaily? O būna dar blogiau: kai staiga užgriūna atsisakymų lavina. Moterys visada turi priežasčių atsisakyti, ir normalūs vyrai tai supranta, bet jei vyrukui per metus atsisako jau dvidešimt penktoji?.. Sveiką protą tuomet nugali neviltis, nusivylimas, panieka sau pačiam ir neapykanta visoms pasaulio moterims. O dar ir baimė, kad kažkas su juo tikriausiai yra ne taip. Taigi, kol nauji santykiai dar tik flirto etape, viskas puiku, bet kai reikia imtis veiksmų suartėti, sukausto baimė.
Todėl kavalierius ir trypčioja vietoje, savo elgesiu keldamas daug klaustukų moteriai. Ji jam nepatraukli? O gal jis – gėjus? Ir kaip jai dabar elgtis? Pasiųsti jį velniop? Jei jai atrodo, kad jis nekenčia savęs, jos ir viso pasaulio, neverta kankintis, įrodinėjant, jog yra priešingai. Tačiau jei jis jai labai brangus, jei atrodo, kad jis tiesiog nesiryžta suartėti dėl kvailų savo kompleksų, galima jam padėti. Na, taip, teks taisyti pirmtakių klaidas. Jei moteris myli vyrą ir jaučia, kad jis jai neabejingas, tai „techniniai klausimai“ paprastai būna greitai išsprendžiami...
