Paklausta apie tai, kas mus labiausiai susargdina, R.Mažionienė atsako tvirtai – atidėliojimas. Kodėl būtent atidėliojimas sujaukia mūsų sveikatą?
„Nuo ko prasideda sveikatos problemos? Nuo įtampos, kurią sukelia atidėliojimas. Iš pradžių tai būna emocinė įtampa, o vėliau ji virsta fizine, net galime pajausti, kaip susitraukia ar įsitempia mūsų raumenys. Šaltuoju sezonu mus taip priverčia elgtis dar ir šaltis bei drėgmė – mes susigūžiame, įtraukiame pečius ir įsitempiame.
Atidėliojimas yra labai plati sąvoka. Pavyzdžiui, mes dažnai sau net pasvajoti neleidžiame ir tai vis atidėliojame ir pasakome sau – vėliau, gal savaitgalį? O gal kitą dieną? Pirmiausia atliekame darbus, o galiausiai nutinka taip, kad savaitgalį jaučiamės pernelyg pavargę ir įsisukame į užburtą ratą, iš kurio sunku ištrūkti. Tai menkina ir pasitikėjimą savimi, ir sukuria vis naujas priežastis, kodėl turėtume nedaryti vieno ar kito dalyko. Galiausiai kyla agresija sau, paskui aplinkai“, – aiškina R.Mažionienė.
Kodėl mes atidėliojame?
Pasak kūno terapeutės, klausimas, kodėl mes atidėliojame, negali būti atsakytas vienu žodžiu. Visame tame svarbu vaidmenį vaidina auklėjimas, nuomonių skirtumai, vidiniai konfliktai, mus supančių žmonių įtaka ir daugybė kitų detalių.
„Emocijos turi labai didelę įtaką mūsų bendrai savijautai ir mūsų imunitetui. Įsivaizduokite, kad nuolat atidėliodami patiriate stresą dėl kurio išsiskiria streso hormonas kortizolis. Jis įveda organizmą į nuolatinės parengties būseną. Tarkime, jūs darbe patiriate spaudimą/agresiją iš išorės. Natūralu, kad kyla vidinis noras priešintis, tačiau priešintis dažnai negalite dėl statuso skirtumų, tad net neleidžiate sau pagalvoti, kad galite priešintis ir pasipriešinimą atidedate „patogesnei situacijai“.
Emocijos turi labai didelę įtaką mūsų bendrai savijautai ir mūsų imunitetui.
Todėl pradedate viską slopinti bandydami nusiraminti. Toks elgesys jau yra didelė problema. Pirmiausia reikia prisipažinti, išsakyti sau, ką pajautėte ir pabandyti tai išreikšti priimtina forma“, – kalba specialistė ir priduria, kad jeigu praleidžiame pirminės emocijos pripažinimą, o ją ignoruodami duodame valią tik antrinei (šioje situacijoje – susivaldymas), kurią priimame kaip pirminę, nevyksta jokia iškrova ir kūnas neatsipalaiduoja.
O kai kūnas įsitempęs, nes emocijos neišreikštos, lėtėja kraujotaka ir limfotaka, prasideda ardantys procesai. Imunitetas silpnėja, mus pradeda pulti įvairios ligos ir virusai.
„Žarnyno veikla taip pat turi didžiulę įtaką sveikatai ir gerai savijautai, tačiau nuolatinis stresas jį veikia itin neigiamai – žūva gerosios bakterijos. Ką tai reiškia? Prastėja virškinimas, žarnyne prasideda puvimo procesai, mus apninka virusai ir visos kitos blogybės, kurios įsuka į pavojingai užburtą ratą. Kuo daugiau streso, tuo blogiau miegame, prasčiau maitinamės, sunkiau atsistatome, o tai veikia mūsų kognityvines funkcijas. Mums sunkiau susikaupti, gerai atlikti darbus, tinkamai funkcionuoti“, – pasakoja R.Mažionienė.
Kūno terapeutė sako, kad tokia savijauta gali sukelti bet kokią ligą. „Tai priklauso nuo žmogaus ypatybių. Įsivaizduokite, kad ant šaltų plytelių mes pastatytume penkis žmones. Jie visi gali susirgti skirtingai – vienam gali pradėti skaudėti gerklę, kitam tai paveiks šlapimo pūslę, trečiam – prasidės sloga ir panašiai“, – aiškina ji.
Ką daryti, kad būtume sveiki?
R.Mažionienė sako, kad streso išvengti neįmanoma, tačiau prideda ir tai, kad stresas gali būti mus įkvepiantis, vedantis į priekį ir motyvuojantis.
„Tačiau už viską svarbiau yra įsivardinti sau emocijas ir tai, ko norime. Būna, pas mane ateina žmonės ir sako, kad jaučia labai daug, bet nežino, ką tiksliai ir nežino, ko nori. Įsivardinti tas emocijas labai svarbu, nes nežinodami, ką jaučiame, nežinome ko norime ir kas esame. Tai vėl sukelia stresą. Pats gyvenimas gali atrodyti nepilnavertis, o mes dažnai tampame kito, susivokusio žmogaus gyvenimo sraigteliu – kas yra labai nemalonu“, – sako specialistė.
Ji prideda, kad sugrįžti į savo gyvenimą galime įvardindami savo jausmus ir emocijas, ir pabrėžia, kad nėra nei vieno nereikalingo jausmo. „Jausmas, emocija – tai gyvenimas. Reikia leisti jiems būti, rasti jiems socialiai priimtiną išraiškos formą. Įsivaizduokite pozityvią situaciją, kurioje jums gera, pavyzdžiui, matote, kaip teka saulė. Leiskite sau mėgautis ir atleiskite už tai, kad mėgaujatės – paradoksas tas, kad iš tiesų mes bijome sau leisti džiaugtis.
Ir tuomet stenkitės išmokti pamoką, suprasti, ką jums duoda ši situacija. O pamoka paprasta – norėdami dažniau patirti šiuos pozityvius jausmus, turime dažniau mėgautis tuo, kaip teka saulė. Lygiai tas pats galioja ir kitu atveju, pavyzdžiui, jeigu susierzinote. Paklauskite, kodėl susierzinote, pavyzdžiui, galbūt kažkas peržengė jūsų asmenines ribas? Leiskite sau susierzinti, atleiskite sau už tai ir paklauskite savęs, ko jus moko šita situacija?“, – kalba R.Mažionienė ir prideda, kad taip išmokstame iš neigiamos situacijos išeiti į teigiamą, nes išmokstame pamoką.
Pašnekovė sako, kad imunitetas yra aistra gyvenimui. „Nereikėtų to painioti su seksualine aistra – pastaroji tik vyšnaitė ant torto. Aistra gyvenimui tai esybės komforto zonos praplėtimas, asmenybei išeinant iš komforto zonos. Kitaip tariant – savo tikrųjų norų realizavimas, peržengiant per savo baimes, bet jų neignoruojant.
Nebijokite būti ir elgtis kaip vaikai – pašūkauti miške, garsiai juoktis ar bėgti su džiaugsmu į ledinį vandenį. Suaugę nuo vaikų skiriasi tik savo gyvenimo patirtimi. Išmokite atpažinti ir susidraugauti su emocijomis ir tai bus jūsų kelias į sveikatą“, – sako R.Mažionienė.
Ji prideda, kad emocijos yra trijų rūšių: pirminės – tai ką aš jaučiu iš tikrųjų, antrinės – tai, ką leidžiu sau jausti, ir tretinės – tos, su kuriomis mes gimstame, t.y., prigimtinės savybės, kurios yra būdingos visai giminei.
Laimė yra gerai organizuoto gyvenimo pasekmė.
„Žinokite, kad laimė neatsitinka savaime. Laimė yra gerai organizuoto gyvenimo pasekmė. Turite reguliariai paklausti savęs – kur esate, kaip jaučiatės ir kodėl darote vieną ar kitą dalyką. Ilgainiui tai tampa įpročiu. Emocijos tam tikru laiku daro įtaką veiksmams, veiksmai formuoja įpročius, įpročiai – charakterį, o charakteris – likimą. Jeigu kažką praleidžiate, t. y., neatkreipiate dėmesio į tai, ką jaučiate esamuoju laiku, tai neišvengiamai atsilieps fizine prasme, ko mes norime mažiausiai“, – kalba R.Mažionienė.
Specialistė sako, kad svarbesnio žmogaus už mus pačius, mūsų gyvenime nėra, todėl turime būti dėmesingi savo vidiniam pasauliui, atskleidinėti savo potencialą ir išmokti išreikšti savo emocijas.
Ką galima padaryti šiandien, kad taptume sveikesni?
„Pasidarykite gyvenimo reviziją. Pirmiausia peržiūrėkite visus santykius su draugais, bičiuliais, artimaisiais. Jus turi supti tik tie žmonės, kuriuos norisi nuoširdžiai apsikabinti. Antra – tai mintys jūsų galvoje. Apie ką jūs galvojate, kodėl galvojate ir ką galite pakeisti? Neverta mąstyti apie tai, ko nenorite, arba tai, ko negalite pakeisti. Jeigu tokios negatyvios mintys persekioja, tuomet turite susimąstyti, kam negalite atleisti, ant ko neleidžiate sau supykti, ko negalite paleisti, ko nenorite išmokti ir pan. Tai jus nuves į situaciją, kurią turėsite išspręsti ir padėkoti už jausmus, kuriuos ji davė. Trečia – susitvarkykite namus ir atsikratykite daiktų, kurių jums nereikia“, – aiškina R.Mažionienė.
Ji prideda, kad prie gyvenimo revizijos reikėtų stengtis užbaigti kuo daugiau darbų, nes neužbaigti jie atima labai daug energijos – tai apima ir darbus, skolas bei santykius įvairiuose gyvenimo etapuose, su kuriais reikia atsisveikinti.
„Dar patarčiau vartoti kuo daugiau fermentuoto maisto, raugintų produktų, kurie gerina žarnyno mikroflorą, stiprina imunitetą, kovoja su virusais, turi daugybę naudingų medžiagų, vitaminų, stiprinančių organizmą. Įtraukite juos šaltuoju sezonu į savo racioną“, – pataria R.Mažionienė, akcentuojant ir mitybos svarbą mūsų imunitetui.
