„Žmogaus studijų centro“ vadovas psichologijos mokslų daktaras Gintaras Chomentauskas pateikė pavyzdį apie specialistus nustebinusį JAV kaimelį. Jungtinių valstijų sveikatos specialistai atkreipė dėmesį, kad vienas JAV kaimelis pagal sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų visiškai neatitiko JAV vidurkio – čia žmonės kažkodėl sirgo ir mirė rečiau. Mokslininkai atvažiavo tirti šio kaimelio paslapties - žmonių gyvenimo būdo, mitybos ir t.t. Paaiškėjo, kad čia gyvena italų kilmės bendruomenė, kuri valgo tokį pat nesveiką maistą, šveičia picas, menkai juda , t.y. gyvena taip, kaip ir įprasta JAV. Bet buvo atkreiptas dėmesys į vieną didelį skirtumą – šio kaimelio žmonės pagal itališką tradiciją labai daug bendrauja tarpusavyje.
„Čia žmonės faktiškai nebūna vieni. Jie tradiciškai eina kartu pavalgyti, išgerti kavos, dalijasi naujienomis, rūpesčiais. Žmonės nuolat turi ryšį vieni su kitais, jaučiasi priklausantys savo mažai bendruomenei ir žino, kad visada turės su kuo pasikalbėti. Tokiu būdu jie patiria mažiau streso, nerimo ir yra sveikesni bei ilgiau gyvena. Tai puikiausiais įrodymas, kaip žmonių tarpusavio bendravimas gali pailginti gyvenimą“, - komentuoja psichologas.
Lietuvoje esame vienišiai
Paklaustas apie Lietuvos situaciją mokslininkas neslepia susirūpinimo: deja, mūsų bendravimo kultūra yra gana menkai išsivysčiusi.
„Visi esame patyrę, ką reiškia atsirasti naujoje vietoje tarp nepažįstamų žmonių. Daugelis jaučiasi labai nejaukiai, sunkiai randa bendrą temą pokalbiui, kai kam tai yra ištisa kančia. Ką patiriame išvykę į kitas šalis? Ogi stebimės, kaip greitai geranoriškai ir šiltai mus užkalbina svetimi žmonės. Dėl to grįžtame su šiltesniais jausmais ir sakome, kad kitur geriau gyventi. O juk iš tiesų ten sutikome atvirai ir geranoriškai bendraujančius žmones. Kas mums trukdo tokiems būti?“, - klausia Gintaras Chomentauskas.
Jis neslepia matąs, kad mes skiriamės nuo Vakarų pasaulio žmonių, kurie nori ir patys siekia susipažinti su naujais žmonėmis ir stengiasi rasti progą pabendrauti – tokia yra jų tradicija. Mes vis dar gana sunkiai pasakojame apie save, nemokame atvirauti, dalintis jausmais.
„Mūsų bendravimo kultūroje yra gana griežta takoskyra - savi žmonės ir svetimi žmonės. Bet net ir su saviškiais susitinkame gana retai. Net ir su artimiausiais žmonėmis mes neatviraujame, nes neturime tokios tradicijos, nes jaučiamės nesaugiai. O būtent atvirumas kitam žmogui yra svarbiausia sąlyga tikram žmogiškam ryšiui atsirasti. Kartais tam reikia drąsos – imti ir išdrįsti pradėti pokalbį“, - ragina psichologas.
Kuo daugiau bendraujame, tuo esame laimingesni
Anot jo, vienas iš būdų prognozuoti ir įvertinti žmogaus emocinės gerovės jausmą yra susijęs su skaičiumi, nusakančiu, kaip dažnai žmogus randa laiko pasikalbėti su kitais žmonėmis.. Kuo daugiau pokalbių ir susitikimų, tuo žmogus bus laimingesnis.
„Mes Lietuvoje laimę siejame su pinigais, o iš tiesų ji susijusi su tarpusavio santykiais. Mes žmonių bendravimą su laime siejame keturis kartus rečiau nei danai, nors būtent mūsų tarpusavio ryšiai daro žmogų ir laimingesnį ir sveikesnį. Tik palaikydami vieni kitus mes galime tikėtis ir didesnio pasitikėjimo, sutelktumo“, - komentuoja „Žmogaus studijų centro“ vadovas.
Jis neslepia savo nusiminimo dėl atliekamų Lietuvos visuomenės tyrimų rezultatų, rodančių mūsų susvetimėjimą: 42,6 proc. gyventojų mano, kad niekam iš kaimynų ar bendruomenės narių nerūpi, kaip jie gyvena.
„Tokia „nereikalingo žmogaus" savijauta lemia ir prastas mūsų visuomenės nuotaikas, ir susiskaldymą. Susiskaldymas ir susvetimėjimas būdingas ne tik dviem žmonėms, gyvenantiems vienoje laiptinėje, tačiau nė karto nepasisveikinusiems ir nieko bendro kartu nenuveikusiems. Esami tarpasmeniniai santykiai šeimoje, giminėje, tarp draugų nebeteikia paramos ir nėra produktyvūs. Todėl gana laimingais ir labai laimingais save įvardino tik 65 proc. Lietuvos gyventojų. Mes norime būti reikalingi, norime, kad kažkam iš artimųjų rūpėtume, norime pasitikėjimo – tik taip galime jaustis saugūs. Atimk bendrumo, priklausymo jausmą, sukurk įtarumą, neviltį - ir žmonės miršta tiesiogine prasme“, - komentuoja psichologas.
Nenorime gyventi vienatvėje
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas teigia, kad jo vadovaujamos įmonės atliekami tyrimai kalba apie bendravimo aspekto svarbą Lietuvos žmonių saugumui – artimi žmonės yra ne ką mažiau svarbūs už fizinį saugumą.
„Pasidomėjome, o kaipgi žmonės įsivaizduoja savo gyvenimą ateityje ir kas užtikrins jiems saugumą artėjant senatvei. 26 proc. Lietuvos gyventojų nerimauja, ar turės artimųjų arba giminaičių, kurie, esant reikalui, pasirūpintų jais“, - pasakoja „Gjensidige“ vadovas.
M.Jundulas pabrėžė jį dar labiau sudominusią tendenciją - Lietuvos gyventojams yra labai svarbūs ne tik artimieji, bet ir kaimynai.
„22 proc. apklausos dalyvių bijo, kad artimiausioje kaimynystėje neturės žmonių, kuriais galėtų pasikliauti. Pastebėtina, jog šis aspektas apklausoje pats aktualiausias mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojams, nes ten kaimynai atstoja ir šeimos narius, ir bendruomenę, ir net greitąją pagalbą“, – mano M.Jundulas.
„Gjensidige“ vadovas pabrėžė, kad būtent emocinis Lietuvos žmonių saugumas yra viena svarbiausių problemų šiandienos visuomenėje. Todėl jo vadovaujama bendrovė pradėjo iniciatyvą „Rask laiko pokalbiui“, kuria skatinama atrasti daugiau laiko bendravimui ir skirti jį savo artimiausiems žmonėms.
