Taigi, kaip rašo elle.ru, mokslininkai užsimojo sužinoti, kiek kartų būtina sudaužyti savo širdį, kad sutiktume tikrąją meilę. Atlikta studija šia tema parodė, kad vidutiniškai per gyvenimą žmonės įsimyli tris kartus ir būtent paskutiniuose santykiuose pasiekia taip trokštamos harmonijos.
Kokius žmones įsimylime pirmus du kartus?
Minėtame tyrime dalyvavo 3 tūkst. vyrų ir moterų iš Jungtinės Karalystės. Jų vidutinis amžius buvo 37 metai. Tyrimo dalyvių buvo paprašyta užpildyti klausimyną, kurio tikslas buvo išanalizuoti jų buvusius ir esamus santykius. Iš anketinių duomenų tyrėjai padarė išvadą, kad vidutiniškai, atmetus kraštutinumus arba sėkmingus pirmus santykius, kurie laikomi labiau išimtimi nei norma, kiekvienas žmogus per savo gyvenimą gali turėti penkis partnerius, tačiau iš tiesų pamilti – tik tris kartus.
Pirmą kartą meilė mus aplanko paauglystėje. Mūsų jausmų objektas maksimaliai idealizuojamas ir mums atrodo, kad šie santykiai turi pasakišką ateitį. Tačiau rūsti realybė viską sudėlioja į savo vietas ir po kurio laiko, kai porą užgriūna gyvenimiški išbandymai, įsimylėjėliai pasuka į skirtingas puses.
Pasak psichologų, antrasis įsimylėjimas – tai pabėgimas nuo pirmų santykių. Po nelaimingos meilės ir skaudžių išgyvenimų sudaužyta širdis ieško tylios oazės, kurioje galėtų atsigauti ir vėl pradėti plakti. Tačiau iš esmės tai egoistiniai santykiai, bent jau iš vienos pusės, kadangi mes nesąmoningai juos vertiname tik kaip laikiną stotelę (net jeigu sąmoningai manome kitaip). Natūralu, kad tokie santykiai yra pasmerkti, kadangi vienas iš partnerių juos naudoja savo poreikiui patenkinti, kitaip tariant, atsivėrusiai po ankstesnių santykių tuštumai užpildyti.
Kuo ypatingas trečias įsimylėjimas?
Po dviejų nenusisekusių romanų, kurių metu žmogus nusivylė meile, užklumpa treti santykiai. Būtent ši meilė suteikia tikrąją harmoniją – nuoširdumą, ramybę ir dvasinį artumą. Mat abu partneriai jau iš tiesų pasiruošę mylėti.
Pirmuose dviejuose santykiuose mes nebuvo pasiruošę būti sąžiningi su savimi ir partneriu, idealizavome santykius ir žaidėme „meilę, kol mirtis mus išskirs“. Trečioji meilė primena, kad vertybė yra paprastas žmogiškas ryšys – be nereikalingos pompastikos, lūkesčių ir pretenzijų.
Svarbiausi pokyčiai, susiję su asmenybe, taip pat prasideda būtent šiuose santykiuose, nes, būdami šalia žmogaus, kuris mus besąlygiškai priima, mes norime būti geriausia savo versija.
Tiesa, būtina sąlyga tokiems santykiams – kad abu parteriai būtų tame pačiame savo augimo taške, t. y. praėję abu ankstesnių dviejų įsimylėjimų etapus. Tuomet santykis iš abiejų pusių tikrai bus lygiavertis.
