1. Bijo, kad pasitrauks į antrą planą. Svarbiausi vyro konkurentai – būsimieji vaikai ir jūsų karjera. Kai sukursite šeimą ir joje atsiras vaikų, laiko nebus tiek, kiek dabar, ir vyras jūsų taip labai, kaip dabar, deja, jau nebedomins... Galite iškart susitarti, kad kas benutiktų, skirsite bendrai veiklai bent pusvalandį per dieną. Be pokalbių apie buitį, vaikų ir giminaičių problemas.
2. Nerimauja, kad palaipsniui tapsite tokia, kaip jūsų (ar jo) mama. Vyrai nesąmoningai renkasi jų mamas primenančias mylimąsias, bet vėliau jiems staiga paaiškėja, kad antros mamytės nebenori. Sava dar pakenčiama, bet štai uošvė... Na, anekdotuose apie jas yra tiesos. Nėra ko slėpti, aišku, kad su mama esate labai artimos, tačiau nėra ir ko reikalauti, kad jūsų vyras ją dievintų ir demonstruotų besąlygišką paklusnumą bei atsidavimą. Iki vedybų vyrui neprasprūsta pro akis ir tokie dalykėliai, kaip jūsų tėvų santykiai šeimoje. Ir jei jūsų tėtis visada trilinkas bėga pildyti reiklios mamytės paliepimų ir yra nuolat baramas, kad ne ten nuėjo, ne tą atnešė ir ne taip vinį įkalė, jūsų vyras ims bijoti, kad ir jis vėliau gali atsidurti po jūsų padu.
3. Nenori, kad jį apkalbinėtumėte draugėms. Ypač, jei yra patyręs, kad su artimiausiomis draugėmis mėgstate paplakti liežuvėliais net ir apie intymias kitų žmonių gyvenimo smulkmenas. Ir jam natūraliai kyla klausimas: tai nejaugi ji ir apie mane pasakos viską: pradedant trumpikių spalva, „velykų“ kasymu ir baigiant lovos reikalais? Skųsis, koks aš niekšas, jei nenupirkau jai gėlių, neišnešiau šiukšlių ir neišvedžiau šuns? Taigi, mokykitės kartais palaikyti liežuvį už dantų. Patikinkite, kad niekada su niekuo neaptarinėsite to, kas vyksta tarp jųdviejų.
4. Įtaria, kad nebeturės asmeninės erdvės. Ypač, jei jums klaidingai atrodo, kad vedybų tikslas – visiškas dviejų asmenybių susiliejimas. Juk jūs ne dvi papūgėlės narvelyje. Priešingai – patartina išlaikyti šiokią tokią distanciją, kitaip neliks jokios intrigos. Turbūt pažįstate porų, kurios visur ir visada laikosi už rankučių, beveik niekada nesiskiria, bet kodėl tada, pasakykite, moters veidelis švyti, o vyras atrodo kaip atrankiais surakintas? Juk yra damų, kurios nuožmiai veržiasi į medžioklę ar į žvejybą su savo mieliausiuoju, sekioja paskui jį darbo vakarėliuose ir raunasi į dalykines vakarienes su jo verslo partneriais, nes kaip čia dabar ji be jo, o jis – be jos? Tad palikite jam erdvės, atsižvelgdama, kiek jis jos nori ar jumis serga.
5. Numano, kad gaus mažiau sekso. Būkime atviros – vedybos ir saugumo jausmas įneša į gyvenimą nemažai tingulio. Kai kartu gyveni, ir partneris ranka pasiekiamas, aistra tikrai prislopsta. Susitikimai būdavo aistringi, mylėdavotės kelis kartus per parą, tarsi avansu, nes nežinodavote, kada vėl pasimatysite. O dabar... Realybė tokia: na, jei ne šiandien meilės naktis, tai bus rytoj ar poryt. Koks skirtumas?! Taigi, vyras visai pagrįstai bijo, kad iš guvios it žebenkštis mergiotės pavirsite į tingią tetą, kuri lovoje skaitys žurnalus ir vaikys vyrą kaip įkyrią musę: „Nelįsk!“. Ir jei iki vedybų mergina vaizdavo sekso deivę, tai dabar akyse ima virsti amžinai susirūpinusia neaiškios lyties būtybe.
6. Turi daug blogų pavyzdžių. Jei keli jo draugai – jau išsiskyrę, o dar keli – nusivylę kokiomis nors damomis konkrečiai ir visomis moterimis – abstrakčiai, vyras nerimauja, kad ir jo vedybos gali baigtis skyrybomis. Ypač, jei dar jo apšepę iš nevilties draugeliai prie alaus bokalo pakeikia moteris... Ką daryti? Nukreipti jo dėmesį į gerus pavyzdžius – darniai gyvenančias jaunas pažįstamas poras, įsukti jį į laimingai vedusių ar šauniai kartu gyvenančių draugų ratą.
7. Kiekvienam vyrui reikia skirtingo laiko apsispręsti, ar jo moteris tikrai TA. Suteikite jam tą privilegiją ir neskubinkite įvykių. Tačiau jei jūs labiau už viską trokštate ištekėti ir pagimdyti jam vaikų, kartu gyvenate penkerius ar dešimt metų, verdate, skalbiate ir nešate visą gerosios namų fėjos naštą, o jis vis neužveda kalbos apie vedybas, nes jam ir taip gerai, gal vertėtų tiesiai paklausti apie jo (jūsų) planus?
